Šiemet VšĮ „Kauno hospiso namai“ – vilties ir pagalbos simbolis sergantiems nepagydomomis ligomis – mini veiklos dešimtmetį. Ši įstaiga nemokamą paliatyvią pagalbą Kauno miesto ir rajono gyventojams teikia jų pačių namuose.

Partnerių turinys

„Didžiausia svajonė – stacionarus pastatas, kuriame būtų galima teikti teikti ir stacionarias, ir dienos centro, ir tarnybos į namus paslaugas, ir individualizuotai bei kompleksiškai padėti pacientams. Taip leistume atsikvėpti ligonių artimiesiems, kurie dažniausiai būna pervargę nuo nuolatinės artimojo slaugos“, – sako hospiso direktorė Kristina Krasko.

Savo namų neturintys „Kauno hospiso namai“ vien pastaraisiais metais padėjo daugiau nei 60 pacientų ir jų artimųjų. Per visą hospiso veiklą aplankyta daugiau nei 1000 pacientų jų pačių namuose. „Šiuo metu padedame 29 pacientams, kurių amžius nuo 1 iki 93 metų, ir jų artimiesiems. Skaičius nuolat kinta, nes bet kurią akimirką žmogus miršta. Pacientams teikiamos medicininės, socialinės, dvasinės, psichologinės, juridinės paslaugos. Kiekvienam individualiai, atsižvelgiant į žmogaus ligą bei socialinę aplinką. Jaučiame, kad mūsų pagalbos poreikis gali tik augti, tad jam didėjant ieškome finansinės paramos, samdome ir apmokome daugiau paliatyvią pagalbą teikiančių darbuotojų“, – planais teigia įstaigos vadovė.

Kauno hospise dirba 18 darbuotojų: medicinos gydytoja, 4 bendrosios praktikos slaugytojos, slaugytojos padėjėja, socialinė darbuotoja, medicinos psichologė, 3 kineziterapeutės, dvasinė asistentė, savanorių koordinatorė, savanorių psichologė, direktorės pavaduotoja, direktorė ir buhalterė. Komandoje taip pat yra per 180 įvairių sričių specialistų savanorių. Tiek darbuotojai, tiek savanoriai kantriai ir nuolankiai dirba, palaikydami viltį kenčiančiam žmogui paskutinėje ir svarbiausioje jo gyvenimo kelionėje.

Pasak Kristinos Krasko, šiandien įstaiga išgyvena iš geradarių – žmonių ir įmonių – paramos, savanoriško darbo ir 1,2 proc., kuriuos gali paskirti dirbantis žmogus: įsigyjama reikiamų priemonių,

bei medicininės įrangos, darbuotojams mokami atlyginimai bei pildomos paskutinės pacientų svajonės. „Esame medicininė įstaiga ir esame sudarę sutartį su Teritorine ligonių kasa, tačiau ji kompensuoja kas mėnesį tik 25 proc. išlaidų darbo užmokesčiui ir mokesčiams sumokėti“, – sako hospiso direktorė.

Statistika kelia nuostabą: net 70 proc. gyventojų neskiria 1,2 proc. nuo GPM paramai, nors tai nedaro jokios įtakos asmeniniams finansams. Jūs galite padėti savo 1,2 proc. parama išgyventi VšĮ „Kauno hospiso namai” bendruomenei: skleisti žinią giminėms, draugams, bendradarbiams ir pažįstamiems.

„Kviečiame iki gegužės 2 d. tapti kitokios formos savanoriais: galinčiais skleisti šią žinią ir prisidėti prie šios socialinės veiklos, kartu tampant bendruomene kenčiančiam žmogui ir skiriant 1,2 proc. paramą mūsų organizacijai”, - pagalbos prašo VšĮ “Kauno hospiso“ vadovė.

Gyvenimas turi ne tik daug spalvų, bet atspalvių. Kol kažkas renkasi kokią kavą – late ar kapučino – gerti nuotaikingai šurmuliuojančioje kavinėje, ar prekybos centre neapsisprendžia kokios spalvos rankinės reikia naujam sezonui, kažkas svajoja dar kartą pamatyti jūrą ar tiesiog su kuo nors pasikalbėti.

Šalia mūsų, lyg nematomi, vieniši, palikti įvairaus amžiaus žmonės savo kančioje, išleisti iš ligoninių į namus, tiesiog numirti, be pagalbos, be skausmo malšinimo priemonių ir be palaikymo, žinojimo, kad kad kam nors gali paskambinti, pasikalbėti ar gauti patarimą.

Galbūt daugiau pasitenkinimo nei kavos puodelis ar nauja rankinė jums suteiks žinojimas, kad jūsų sprendimas skirti 1,2 proc. paramą, tokiam žmogui nuspalvino paskutines jo gyvenimo dienas.