Kaip smagu, kad Lietuvos senoliai ką nors veikia, juda, kruta, bet jei įmanoma – geriau toliau nuo kitų, savame rate... Deklaruojamas palankus požiūris į senus žmones dažnai tėra rūkas. Jam prasisklaidžius, paaiškėja, kad brandžius metus visuomenė laiko rimtu trūkumu.

Ramutė ŠULČIENĖ

Platesnė diskriminacijos dėl amžiaus sąvoka – amžizmas. „Pasaulio sveikatos organizacija ją išgrynino kaip trijų dedamųjų visumą: mąstymo, t. y. stereotipų, susijusių su amžiumi, jausenos, arba išankstinių nuostatų, ir elgesio, kuris ir yra diskriminacija. Be abejo, šie dalykai – glaudžiai susiję: stereotipų ir išankstinių nuostatų vedami galime elgtis diskriminuojamai patys to net nepastebėdami“, – teigia Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Gražina Rapolienė.

Įvairūs tyrimai rodo, kad amžizmas Lietuvoje – viena iš labiausiai paplitusių diskriminacijos formų. Tai yra ir viena dažniausių problemų, kurias nagrinėja Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos specialistai. Pagal bendrą kreipimųsi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą skaičių amžius – trečias pagal dažnumą galimos diskriminacijos pagrindas po lyties ir negalios, maža to, pastebima, kad kreipimųsi daugėja. Pavyzdžiui, skundų amžiaus pagrindu pernai tarnyba gavo beveik dukart daugiau – 2022 m. jų buvo 26, o 2023 m. išnagrinėta 50 skundų. Taip pat gauta 351 užklausa iš gyventojų. Panašios tendencijos matyti ir 2024-aisiais: iki šių metų gruodžio jau yra išnagrinėta daugiau kaip pusšimtis skundų amžiaus pagrindu. Daug gyventojų konsultacijų irgi yra susijusios būtent su diskriminacijos dėl amžiaus tema.

Itin juntama problema

Nors skundų skaičius didėja, iš tiesų tai yra tik ledkalnio viršūnė, realaus senų žmonių atskirties masto jis neatspindi. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės patarėjas Marius Morkevičius tvirtina, kad tai liudija ne tik tarnybos veiklos duomenys, bet ir įvairūs visuomenės tyrimai.

„Pavyzdžiui, 2023 m. rugsėjį mūsų užsakymu atliktos reprezentatyvios apklausos duomenimis, net 8 iš 10 Lietuvos gyventojų mano, kad vyresnių žmonių diskriminacija yra paplitusi problema. Taip pat gana daug vyresnių apklausos dalyvių teigė darbo santykiuose asmeniškai susidūrę su diskriminacija dėl amžiaus arba buvo jos liudininkai. Apie diskriminacijos dėl amžiaus mastą iš dalies byloja ir skaitmeninės atskirties tyrimas – jo duomenimis, net 40 proc. vyresnių nei 55 metų asmenų patiria sunkumų internetu registruodamiesi pas gydytojus ar kitus specialistus, kas trečiam skaitmeninėje erdvėje sudėtinga įsigyti viešojo transporto bilietų. Beveik 4 iš 10 apklaustųjų prisipažino, kad patiria rimtų iššūkių norėdami pasinaudoti nuolaidomis, kai jos taikomos tik turint programėlę. Penktadaliui vyresnio amžiaus žmonių rūpesčių kelia mokesčių mokėjimas internetu“, – sunkumus vardija pašnekovas.

Kliūtys mūsų viduje

Dr. G. Rapolienė atkreipia dėmesį, kad, be išorinės diskriminacijos, mūsų šalyje labai gaji ir internalizuota diskriminacija: žmonės patys sau taiko amžistines nuostatas.

„Nuostatos dėl vyresnio amžiaus, stereotipai apie senatvę susiformuoja labai anksti, vaikystėje. Kadangi jie ilgą laiką mūsų sąmonėje klesti nekvestionuojami, taip yra tvirtai internalizuojami, t. y. įsavinami. O atėjus atitinkamam amžiui jie pritaikomi ir savo atžvilgiu. Tai vadinama saviamžizmu, savęs paties nuvertinimu dėl vyresnio amžiaus. Dėl to žmonės mano, kad jau yra per seni ką nors daryti, kuo nors užsiimti, kur nors būti ar dalyvauti. Ši nuostata – iš esmės klaidinga ir žalinga. Taip asmenys patys save nuvertina, nes yra užaugę ir susiformavę visuomenėje, kuri nurašo senus žmones. Tokią nuostatą aptikome su kolege tirdamos skaitmeninių technologijų naudojimą tarp vyresnio amžiaus gyventojų. Paaiškėjo, kad žmonės neretai mano esantys per seni mokytis naudotis kompiuteriu ar išmaniuoju telefonu, teigia, kad senatvėje neverta kvaršinti galvos.

Įdomiausia, kad vienam ta senatvė gali ateiti vos 65-erių, o kitas ir 93 metų džiaugiasi žaisdamas šachmatais internetu su partneriais užsienio šalyse. Taigi, lyginant šiuos atvejus, tuos 30 metų galima gyventi aktyviai, įdomiai, naudojantis galimybėmis, kurių nebuvo anksčiau, arba kiurksoti „užpečkyje“, pačiam save nurašius. Taip pat galima paminėti pavyzdį, kuriuo dalijosi įvairias kultūrines veiklas vyresnio amžiaus žmonėms siūlančios programos „Socialinis receptas“ organizatorė. Pasirodo, didžiausias iššūkis yra atrasti ir prikalbinti dalyvauti neaktyvius senjorus ypač dėl jų saviamžistinių nuostatų“, – dėsto sociologė.

Nesuskaičiuojami praradimai

Pašnekovė pabrėžia, kad Lietuvoje jau senokai paplitę stereotipai apie vyresnio amžiaus žmones ir jų netgi atsiranda naujų. Nauji stereotipai gimsta kartu su jaunystės kultu, dėmesiu kūnui ir įvaizdžiui, medicininėmis intervencijomis, skirtomis senėjimo požymiams panaikinti.

„Senatvės stereotipai, kuriais nuvertiname save, trukdo gyventi visavertį gyvenimą senatvėje, daryti, ką norime, išbandyti naujus dalykus, jaustis reikalingiems ir naudingiems kitiems. Daug praradimų dėl amžistinių nuostatų patiria ir aplinka – kiti žmonės, organizacijos. Jie netenka viso to, ką žmogus galėtų sukurti, nuveikti, kuo galėtų pasidalyti. Be to, ir pats būtų sveikesnis, laimingesnis, sumažėtų jo sveikatos priežiūros išlaidos. Sunku įvertinti, kiek yra tokių žmonių, kurie negalėjo ko nors imtis, daryti, nes jiems neleido dėl amžiaus ar jų nepaskatino, pavyzdžiui, mokytis, įgyti naujų kompetencijų. Galime tik numanyti, kad žala yra didžiulė ir apima ne vieną sektorių“, – svarsto dr. G. Rapolienė.

Nelygybė kaupiasi

Sociologės teigimu, įvertinti, ar atskirties dėl amžiaus daugėja, ar mažėja, labai sunku. „Jei mažiau žmonių patirtų santykinę atskirtį, bet jų atskirtis apimtų daugiau sričių, kaip vertintume – apskritai ji didėja ar mažėja? Pastebima teigiama tendencija – didėja sąmoningumas, amžizmo atpažinimas, auga drąsa išsiaiškinti, ar konkrečiu atveju buvo patirta diskriminacija. Šie pokyčiai – labai džiuginantys. Džiugina ir politikų pastangos mažinti socialinę atskirtį senatvėje. Pavyzdžiui, šiemet buvo paskelbta Nacionalinė vyresnio amžiaus žmonių savaitė – vyko daugiau nei 500 veiklų 45 savivaldybėse. Kita vertus, šiomis galimybėmis pasinaudoti labiau gali tie, kurie turi daugiau resursų, nei tie, kurių kliūtys įtraukčiai nepašalinamos. Paraštėse ir toliau lieka turintieji mobilumo problemų ar asmenys, kurių namuose slaugomas ligonis, kurio nėra kam palikti toms kelioms valandoms“, – dėsto pašnekovė.

Panašiai, pasak mokslininkės, yra dėl mokymosi visą gyvenimą – mokytis senatvėje linkę tie, kurie turi aukštąjį išsilavinimą. „Taip pasitvirtina dar amžiaus pradžioje sociologo Keito Andersono suformuluota tezė „turtėja turtingieji“, ir nelygybė, deja, didėja net ir taikant jai mažinti skirtas priemones. Be to, nelygybė pasižymi tendencija kauptis gyvenimo eigoje. Jei žmogus turėjo mažiau galimybių ar išteklių gyvenimo pradžioje ar viduryje, tikėtina, kad senatvėje tas stygius – dar didesnis“, – aiškina dr. G. Rapolienė.

Ribota kartų sąveika

Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad apskritai mūsų visuomenė yra gana griežtai susiskirsčiusi pagal amžių ir socialinių medijų burbulai tą uždarumą tik įtvirtina.

„Reikėtų siekti kartų solidarumo, daugiau bendrų veiklų ir sąveikos. Pernai apsilankius Australijoje mane nustebino, kad bendraujant nejuntama nei amžiaus, nei tautinių skirtumų, atvirkščiai, juntamas didesnis pasitikėjimas, paslaugumas. Jaunimo grupelės – labai mišrios. Tiek gatvėje, tiek kitose viešose vietose – parduotuvėje, lėktuve ar pan. – tave užkalbina įvairaus amžiaus, lyties, odos spalvos žmonės, siūlo pagalbą, teiraujasi, šiaip smalsauja. Niekur net Vakarų Europoje nebuvau užkalbinta paauglių berniukų tiesiog šiaip sau. Labai įdomi ir maloni jautimosi sava patirtis“, – pasakoja sociologė.

Sudėtinga įsidarbinti ir apsipirkti

M. Morkevičiaus teigimu, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba daugiausia skundų amžiaus pagrindu gauna darbo santykių bei prekių pardavimo ir paslaugų teikimo srityse. Pavyzdžiui, darbo skelbimuose įvardijami kandidatų amžiaus rėžiai ar kitos savybės, pabrėžiančios pageidaujamų darbuotojų jaunatviškumą, skundžiamasi, kad darbdaviai priima jaunesnius asmenis, be pagrindo atmeta vyresnių gyventojų kandidatūras. „Diskriminaciniai darbo skelbimai ne tik lemia diskriminaciją, bet ir įtvirtina stereotipus. Neretai tai persiduoda ir patiems darbo ieškantiems žmonėms, gali mažinti jų pasitikėjimą savo jėgomis, formuoti išankstines nuostatas, kad jie bus nurašyti, negaus norimo darbo, nesugebės išmokti naujų dalykų“, – pabrėžia pašnekovas.

Diskriminacijos dėl amžiaus apraiškų matoma ir finansų, draudimo, mažmeninės prekybos srityse. „Sulaukiame nemažai skundų dėl atsisakymo suteikti kelionių draudimą vien vyresnio amžiaus pagrindu. Prekybos centruose vyresnius gyventojus piktina tik skaitmeniniu būdu teikiamos nuolaidos, mat dažnu atveju jie negali jomis pasinaudoti. Taip pat sunkumų kelia savitarnos kasos, mokamos prekybos centrų automobilių stovėjimo aikštelės. Pastaruoju metu padaugėjo užklausų dėl valstybės finansuojamų darbuotojų mokymų. Už įvairius tobulėjimo kursus yra mokama tik asmenims iki 65 metų. Dažnai žmonės teiraujasi dėl prevencinėse sveikatos programose nustatytų amžiaus rėžių. Reikia atkreipti dėmesį, kad kartais ribojimai amžiaus pagrindu gali būti teisėti ir pagrįsti, tačiau gyventojams kelia daug klausimų“, – dėsto specialistas.

Skundai gerina padėtį

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovas papasakoja apie keletą pastarųjų skundų. Naujausias tarnybos jau išnagrinėtas skundas yra dėl miesto viešojo transporto bilietų. Žmogus atkreipė dėmesį, kad vyresniems keleiviams priklausančiomis nuolaidomis bilietams galima pasinaudoti tik turint specialią kortelę ar programėlę. Atsiskaitant paprasta bekontakte banko kortele, tos nuolaidos nėra taikomos. Tokią tvarką tarnyba pripažino diskriminacine.

Dar vienas atvejis buvo susijęs su finansinėmis paslaugomis. Tarnyba gavo „Luminor“ banko klientės skundą – klientė pranešė, kad jai nebuvo išduota kredito kortelė. Moteris aiškino, kad yra ilgametė banko klientė ir gauna stabilias pajamas, o paslauga jai nebuvo suteikta dėl banko vidaus taisyklių, pagal kurias vyresniems nei 75 metų asmenims kreditai nesuteikiami. Atlikusi tyrimą, tarnyba konstatavo, kad tokia kredito įstaigos nuostata yra diskriminacinė.

„Džiugu, kad bankas ne tik pripažino buvęs neteisus, bet ir pranešė, kad atšaukia maksimalią amžiaus ribą teikiant kreditus. Vienas garsiausiai nuskambėjusių atvejų – dėl prekybos tinklo „Lidl“ taikomų nuolaidų tik mobiliosios programėlės naudotojams. Diskriminacija šiuo atveju buvo nustatyta dar 2021 m., tačiau situacija nepakito ir tarnyba tebegauna dėl to kreipimųsi“, – teigia pašnekovas.

Pasak M. Morkevičiaus, džiugina tai, kad gyventojai tampa sąmoningesni ir vis dažniau atpažįsta diskriminacines situacijas, įskaitant priekabiavimo dėl amžiaus požymius. Jis gali pasireikšti įvairiomis replikomis, psichologiniu spaudimu, nelygiavertėmis darbo sąlygomis, sudarytomis kliūtimis pasinaudoti savo teisėmis ir t. t.

Per greitas šuolis

Vienas iš skaudulių šiuo metu yra skaitmeninė vyresnio amžiaus žmonių atskirtis. M. Morkevičiaus teigimu, didesnis dėmesys į skaitmeninę atskirtį buvo atkreiptas palyginti neseniai.

„Problema yra aktuali didelei daliai vyresnio amžiaus gyventojų, stokojančių skaitmeninių įgūdžių ar neturinčių skaitmeninių įrenginių. Matome pavojingą tendenciją: net būtinosios paslaugos sparčiai persikelia į skaitmeninę erdvę, o įprasti naudojimosi jomis būdai panaikinami. Tai matyti iš esmės visose kasdienio gyvenimo srityse, įskaitant sveikatos priežiūrą, transportą, finansus, mažmeninę prekybą. Beatodairiškas ir staigus perėjimas prie skaitmeninio pasaulio nemenkai daliai visuomenės mažina prieigą prie paslaugų, o kai kuriais atvejais ji tampa išvis neįmanoma. Be to, šis procesas gali padidinti vyresnių žmonių socialinę izoliaciją ir bejėgystės pojūtį, priklausomybę nuo kitų žmonių pagalbos, taip pat tarpininkavimo paslaugų teikėjų įtakos“, – tvirtina pašnekovas.

Dėl to, pasak specialisto, labai svarbu, kad skaitmeniniai pokyčiai būtų diegiami palaipsniui, o siekiant užtikrinti lygias galimybes visoms gyventojų grupėms būtina išsaugoti alternatyvius paslaugų teikimo būdus – kasas, grynuosius pinigus ir kt.

Nedžiuginanti statistika

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, bendras gyventojų skaičius Lietuvoje 2024 m. pradžioje siekė 2,88 mln. 65 metų ir vyresnių asmenų buvo 586,9 tūkst., t. y. jie sudarė apie 20 proc. visų šalies gyventojų. Apie 11 proc. jų turi negalią.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 65 metų ir vyresnių asmenų grupėje fiksuojamas didžiausias skurdo rizikos lygis Lietuvoje – 2023 m. jis siekė 39,5 proc. Bendras skurdo rizikos lygis – 21,3 proc.

Higienos instituto 2023 m. duomenimis, 4 iš 10 nusižudžiusių žmonių Lietuvoje yra 60 metų ir vyresnio amžiaus, o 74 proc. jų – vyrai.

Projektą „Atskirties pakopos ir galimybės ją stabdyti“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Metinė paramos suma 5500 Eur.