Ar jums svarbu švieslentėje matyti aiškiai ir suprantamai parašytą informaciją, einant už ko nors neužkliūti, girdėti šviesoforo garsą? Patogi aplinka, suprantamai pateikta informacija ar paprastai naudojamos technologijos – svarbios daugeliui žmonių. Kliūtis ir slenksčius sumažinti padeda universalaus dizaino principai.

Ramutė ŠULČIENĖ

„Universalaus dizaino idėja – kad nė vienas žmogus nebūtų paliktas užnugaryje“, – sako Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo instituto mokslininkė dr. Monika Belhaj. Pašnekovės teigimu, Lietuvoje asmenų su negalia yra apie 8 proc. gyventojų, tačiau universalaus dizaino principais pritaikyta aplinka ir paslaugomis galėtų pasinaudoti net 1,1 mln., arba 38 proc., šalies gyventojų. Juk daug žmonių turi laikinų sveikatos sutrikimų, gausu situacinių atvejų, pavyzdžiui, šeimos su mažamečiais vaikais, sunkiai judantys ar matantys senjorai ir pan.

Statybos sektoriaus vystymo agentūros ekspertė Rūta Marija Slavinskaitė pabrėžia, kad, vadovaujantis universalaus dizaino principais, nėra išskiriamos konkrečios žmonių grupės pagal jų amžių, dydį ar galimybes. Pavyzdžiui, nėra išskiriami vien tik asmenys su judėjimo negalia ir nėra kuriami būtent jiems skirti ar pritaikyti įėjimai į patalpas, takeliai, prietaisai. Viskas yra projektuojama taip, kad būtų patogu naudotis visiems, kitaip tariant, laimi visa visuomenė.

Sklandus kiekvienas žingsnis

Ar universalus dizainas kalba tik apie fizinės aplinkos gerinimą? „Tikrai ne, universalaus dizaino pritaikymo galimybės labai plačios. Dažniausiai yra išskiriamos keturios kategorijos, kurios turėtų būti prieinamos visiems: paslaugos, produktai, informacinė ir fizinė aplinka“, – sako dr. M. Belhaj. Kaip pavyzdį pašnekovė pateikia asmens kelionę nuo namų iki parduotuvės ar kitos jam reikalingos vietos, tarkime, gydymo įstaigos, banko, oro uosto.

„Dar prieš išeinant iš namų reikia žinoti, kokios įstaigos darbo valandos, adresas, kaip lengviausia ją pasiekti. Ši internetinėje erdvėje pateikta informacija turėtų būti visiems prieinama bei lengvai suprantama. Išėjus iš namų, erdvė, kurioje asmenys juda, turėtų nekelti jokių trikdžių, t. y. turėtų būti tinkamai sutvarkyti kiemai, šaligatviai, gatvės, viešojo transporto stotelės. Be to, ta aplinka turėtų būti pritaikyta įvairių poreikių turintiems žmonėms, tam gali būti pasitelkiami taktiliniai – skirti suprasti liečiant – paviršiai, garsiniai signalai, didesnis transporto tvarkaraščių šriftas ir pan. Pasiekus įstaigą, patekimas į ją turėtų būti atitinkamai sutvarkytas ir prieinamas visiems: padarytos rampos, aiškūs ženklinimai ir kt. Įstaigos viduje taip pat turėtų būti užtikrinta, kad žmogui būtų prieinama teikiama paslauga ar produktas“, – apie patogumą įvairiose situacijoje kalba mokslininkė.

Paprastų sprendimų poveikis

R. M. Slavinskaitė atkreipia dėmesį, kad visos šios sritys yra neatsiejamos ir papildančios viena kitą. „Dažniausiai, užtikrinus tik vienos iš jų prieinamumą, o kitas palikus užmarštyje, nukenčia asmens galimybė gauti kokybišką paslaugą ar produktą. Pavyzdžiui, kas iš to, jei atvykęs iki konkrečios vietos asmuo neturės galimybės patekti į vidų? Kartais visai nebūtinos didelės investicijos, norint pagerinti situaciją. Tarkime, puikūs sprendimai yra universalios žirklės, kuriomis gali naudotis tiek dešiniarankiai, tiek kairiarankiai asmenys, arba tiesiog didesnis šriftas ir aiškūs paveikslėliai tekste“, – dėsto pašnekovė.

Tam, kad aplinka ar paslaugos būtų visiems prieinamos, yra išskirti septyni universalaus dizaino principai. R. M. Slavinskaitė sako, kad jais vadovautis kviečiami visi, kurie kuria, projektuoja daiktus, erdves ar statinius, teikia įvairias paslaugas. Visų pirma, pabrėžiama naudojimo lygybė, pavyzdžiui, tinkamai įrengtos automatinės durys viešuosiuose pastatuose. Antra – naudojimo lankstumas, tarkime, reguliuojamas stalas išsprendžia žmogaus ūgio problemą. Trečia – paprastumas ir intuityvumas, pavyzdžiui, kelio ženklas STOP visų ir visur yra suprantamas vienodai. Ketvirta – tinkama informacija, sakykime, pastato viduje orientuotis padeda kontrastingas ženklinimas ar taktiliniai paviršiai.

Penkta – klaidų tolerancija, kai, pavyzdžiui, laiptai projektuojami su turėklais, kad būtų papildoma atrama, jei neišlaikytumėte pusiausvyros. Šeštas principas skatina apgalvoti, kaip projektuoti objektą, kad žmogui juo naudotis reikėtų minimalių jėgos sąnaudų, pavyzdžiui, tinkamame aukštyje įrengti bankomatai su taktiliniu žymėjimu, patogiai pateikta informacija nereikalauja varginančių veiksmų. Galiausiai kalbama apie optimalaus dydžio ir erdvės parinkimą, tarkime, tinkamas stalo aukštis priėmimo skyriuose suteikia visiems – tiek stovinčiam žmogui, tiek vaikui, tiek vežimėliu judančiam žmogui – vienodą galimybę prieiti ir matyti informaciją ar darbuotoją.

Statinių prieinamumo žemėlapis

Kaip galėtume vertinti Lietuvos situaciją – kiek mes pritaikę aplinką visų poreikiams? Pašnekovių nuomone, situacija vis dar yra sudėtinga, nors šiek tiek gerų pokyčių matyti. Vis dėlto net ir, pavyzdžiui, prekybos centruose, kurie, rodos, patogūs judėti visiems žmonėms, yra trūkumų. Pasak R. M. Slavinskaitės, mąstant iš universalaus dizaino perspektyvos, jie nėra iki galo visiems lengvai prieinami. Pavyzdžiui, trūksta taktilinių paviršių bei taktilinių prekybos centro suplanavimo žemėlapių regos negalią turintiems asmenims, dažnesnių suoliukų, poilsio zonų senyvo amžiaus asmenims, šeimoms su mažais vaikams, taip pat ramybės zonų autizmo spektrą turintiems žmonėms ir pan. „Kai kur ir ženklinimas nėra aiškus bei lengvai suprantamas. Tačiau tokie dalykai kaip platūs perėjimai, automatiškai atsidarančios durys, be abejonės, palengvina žmonių judėjimą erdvėje“, – privalumus ir trūkumus aptaria Statybos sektoriaus vystymo agentūros ekspertė.

Atlikusios plačią analizę, tyrėjos pastebėjo, kad situaciją skubiausiai taisyti reikėtų kultūros, mokymo ir sveikatos įstaigose, iš kurių aplinka pritaikyta mažiau nei 20 proc. Taip pat daugiau indėlio reikėtų į viešuosius pastatus, kuriuose yra teikiamos paslaugos. „Prieš kelerius metus buvo sukurta duomenų rinkimo platforma www.stasis.lt. Nuolatos pildomoje platformoje galima gauti tikslią informaciją apie tai, ar tam tikras pastatas atitinka, pavyzdžiui, asmenų su fizine ar regos negalia, poreikius“, – naudingą puslapį pristato dr. M. Belhaj.

Prieinamesnės poliklinikos ir mokyklos

Ar privatusis sektorius universalaus dizaino idėją įgyvendina sparčiau nei viešasis? „Taip tikrai nemanytume, visur yra kur tobulėti ir yra gerųjų pavyzdžių. Štai, pavyzdžiui, savivaldybės vis dažniau įtraukia universalaus dizaino konceptą į rengiamas strategijas ir veiklos planus. Pastebime, kad ir su kiekviena viešųjų pastatų – poliklinikų ar mokyklų – renovacija vis dažniau atsižvelgiama į poreikių įvairovę ir pradedama vadovautis universalaus dizaino principais. Apskritai iniciatyvų ir priemonių universalaus dizaino įgyvendinimui Lietuvoje yra nemažai. Atlikus analizę ir susisteminus turimus duomenis, paaiškėjo, kad 34 skirtingose institucijose yra naudojamos 65 skirtingos universalaus dizaino priemonės. Sritys – įvairios: nuo švietimo, sporto, politikos iki transporto, sveikatos, darbo rinkos ir kt.“ – apie vis didesnį dėmesį gyventojų patogumui kalba dr. M. Belhaj.

Tyrėjų teigimu, labai svarbu, kad prie įvairovės ir prieinamumo didinimo, viešųjų paslaugų modernizavimo prisideda ir mokslo bendruomenė, nevyriausybinės organizacijos ir pan. Štai visai netrukus Lietuvoje prasidės tarptautinis kelerius metus truksiantis bandomasis projektas, kurio metu pasirinktuose šalies regionuose bus vertinamas ir universalus dizainas.

Nuo ženklinimo iki programėlių

Pašnekovės pristato keletą puikių iniciatyvų mūsų šalyje. Pavyzdžiui, Lietuvos paralimpinis komitetas inicijavo sporto objektų, pritaikytų asmenų su negalia poreikiams, ženklinimo kampaniją. Universalaus dizaino reikalavimus atitinkantys ir draugiški negaliai sporto objektai žymimi specialiu lipduku – gile. Be to, to paties komiteto sukurta mobilioji programėlė „Parateam“ siūlo virtualų šalies žemėlapį su visa aktualia informacija apie negaliai draugiškus sporto objektus, siūlomas sporto šakas, kontaktus.

Vyriausiosios rinkimų komisijos iniciatyva pradėtas Lietuvos rinkimų apygardų ir apylinkių prieinamumo žymėjimas neįgaliojo ženklu. Pasirinkus konkrečią rinkimų apygardą, prie rinkėjų skaičiaus galima matyti, ar ta rinkimų apylinkė yra prieinama fizinę negalią turintiems asmenims. Lietuvos audiosensorinė biblioteka sukūrė ELVIS – pritaikytų medijų platformą, – skirtą visiems, negalintiems skaityti įprasto spausdinto teksto.

Neregiams ir silpnaregiams sukurta mobilioji programėlė „Transporto balsas“ leidžia po miestą judėti viešuoju transportu patogiau ir paprasčiau. Programėlė veikia Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Klaipėdoje. Lietuvos kurčiųjų draugija kartu su Bendruoju pagalbos centru sukūrė Skubiosios pagalbos numerio 112 mobiliąją programėlę „112 Lietuva“, kuri nuo 2020 m. liepos 1 d. yra visiškai pritaikyta klausos negalią turintiems asmenims.

Siekiant mažinti nusistovėjusias neigiamas visuomenės nuostatas, organizuojamos socialinės kampanijos ir iniciatyvos („Jokio skirtumo“, „Išsikraustykime iš stereotipų“, „DUOday“).

Gerieji kaimynių pavyzdžiai

R. M. Slavinskaitės teigimu, pas mūsų kaimynes taip pat yra daug gerųjų praktikų pavyzdžių, kuriais galėtų pasinaudoti Lietuva. Štai Latvijoje sukurta technologija, leidžianti itin greitai kalbą paversti tekstu. „Šis įrankis labai pasiteisino studijose, kurių metu dėstytojas klasėje dėvi belaidį mikrofoną, o dirbtinio intelekto įrankis titruoja kalbamą tekstą ant lentos. Toks sprendimas buvo naudingas ne tik klausos negalią turintiems studentams, tačiau palengvino dėmesio sutelkimą ir informacijos įsisavinimą visiems paskaitų dalyviams.

Latvijos nacionalinio meno muziejuje pastaraisiais metais itin daug dėmesio skirta aplinkos ir turinio prieinamumui. Buvo sukurtas apsilankymo gidas, leidžiantis lengviau susiplanuoti apsilankymą muziejuje. Taip pat kuriamas ir muziejaus vaizdo gidas, jau parengtas audiogidas bei „geros savijautos“ maršrutas lankytojams, o šeimoms parengti paketai, leidžiantys ikimokyklinio amžiaus vaikams interaktyviai susipažinti su meno kūriniais.Lankytojams galima naudotis sulankstomomis kėdėmis, leidžiančiomis apžiūrėti muziejų sau patogiu tempu. Muziejuje taip pat ruošiama didelio šrifto bei taktilinė informacija“, – pasakoja R. M. Slavinskaitė.

Dr. M. Belhaj sako, kad Estija taip pat neatsilieka. „Hapsalu pilis Estijoje – puikus paveldo objektų atnaujinimo pavyzdys, kurio metu išlaikomos istorinės pastato vertybės, tačiau taip pat sukuriamos naujos prieinamumo galimybės visiems lankytojams. Estijos jūrų muziejus sukūrė prieinamą ekspoziciją, kurioje 90 proc. muziejaus erdvių ir jo eksponatų tapo prieinamesni visiems lankytojams. Buvo atnaujintos muziejaus salės bei susisiekimas tarp jų, susisteminta apsilankymo informacija, sukurta nauja taktilinė ekspozicijos dalis“, – iniciatyvas pristato mokslininkė.

Įtvirtinta aukščiausiu lygmeniu

Pasak pašnekovių, tam, kad būtų progresas šioje srityje, kai kuriose šalyse yra atsakingi asmenys arba centrai. Pavyzdžiui, siekiant užtikrinti visuotinį prieinamumą, Airijoje dar 2007 m. buvo įkurtas universalaus dizaino kompetencijų centras. Airija apskritai yra pirmoji šalis pasaulyje, kurioje universalusis dizainas buvo įteisintas įstatymu. O Norvegijoje yra sukurtas vyriausybės veiksmų planas, skirtas užtikrinti, kad visa šalies visuomenė būtų įsitraukusi į prieinamumo didinimą: nuo ministerijų iki privačių verslų. Veiksmų planas suskirstytas etapais ir kasmet peržiūrimas.

„2023 m. atlikusios išsamią esamos situacijos analizę, pastebėjome, kad Lietuvoje įgyvendinamos su universaliu dizainu susijusios priemonės dažnai atsiranda iš pavienių ir trumpalaikių iniciatyvų, kurios neužtikrina sistemingo ir tęstinio principų veikimo. Deja, didelis informacijos ir atsakomybių išsibarstymas per daugybę skirtingų institucijų tik apsunkina universalaus dizaino įgyvendinimo bei priežiūros procesus. Turint tai omenyje, mūsų siūlymas buvo sukurti centralizuotą sistemą, kuri leistų efektyviau užtikrinti universalaus dizaino veikimą Lietuvoje“, – prieinamesnės Lietuvos
ateityje viliasi dr. M. Belhaj.

Finansuojama Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis.