Mokslininkų komanda apskaičiavo, kad Arkties vandenyne rugsėjo mėnesį greitai - galbūt jau šiemet - gali nebebūti ledo. Tai būtų pirmas toks atvejis nuo tada, kai buvo pradėti fiksuoti duomenys.

Mokslo žurnale „Nature Reviews Earth & Environment“ publikuoto tyrimo rezultatai rodo, kad kažkuriuo metu tarp 2035 m. ir 2067 m. ledo sluoksnis Arkties vandenyne gali sumažėti taip, kad jo nebebūtų kiekvienų metų rugsėjį.

Alexandros Jahn iš Kolorado universiteto (JAV) vadovaujama mokslininkų komanda paaiškino, kad pavieniai atvejai, kai, pavyzdžiui, dėl kelias savaites trunkančių neįprastai šiltų laikotarpių ištirpsta didelis ledo kiekis, gali baigtis tuo, kad dar šiemet ar artimiausiais metais rugsėjį Arktyje ledo visai nebebus.

Įrašai rodo, kad rugsėjį fiksuojamas mažiausias dreifuojančio ledo kiekis. Praėjusio amžiaus devintuoju dešimtmečiu ledo sluoksnis rugsėjį paprastai vis dar dengdavo 5,5 mln. kvadratinių kilometrų dydžio Arkties vandenyno plotą.

1978 m. pradėjus palydovais matuoti dreifuojančio ledo kiekį, jo teritorija kasmet sumažėdavo vidutiniškai po 78 000 kv. km, nors įvairios grįžtamojo ryšio sistemos ir rodo, kad, nepaisant klimato kaitos, pastaraisiais metais jo dengiama teritorija vėl kiek išaugo.

„Apskritai atmosferos svyravimai lemia maždaug 75 proc. ledo kiekio Arkties vandenyne svyravimų“, – rašoma tyrimo ataskaitoje. Taigi, ledo kiekis labai priklauso nuo atitinkamų oro sąlygų, kiek mažiau – nuo iš gretimai esančių vandenynų atitekančio šilto vandens.

DPA inf.