Birutė JANČIENĖ

Įlipant į lėktuvą mus visada pasitinka maloniai besišypsantys orlaivio palydovai. Tik maloniai bendrauti su keleiviais – vienas iš daugelio reikalavimų šios profesijos atstovams. „Pagrindinė palydovo užduotis – užtikrinti keleivių saugumą, – tikina atostogų skrydžių bendrovės „Small Planet Airlines“ skrydžių palydovas Domas Stipinis. – Be abejo, keleivių būna įvairių. Vieni pavargę, suirzę, kiti paniškai bijo skrydžio, treti – itin pretenzingi

Menkiausias incidentas gali išprovokuoti konfliktą, sukelti įtampą. Taigi, palydovas privalo gebėti visas situacijas spręsti čia ir dabar.“ O tai lemia asmeninės būdo savybės, į kurias, žinoma, per skrydžio palydovų atranką kreipiama daug dėmesio. Išvaizda, kalbėjimo tonas – irgi svarbūs kriterijai. Orlaivio palydovas ar palydovė visada privalo būti pasitempę – nepriekaištinga šukuosena, subtilus makiažas, tvarkingi nagai ir prižiūrėta avalynė. „Palydovas privalo būti elegantiškas, tvirtas, orus ir ramus, – sako Domas. – Tada keleiviai jaučiasi saugūs, lengviau nugali skrydžio baimę, ir kelionė būna maloni.“

Padangių darbuotojams keliami reikalavimai

Pirmiausia – puiki fizinė būklė, gera sveikata. Ir tai savaime suprantama. Skamba sarkastiškai, tačiau įsivaizduokite orlaivio palydovą, besiblaškantį po saloną – ieškantį akinių ar ūmai besigriebiantį už širdies – mat sutriko širdies ritmas. Keleivių sąmyšis garantuotas!

Mokėti plaukti įvairiais stiliais – kitas svarbus reikalavimas skrydžių palydovams. Kuo čia dėtas plaukimas? Mokėti plaukti būtina tam, kad avarinio nusileidimo ant vandens atveju orlaivio palydovas sugebėtų pagelbėti sužeistiems keleiviams ir, be abejo, pats sau. Puikios anglų kalbos žinios irgi privalomos. Mat visa literatūra ir mokymo vadovai – anglų kalba. Ši kalba – viso pasaulio aviacinė kalba. Dar vienas svarbus atrankos kriterijus – palydovo ūgis. Kiekviena oro linijų bendrovė turi savo orlaivio palydovų ūgio standartus. Įprastai šios profesijos atstovai turi būti ne žemesni nei 170 cm, skrydžio palydovės – ne žemesnės 165 cm. Kodėl tai svarbu? Atsakymas paprastas – kad lengvai pasiektų bagažo lentynas ir avarinę įrangą. Tarkime, nedideliame verslo klasės lėktuve, kurio salono aukštis – vos 180 cm, aukštaūgė ar aukštaūgis tiesiog netilps! Arba priešingai. Jei skrydžio palydovas per mažas, jis nepasieks bagažo lentynos.

Dienotvarkė

Skrydžio palydovai atsakingi už keleivių saugumą, jų aptarnavimą ir komfortą. Kada prasideda ir baigiasi darbo diena? Pasak D. Stipinio, prieš kiekvieną skrydį palydovai į oro uostą atskuba likus valandai iki skrydžio. Kartu su orlaivio pilotu aptaria būsimą skrydį. Vėliau peržiūrimos orlaivio ekipažo narių sveikatos licencijos, surengiamas žinių patikrinimas – palydovai turi atsakyti į klausimus, kaip elgtis lėktuve vienoje ar kitoje situacijoje, tarkime, esant techniniam gedimui, keleiviui sunegalavus ir pan. Juk ištikus nelaimei nėra laiko galvoti, ką ir kaip daryti. Reikia veikti iš karto.

Taip pat kartu su pilotais aptariamos oro sąlygos, skrydžio kryptis ir pan. Tada visa komanda eina į lėktuvą. Ten atliekama saugumo patikra – peržiūrima, ar viskas ten, kur turi būti, ar lėktuve nėra kokių nors netikėtų daiktų. Tik tuomet pradedama laipinti keleivius. Per skrydį orlaivio palydovai, kaip minėjome, rūpinasi keleivių saugumu (saugos instrukcijos, maitinimas ir pan.). Galop, lėktuvui nusileidus, vėl atliekama saugumo patikra. Peržiūrima, ar lėktuve neliko daiktų, kurių čia neturėtų būti. Vėliau – ant žemės – aptariamas skrydis.

Oro piloto darbo niuansai

Bendrovės „Small Planet Airlines“ palydovas D. Stipinis juokiasi, esą žmonės moka pinigus, kad būtų nuskraidinti į vieną ar kitą šalį. O palydovai gauna pinigus už keliones. Jaunasis palydovas džiaugiasi vos per porą metų aplankęs visus pasaulio žemynus, išskyrus Pietų Ameriką ir Antarktidą.

„Ore praleidžiamų valandų skaičius griežtai limituotos, – pasakoja Domas. – Per metus – ne daugiau nei 900 valandų! Apskritai palydovo darbas – labai disciplinuotas. Privalome ilsėtis 8 valandas, visada būti puikios fizinės formos ir panašiai.“ Bet jam toks gyvenimo būdas priimtinas. Pasak Domo, drausmė žmogų subalansuoja, stiprina ištvermę, grūdina. Atsipūsti galima per atostogas, o jų skrydžių palydovams skiriama ganėtinai daug – net du mėnesiai.

Gyvenimas verda ir virš debesų

Lėktuve žmonės ir valgo, ir miega, ir, be abejo, gamtinius reikalus atlieka. Teko girdėti, kad tualete nutinka ir kur kas pikantiškesnių dalykų. Juolab jeigu skrydis ilgas… Kartais čia užsuka aistros užvaldytos porelės. O palydovams nelieka nieko kito, tik pastuksenti į duris ir mandagiai paprašyti išeiti. Toks gyvenimas! Pasak jau ketverius metus „Wizz Air“ oro linijų palydove dirbančios Giedrės Šileikaitės, pasitaiko, kad lėktuvo keleiviai nepaiso palydovų reikalavimų. Tarkime, vartoja oro uoste pirktus alkoholinius gėrimus, nors tai griežtai draudžiama. „Visai neseniai buvo toks nutikimas. Įlipo du inteligentiški, mandagūs žmonės. Pastebėjusi, kad jie vartoja neleistinus gėrimus, keleivius perspėjau. Ir? Ūmai subtilūs inteligentai virto piktais storžieviais, garsiai besipiktinančiais tokiais draudimais ir nėmaž nesibodinčiais riebiais keiksmažodžiais pasisvaidyti“, – pasakojo pašnekovė.

Pasak skrydžio palydovų, jų darbe itin svarbu paisyti drausmės ir taisyklių, apie ką, beje, dažnai tenka priminti keleiviams, pamiršusiems, kad danguje derėtų elgtis mandagiau. Būna, keleiviai ir rėkauja, ir švilpauja, ir maistą ant žemės mėto. Mandagiu pokalbiu tokius ne visad pavyksta sutramdyti. Kartais tenka pagrasinti policija, kuri suįžūlėjusius asmenis pasitiks oro uoste. Dažniausiai tokios pastabos suveikia. O jei ne, nutūpusį lėktuvą iš tiesų pasitinka pareigūnai.

Keleivių būna itin skrupulingų ir akylų, išsiblaškiusių – taip pat. Lėktuvo salone lieka ne tik pliušinių meškučių, mobiliojo ryšio telefonų, kepurių ar akinių, bet ir lauktuvėmis perpildytų maišų iš „Duty free“ parduotuvių. Kitąsyk užuomaršos vietoj dovanų maišo… pastveria lėktuve pasiūlytą apklotą ar kokį lankstinuką.

Keleivių sveikata

O jei pasitaikytų rimtų keleivio sveikatos sutrikimų? Tuomet tikriausiai lėktuvas būtų priverstas leistis artimiausiame oro uoste? Kaip sakė mūsų kalbinti pašnekovai, jų praktikoje taip nebuvo. „Mes mokame suteikti pirmąją pagalbą, lėktuve yra vaistinėlė, – pasakoja G. Šileikaitė. – Neretai keleiviai lėktuve nualpsta. Dažnai taip nutinka per ankstyvus skrydžius. Žmonės būna be pusryčių, galbūt nepailsėję. Arba tiesiog labai bijo skrydžio. Štai visai neseniai į lėktuvą įlipo jauna pora. Vos spėjome pasilabinti, mergina pliumpt – tiesiai man į glėbį ir nualpo. Pasirodo, iš baimės.“

Skrydžių palydovė mena ir kitą atvejį, kai vienai keleivei per skrydį nutirpo ranka. Moteris išsigando, esą veikiausiai ją ištiko insultas. „Kreipėmės pagalbos į kitus keleivius. Tarp jų, pasirodo, buvo ne vienas medikas“, – pasakoja pašnekovė.

Oro linijų bendrovių taisyklėse nurodyta, kad nuo tam tikros nėštumo savaitės būsimosios mamytės privalo pateikti gydytojo pažymą, kad jos ir vaisiaus sveikatos būklė leidžia skristi lėktuvu. Kartais šios pažymos ir neprašoma. Kodėl? Pasirodo, galima ir apsirikti. Tarkime, pasiteiravus keleivės, ar ji turi tokį dokumentą, paaiškėja, kad moteris nesilaukia, tiesiog yra apvalių formų. Atsargiai tenka bendrauti ir su poromis, tarp kurių amžiaus skirtumas akivaizdus. Mat ko nors pasiūlius pono anūkei paaiškėja, kad ši – visai ne jo vaikaitė, o… žmona. Štai taip!

Turbulencija

Pasak skrydžių palydovės G. Šileikaitės, pasitaiko, kai keleiviai, vos įlipę į lėktuvą, pradeda būgštauti, ar jų nepurtys? Kitąsyk, vos įspėjus, kad lėktuvas pateko į oro duobių ruožą ir būtina prisisegti saugos diržus, žiūrėk, žmogus išsigąsta, nuščiūva. Tačiau dėl to nereikėtų nerimauti. Juk važiuodami automobiliu visada segime saugos diržus, lėktuvas – irgi transporto priemonė! Bet kas gi ta turbulencija? Tai – chaotiškas, sūkuringas skysčio ar dujų judėjimas.

Turbulenciją sukelia atmosferos slėgis, dažnai ji kyla dėl reljefo nelygumų. Kalnuotose vietovėse oro srautas juda žemyn ir aukštyn, todėl turbulencija gali būti netikėta. Navigacijos prietaisai ne visad tiksliai nustato tuos dalykus. Turbulenciją sukelia atmosferos slėgis, ji kyla dėl reljefo nelygumų. Turbulencija galima ir virš audros debesų. Danguje, kaip žinome, yra oro upės, kurių srovės greitis gali būti šimtai kilometrų per valandą. Suprantama, kad į tokią upę patekęs lėktuvas neišvengs „kratymo“. Turbulencija galima ir patekus į kito lėktuvo paliktą pėdsaką.

Juodosios dėžės

Įdomu, ar lėktuvo keleiviai teiraujasi palydovų apie juodąsias dėžes. G. Šileikaitė šypsosi, esą kol kas tokio klausimo ji nesulaukė. Iš tiesų, kas gi tos juodosios dėžės? Pasirodo, jos visai ne juodos, o ryškiai oranžinės. Juodosiomis vadinamos dėl… turinio. Kol dėžė neatidaroma, tol ji yra nežinoma. Štai kur slypi dėžės paslaptis, vadinamasis juodumas. Įprastai orlaivyje yra dvi juodosios dėžės – du įrenginiai, kaupiantys visą skrydžio informaciją. Viena juodųjų dėžių įrašinėja įgulos pokalbius ir kabinos garsus, kita – renka informaciją apie orlaivio techninius duomenis: greitį, aukštį, kryptį, taip pat sunaudojamų degalų kiekį, temperatūrą ir pan.

Patarimai skrendantiems lėktuvu

• Saugokite ausis. Venkite skrydžių, jeigu esate peršalę. Per skrydį gali būti pažeisti ausų būgneliai – rizikuojate prarasti klausą.
• Gerkite vandens. Rijimo procesas neleidžia užgulti ausims. Jei jau taip atsitiko, patartina sučiulpti saldainiuką.
• Jei norite lėktuve pamiegoti, įsimeskite mažą pagalvėlę.
• Būtina tinkamai susikrauti lagaminą. Atsisakykite nereikalingų daiktų, o drabužius, užuot tvarkingai sulankstę, susukite. Galbūt visa manta tilps net į rankinį bagažą!

Verslo klasė – ne vien už brangesnį bilietą

Pasirodo, skristi verslo klase galima ir nenusipirkus specialaus bilieto. Pasitaiko, kad vietą čia galima ir „nusipelnyti“. Tarkime, ekonominėje klasėje maloniai užleidžiant savo vietą „perskirtai“ porai (kad jie galėtų sėdėti drauge). Tokiu atveju mandagiajam keleiviui už jo paslaugą gali būti pasiūlyta patogesnė vieta verslo klasėje. Žinoma, sunegalavę keleiviai taip pat dažnai perkeliami į verslo klasę.