2018 m. liepos 28 d. mirė mano tėvas. Po jo mirties sodybą kaime ir 16 ha žemės ir miško sklypą perpus paveldėjome aš ir mano sesuo. Aš visą laiką gyvenu tėvo sodyboje, ūkininkauju. Sodybą visada prižiūrėjau, remontavau. Sesuo čia nieko nedarė, nes 30 metų gyvena mieste. Naudojimosi paveldėtu sklypu tvarka nebuvo nustatyta, nes 2018 m. gruodį sesuo staiga mirė.

Jeigu jie būtų man pasiūlę pirkti paveldėtą dalį, būčiau nupirkęs. Tačiau viskas buvo padaryta slapta. Dabartinis savininkas jau buvo atvažiavęs ir reikalavo, kad jam pusvelčiui parduočiau ar padovanočiau paveldėtą 1/12 dalį sklypo ir greičiau iš čia išsinešdinčiau. Ar sesers vaikai turėjo teisę be mano – bendraturčio – sutikimo padovanoti paveldėtą turto dalį visiškai svetimam žmogui? Kaip man nusipirkti tą padovanotą sklypo dalį? Ar dar turiu tokią galimybę?

Kalbant apie paties dovanojimo sandorio sudarymo galimybę, tai kiekvienas iš mūsų tokią teisę turime. Tačiau, kalbant apie jūsų minimą dovanojimo sandorį, sudarytą tam, kad būtų galima išvengti įstatymo reikalavimo, prieš parduodant bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto dalį, pasiūlyti ją įsigyti bendraturčiui, dera pasakyti, kad tokie jūsų sesers vaikų veiksmai yra neteisėti.

Jeigu dovanojimo sandoris iš tikrųjų yra užmaskuotas pirkimo–pardavimo sandoris, jūs galite kreiptis į teismą ir užginčyti dovanojimo sutartį kaip apsimestinį sandorį. Dėl paties reikalavimo turinio ir faktinio pagrindo aš jums nieko konkrečiai negaliu pasakyti, nes tam reikia gauti daugiau informacijos apie šios sutarties sudarymo aplinkybes.

Narystė sodininkų bendrijoje nėra paveldima

Mirė sodininkų bendrijos narys. Jis buvo nusipirkęs dar du sklypus ir už juos mokėjo mokesčius. Paveldėtojas prašymo tapti sodininkų bendrijos nariu nerašė, nors mokesčius mokėjo. Iki 2019 m. sodo mokestis buvo 12 eurų už vieną sklypą, tad nebuvo sunku mokėti. Nuo 2019-ųjų mokestį pakėlė iki 25 eurų už sklypą. Sodininkų bendrijos keliai priklauso savivaldybei, už tai mokėti sutinku. Kitų paslaugų negaunu. Elektrą tiekia miesto tinklai, šiukšles išveža komunalinis ūkis – mokame rinkliavų centrui. Gatvės priklauso miestui, gauname pašto paslaugas. Noriu sužinoti, ar narystė sodininkų bendrijoje yra paveldima? Jei aš paveldėjau narystę ir moku už tris sklypus, tuomet ir sodininkų bendrijos narių susirinkime galėsiu turėti ne vieną, o tris balsus?

Ne, jokiu būdu narystė sodininkų bendrijoje nėra paveldima. Jūs, priėmęs palikimą ir neišreiškęs savo noro tapti sodininkų bendrijos nariu, juo automatiškai netapote. O tapęs bendrijos nariu ir nuosavybės teise valdydamas tris žemės sklypus neįgysite daugiau negu vieno nario balso.

Įstatymo nustatyta, kad, nors nesate sodininkų bendrijos narys, tam tikrus bendrijos mokesčius privalote mokėti. Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje teigiama, kad asmenys, kurie mėgėjų sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, išstoję iš bendrijos arba iš jos pašalinti, taip pat juridiniai asmenys, kurie įsigyja žemės sklypą mėgėjų sodo teritorijoje, už visas paslaugas ir naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais atsiskaito pagal bendrijos pateiktas sąskaitas.

Kaip matote, jums yra nustatyta pareiga atsiskaityti su bendrija pagal jums pateiktas sąskaitas. Tačiau tai daryti turite tik už jums suteiktas bendrijos paslaugas ir naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais, jeigu tokių, žinoma, yra.

Nieko nelaukdami imkitės veiksmų

Savo butą Vilniuje esu išnuomojęs vienišam vyrui. Pasirašyta sutartis. Turiu tik nuomininko asmens tapatybės duomenis, net nežinau, kur jis dirba (žinau tik buvusią jo darbovietę). Jau maždaug mėnesį nuomininkas nesirodo bute, nebemoka mokesčių. Skola už butą vis auga. Buvusioje jo darbovietėje man pasakė, kad jis mėgsta ilgam išvykti į užsienį. Paskutinio pokalbio telefonu metu nuomininkui pasakiau, kad noriu nutraukti su juo nuomos sutartį, kas yra numatyta ir sutarties sąlygose. Tą patį parašiau ir išsiunčiau jam registruotu laišku, bet jis to laiško negavo, nes yra nežinia kur išvykęs. Kaip man toliau elgtis?

Yra ne vienas galimas sprendimo variantas. Pirmasis – laukti, kol nuomininkas atsiras. Tačiau tai gali ir niekuomet neįvykti, todėl toks sprendimas – gana rizikingas ir gali padidinti jūsų išlaidas. Kitas variantas – nutraukti nuomos sutartį vadovaujantis joje aptartomis nuomos sutarties nutraukimo sąlygomis ir kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo. Advokatas, jeigu į jį kreipsitės pagalbos, be jokio vargo sužinos jūsų nuomininko deklaruotą paskutinę gyvenamąją vietą, taip pat prireikus turės teisę sužinoti ir jo dabartinę darbovietę, jeigu tokia yra. Poreikis rasti nuomininko darbo vietą gali atsirasti tuomet, jeigu atsakovui nepavyks įteikti procesinių dokumentų kitur ir teks juos įteikti per darbovietę.

Tad, jeigu nuomininkas su jumis nebendrauja, manau, nieko nelaukdami imkitės aktyvių veiksmų ir nedidinkite savo nuostolių.

Palikėjo tėvai – antros eilės įpėdiniai

Mano dėdė, mamos brolis, mirė 2013 m. birželio 30 d. Tuo metu jis buvo išsituokęs, tad palikimas atiteko jo sūnui. Mano mama mirė 2016 m. sausio 13 d. Aš paveldėjau jos palikimą. 2019 m. balandžio 15 d. mirė mano pusbrolis, minėto dėdės sūnus. Testamento nepaliko. Jis turi įbrolį – kito tėvo sūnų. Kam atiteks mano pusbrolio palikimo dalis – gal jo įbroliui? Ar kas nors priklauso jo mamai, nors su mano dėde ji buvo išsiskyrusi?

Įstatymo nustatyta, kad pirmos eilės įpėdiniais yra laikomi palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties. Antros eilės įpėdiniais laikomi palikėjo tėvai (įtėviai) ir vaikaičiai.

Kaip matote, palikėjo tėvai yra antros eilės įpėdiniai, o antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Taigi, jeigu nėra pirmos eilės įpėdinių, jūsų pusbrolio turtas atiteks jo motinai.