Daugiabučių namų savininkų bendrija 2016 m. birželio 20 d. įteikė dokumentus žemės plotui išpirkti, bet sklypas dar nesuformuotas. Šiuo žemės sklypu naudojasi ir kitų namų gyventojai. Aš naudoju 2,1 aro (už šį plotą sutinku mokėti), bet man priskaičiuota 11,5 aro. Gavau laišką, kad sumokėčiau skolą (693,29 Lt), susikaupusią per 10 metų. Sumokėjau, nes grasino antstoliais. Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojai aiškina, kad žemės plotas buvo padalytas name esantiems butams (iš 8 namo butų žemė išdalyta septyniems, vienas butas priklauso savivaldybei, tad jo žemė išdalyta mums visiems). Ar galima be jokio įspėjimo ir nesuformavus sklypo reikalauti mokėti mokesčius už neturimą žemę?

Atrodo, kad žemės nuomos mokestis jums yra apskaičiuotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“. Šiame Vyriausybės nutarime nustatyta, kad valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, išskyrus už žemę, perduotą naudotis panaudai.

Be jokios abejonės, jūs naudojatės tam tikru žemės sklypu, nes jūsų namas stovi ant žemės, o ne kabo ore. Todėl, kaip teigiama cituotame Vyriausybės nutarime, jums atsirado prievolė sumokėti už naudojamą žemės sklypą, kad ir kaip neteisinga jums tai atrodytų.

Teisę paveldėti turtą pagal įstatymą turi tik mirusiojo giminaičiai

Iš pirmosios santuokos turėjau sūnų. Jis žuvo tarnaudamas tarybinėje kariuomenėje. Liko jo vaikas. Šiam anūkui mano mama atidavė 2 kambarių butą. Antrojoje santuokoje gimė dukra. Vyras tuomet gavo kooperatinį butą. Kai 1987 m. vyras mirė, jo sūnus jau buvo vedęs ir nuo 1980 m. gyveno pas žmoną. Ar galės vyro sūnus po mano mirties pretenduoti į butą, jei aš sudarysiu testamentą ir minėtą butą paliksiu dukrai, su kuria gyvenu? Iš anūkės yra atimtos motinystės teisės, todėl jos du vaikus augina mano dukra. Jei dukra sudarys testamentą, kuriame nurodys, kad jai testamentu atitekęs butas paliekamas anūkams, jiems bus užtikrinta gyvenamoji vieta?

Visiškai nesvarbu, jūs sudarysite testamentą ar ne, vyro sūnus po jūsų mirties neturės teisės į jūsų palikimą. Teisę paveldėti turtą pagal įstatymą turi tik mirusiojo giminaičiai. Vyro sūnus jums yra svetimas žmogus. Tačiau jeigu jūsų tikslas – turtą palikti dukrai iš antrosios santuokos, jūs tikrai privalote sudaryti testamentą. Jei testamento nesudarysite, pusė jūsų palikimo atiteks jūsų mirusio sūnaus vaikui – jūsų anūkui.

Kalbant apie jūsų dukters testamentą, kuris užtikrintų anūkų gyvenamąją vietą, situacija nėra vienareikšmė. Testamentu testatorius tik išreiškia savo valią, o kas su tuo turtu bus toliau, jau niekas negali žinoti. Žinoma, tai – viena iš realių galimybių anūkams užtikrinti gyvenamąją vietą, tačiau absoliučios garantijos, kad taip ir bus, nėra ir negali būti. Paveldėjus gyvenamąjį būstą taip pat reikės išlaikyti.

Policijos pareigūnai vykdo įstatymų nustatytas pareigas

Gyvenome kaime nuosavame name: viename namo gale – aš, kitame – duktė su sūnumi. Pilnametis anūkas turėjo sugyventinę. Vieną kartą jis smurtavo artimoje aplinkoje. Po to įvykio teismas jam skyrė lankyti kursus, tačiau jis jų nelankė. Vėliau anūkas buvo nuteistas 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Tai sužinojęs, jis išvyko į užsienį, ir iki šiol nei aš, nei mano dukra nepalaikome su juo jokių ryšių. Pati duktė buvo išvykusi, policija mane vis susirasdavo darbovietėje ir teiraudavosi apie anūką. Dėl šių vizitų mane ėmė varginti kraujospūdis – anksčiau niekuomet neturėjau jokių reikalų su policija. Dabar, grįžus dukrai, policininkai ir ją kas mėnesį atakuoja ieškodami anūko. Mes pareigūnams sakėme, kad iškart pranešime, kai anūkas grįš. Ar jie turi teisę nuolat trikdyti mūsų privatumą?

Kad ir kaip neteisinga jums atrodytų, policijos pareigūnai vykdo jiems patikėtas funkcijas, o ne nuolat trikdo jūsų privatumą. Jie tikrai turi teisę lankytis jiems žinomoje paskutinėje jūsų anūko gyvenamojoje vietoje ir apklausti ten gyvenančius asmenis, pasiteirauti apie aplinkybes.

Sutvarkyti dokumentus padės architektas

Turiu sodų paskirties žemės sklypą su mediniu vieno aukšto nameliu Vilniaus rajono savivaldybės Aukštuolės kaime. Namelis niekada nebuvo ir nėra tinkamas gyventi. Tačiau jis buvo įregistruotas kaip gyvenamasis namas. Nuo įsigijimo pradžios elektros energijos tiekimas į šį namelį išjungtas, vasarą tiekiamu vandeniu nesinaudoju. Kaip pakeisti namelio paskirtį iš gyvenamosios į negyvenamąją, nes yra skaičiuojami įvairūs mokesčiai?

Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad keičiant ypatingojo ar neypatingojo pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirtį (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose esantį neypatingąjį pastatą (patalpą, patalpas) ar inžinerinį statinį), kai atliekami statinio paprastojo remonto darbai arba neatliekami jokie statybos darbai, yra reikalingas leidimas pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį.

Manau, kad pirmiausia jums reikia kreiptis į architektą – jis padės parengti visus statybą leidžiančiam dokumentui išduoti reikiamus dokumentus.

Turite teisę į kompensaciją dėl sumažinto darbo užmokesčio

Esu senatvės pensininkė. Mano darbo stažas valstybės tarnyboje – daugiau negu 30 metų, bendras darbo stažas – 41 metai. Neseniai skaičiau, kad teisėjams ir valstybės tarnautojams pradedamos mokėti kompensacijos už per krizę sumažintus atlyginimus. Iš valstybės tarnybos išėjau savo noru 2015 m. rugpjūtį, kai man buvo paskirta senatvės pensija. Ar galiu kreiptis į buvusią darbovietę, kad ir man būtų išmokėta kompensacija dėl 2009–2015 m. sumažinto atlyginimo, nors valstybės tarnyboje jau nebedirbu?

Tikrai taip, asmenys (jiems mirus – jų įpėdiniai), kuriems buvo mokamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis (atlyginimas) nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d., turi teisę į grąžintiną neišmokėto darbo užmokesčio dalį. Prašymus institucijai ar įstaigai asmenys turi pateikti iki 2020 m. lapkričio 30 d. Prašymai ir nurodyti dokumentai gali būti pateikiami tiesiogiai atvykus į instituciją ar įstaigą, atsiųsti registruotu laišku ar elektroninio ryšio priemonėmis. Tad negaiškite laiko, kreipkitės ir laukite kompensacijos.