Įmonė nusprendė nebetęsti veiklos ir ją sustabdė. Bankroto skelbti kol kas negali, nes dar plaukia pinigai už parduodamą turtą, klientai atsiskaito už atliktus darbus. Darbuotojams buvo pasiūlytos dvi išeitys: rašyti prašymą išeiti iš darbo savo noru arba rašyti prašymą dėl neterminuotos prastovos, už kurią bus atsiskaityta, tik neaišku, kada tai įvyks, nes pinigų nėra. Žodžiu, neaišku, ko ir kiek laiko teks laukti. Aš įmonėje išdirbau 10 mėnesių. Kaip geriau pasielgti? Įmonėje dirba daugiau nei 100 žmonių.

Jeigu tiesa, kad į įmonės sąskaitą vis patenka tam tikrų piniginių lėšų, tuomet, mano supratimu, pats paprasčiausias ir efektyviausias būdas yra kreiptis į darbo ginčų komisiją ir prisiteisti jums neišmokėtą darbo užmokestį. Kai darbo ginčų komisija patenkins jūsų prašymą ir sprendimas įsiteisės, tuomet jis galės būti vykdomas priverstinai. T. y. antstolis turės teisę iš įmonės sąskaitos paimti jums priklausančius pinigus.

Na, o dabar – apie prastovą. Darbo kodekso 47 straipsnyje nustatyta, kad:

1) jeigu darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl objektyvių priežasčių ne dėl darbuotojo kaltės ir darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo, darbdavys darbuotojui skelbia prastovą. Prastova gali būti skelbiama ir darbuotojų grupei;

2) paskelbus prastovą, trunkančią iki vienos darbo dienos, darbuotojui mokamas vidutinis jo darbo užmokestis ir darbdavys turi teisę reikalauti darbuotojo būti darbovietėje;

3) jeigu prastova skelbiama ilgesniam laikotarpiui negu viena darbo diena, bet ne ilgiau kaip trims darbo dienoms, negali būti reikalaujama, kad darbuotojas atvyktų į darbovietę kasdien ilgesniam negu viena valanda laikui. Buvimo darbovietėje per prastovą laiku jam mokamas vidutinis jo darbo užmokestis, o kitu prastovos laikotarpiu, kai darbuotojas neprivalo būti darbe, jam mokama du trečdaliai vidutinio jo darbo užmokesčio;

4) jeigu prastova paskelbta neterminuotai arba ilgesniam negu trijų darbo dienų laikotarpiui, darbuotojas neprivalo atvykti į darbovietę, tačiau turi būti pasirengęs atvykti į darbovietę kitą darbo dieną po darbdavio pranešimo. Už prastovos laiką iki trijų darbo dienų mokama šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka, o už kitą prastovos laikotarpį jam paliekama 40 proc. vidutinio jo darbo užmokesčio;

5) kalendorinį mėnesį, kurį darbuotojui buvo paskelbta prastova, darbuotojo gaunamas darbo užmokestis už tą mėnesį negali būti mažesnis negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, kai jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma.

Kaip matote, įstatymo nustatyta, kad ne darbuotojas, o darbdavys turi skelbti prastovą, o paskelbęs prastovą – dar ir sumokėti už prastovos laikotarpį. Tačiau tai vėlgi yra tam tikra nežinomybė ir tam tikras laukimas, kuris nežinia, kada pasibaigs. Todėl aš patarčiau nelaukti ir darbo sutartį su darbdaviu nutraukti vadovaujantis Darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, t. y. dėl to, kad jums du mėnesius iš eilės ar ilgiau nemokamas visas jums priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga), jeigu, žinoma, tokia sąlyga egzistuoja. Tokiu atveju darbdavys, vadovaudamasis to paties kodekso straipsnio 2 dalimi, privalės jums išmokėti vieno vidutinio jūsų darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, nes jūsų darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus. Nutraukęs darbo sutartį, kreipsitės į darbo ginčų komisiją, prisiteisite jums priklausančias, bet neišmokėtas išmokas, taip pat netesybas bei vidutinį darbo užmokestį už uždelstą su jumis atsiskaityti laiką.

Prieš žengdamas žingsnį pasitarkite

Mano tėtis (jis dar gyvas) padovanojo man 3 ha žemės, nes aš dirbu kaime, o brolis – mieste. Dabar brolis labai pyksta. Ar aš galiu pusę žemės padovanoti broliui?

Sutikdamas gauti iš tėvo dovaną, jūs tapote jūsų minėtos žemės savininku. Žinoma, dabar su tėvo padovanota žeme turite teisę elgtis taip, kaip tik jums patinka. Tačiau nežinau, ar jūs tikrai norite pusę žemės padovanoti broliui, ar jums tiesiog reikia taip pasielgti?
Prieš žengiant tokį žingsnį, patarčiau šį klausimą aptarti su savo tėvu ir išklausyti jo nuomonę. Gali atsitikti taip, kad, norėdamas įtikti broliui, pakenksite savo santykiams su tėvu.

Papildomų atostogų teks luktelėti

Viešojoje įstaigoje dirbu nuo 2007 metų lapkričio. Jau turėčiau gauti lojalumo atostogų – papildomas tris dienas, nes išdirbta daugiau nei 10 metų. Deja, man buvo pasakyta, kad per tą laiką auginau vaiką (buvau išėjusi motinystės atostogų 3 metams), todėl lojalumo atostogos nepriklauso, jos nusikelia. Kokiam laikotarpiui man turėtų nusikelti lojalumo atostogos – 2 ar 3 metams? Bandžiau savarankiškai suprasti įstatymą, deja, nepavyko.

Papildomų atostogų trukmės, suteikimo sąlygų ir tvarkos aprašo 2.1 punkte teigiama, kad į ilgalaikį nepertraukiamąjį darbo toje pačioje darbovietėje stažą, už kurį suteikiamos papildomos atostogos, įskaitomas faktiškai dirbtas laikas toje pačioje darbovietėje ir kiti laikotarpiai, nurodyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 4 dalyje. Šioje darbo kodekso straipsnio dalyje sakoma, kad į darbo metams, už kuriuos suteikiamos kasmetės atostogos, tenkančių darbo dienų skaičių įskaitoma:

1) faktiškai dirbtos darbo dienos ir darbo laikas, nurodytas šio kodekso 111 straipsnio 2 dalyje;

2) darbo dienos komandiruotėje;

3) darbo dienos, kuriomis nedirbta dėl darbuotojo laikinojo nedarbingumo, sergančių šeimos narių slaugymo, kasmečių, pailgintų, papildomų atostogų, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų, mokymosi atostogų;

4) iki dešimt darbo dienų trukmės per metus suteiktos nemokamos atostogos darbuotojo prašymu ir su darbdavio sutikimu, taip pat kitos Darbo kodekso 137 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino suteiktos nemokamos atostogos;

5) kūrybinės atostogos, jeigu dėl to susitariama šalių susitarimu ar tai numatyta darbo teisės normose;

6) teisėto streiko laikas;

7) priverstinės pravaikštos laikas;

8) laikas visuomeninėms valstybinėms, piliečio ar kitoms pareigoms vykdyti;

9) papildomas poilsio laikas tėvams, auginantiems vaikus;

10) darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų pareigų vykdymo laikas ir laikas jų mokymui ir švietimui (šio kodekso 168 straipsnio 1 ir 2 dalys);

11) kiti įstatymų nustatyti laikotarpiai.

Kaip matote, Darbo kodekso 134 straipsnyje numatytos atostogos vaikui prižiūrėti nėra paminėtos, todėl jos nėra įtraukiamos į darbo stažą. Tad į jūsų klausimą, kiek jums dar reikės laukti lojalumo atostogų, galiu atsakyti, kad laukti teks tiek, kiek laiko buvote vaiko priežiūros atostogose.