Įstatymo nustatyta, kad asmeniui, kuris gavo išankstinę senatvės pensiją, kai jis sulaukia senatvės pensijos amžiaus, jo senatvės pensijos dydis apskaičiuojamas Pensijų įstatymo nustatyta tvarka ir mažinamas dydžiu, kurį sudaro apskaičiuotos pensijos 0,4 proc., padauginto iš pilnų mėnesių, kuriuos asmuo gavo išankstinę pensiją, skaičiaus. Taigi, jeigu asmuo išankstinę senatvės pensiją gavo pilnus 5 metus (60 mėnesių), jo senatvės pensijos dydis, kaip ir išankstinės pensijos dydis, visam laikui išlieka mažesnis 24 proc. Kadangi jums išankstinė senatvės pensija buvo mokama ne visą 5 metų laikotarpį, proporcingai tam laikotarpiui buvo apskaičiuotas jūsų senatvės pensiją mažinantis procentas. Šiuo procentu jūsų senatvės pensija bus mažesnė visą laiką.

Kadangi tokia tvarka yra nustatyta įstatyme, jūsų gaunama senatvės pensija ir toliau bus mažinama atitinkamu skaičiumi procentų.

Trumpai apie fizinio asmens bankrotą

Girdėjau, kad yra asmeninis bankrotas. Kas tai? Kada ir nuo kokios sumos jis taikomas? Kokie žmonės gali bankrutuoti?

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (13 875 eurus). Taigi, jeigu fizinio asmens kreditoriniai įsipareigojimai, kurių jis neturi galimybės įvykdyti, viršija 13 875 eurus, jis turi teisę kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo.

Remiantis įstatymu, ne visi skoliniai įsipareigojimai gali būti nurašyti bankroto proceso metu. Asmeniui, kuris negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, susijusių su reikalavimais dėl žalos atlyginimo dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, ar mirties ir piniginių lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentų) bei reikalavimais, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius teisės pažeidimus arba nusikalstamas veikas, bankroto procesas nepadės, nes šie įsipareigojimai nebus nurašyti. Jeigu skolos, kurių padengti nėra galimybės, nėra susijusios su mano minėtais įsipareigojimais, tuomet asmuo turi teisę kreiptis į teismą.

Teismui pateiktame pareiškime iškelti bankroto bylą nurodomos fizinio asmens nemokumą sukėlusios priežastys, taip pat pridedami šį nemokumą pagrindžiantys dokumentai (jeigu fizinis asmuo gali juos pateikti), nurodomi fizinio asmens duomenys ryšiams palaikyti (gyvenamosios vietos adresas, telefono numeris, elektroninio pašto adresas ir kt.), gali būti siūloma bankroto administratoriaus kandidatūra. Teismui nusprendus iškelti bankroto bylą ir išsprendus kitus organizacinius klausimus, yra patvirtinamas planas, kuriuo remiantis bus vykdomi kreditoriniai įsipareigojimai ir pagal kurį gyvens bankrutuojantis asmuo. Plano įgyvendinimo trukmė negali būti ilgesnė negu 5 metai. Plano vykdymo laikotarpiu visus asmens turtinius klausimus reguliuoja teismo paskirtas administratorius. Įvykdžius visus plane numatytus įsipareigojimus, likę neįvykdyti kreditoriniai įsipareigojimai yra nurašomi. Tai tiek trumpai apie fizinio asmens bankrotą, per daug nesileidžiant į šios procedūros smulkmenas.

Atsakymas – nuosavybės dokumentuose

Aš, mano netikra sesuo ir mūsų mama gyvename nuosavame name. Mano patėvis (sesers tėvas) mirė. Minėtas namas buvo įgytas patėvio ir mamos lėšomis. Nusprendėme namą parduoti. Kaip reikėtų teisiškai teisingai padalyti gautas lėšas? Sesuo sako, kad aš jai – ne brolis. Tačiau aš esu nemažai investavęs į šį namą, nes tuomet dirbau užsienyje, o ji dar buvo vaikas ir niekuo neprisidėjo.

Mano supratimu, atsakymo į jūsų klausimą reikia ieškoti nuosavybės dokumentuose. Gautos piniginės lėšos turėtų tiesiogiai priklausyti nuo to, kokia namo dalis kiekvienam iš jūsų priklauso nuosavybės teise. Jeigu kiekvienam po lygiai, tuomet ir gautos lėšos turėtų būti dalijamos lygiomis dalimis, jeigu ne, tai ir pinigines lėšas reikėtų dalyti proporcingai nuosavybės teise valdomai namo daliai.

Tik savininkas disponuoja turtu savo nuožiūra

Jau 12 metų praėjo nuo mano vyro mirties. Aš priėmiau palikimą, o mano anūkė gavo tik teisę į palikimą (sūnus – miręs). Visą šį laiką namas ir kiti pastatai buvo registruoti vyro vardu. Jiems labai reikia remonto. Anūkė prie remonto prisidėti nenori. Su geranoriškais pasiūlymais (sumokėti kompensaciją, parduoti) ji nesutinka. Sako, kad tegu dar 20 metų stovi. Į teismą kreiptis negaliu, nes pastatai registruoti ne anūkės vardu. Ar yra realaus palikimo priėmimo terminas? Kaip man elgtis?

Įstatymo nustatyta, kad palikimą reikia priimti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. nuo palikėjo mirties dienos. Jeigu jūsų anūkė jūsų vyro mirties dieną buvo nepilnametė, tuomet ji savo veiksmais priimti palikimo negalėjo, už ją tai padaryti turėjo jos motina, todėl iki tol, kol sulaukė pilnametystės, palikimo priėmimo termino praleisti negalėjo. Tapusi pilnametė, ji privalo šį klausimą išspręsti kuo greičiau. Šiuo metu labai svarbu, ar kas nors jos vardu kreipėsi dėl palikimo priėmimo. Jeigu kreipėsi, tuomet nesvarbu, kas paveldėjo – teisės liudijimas nėra išduotas, bet yra laikoma, kad anūkė priėmė palikimą ir yra įgijusi visas su turtu susijusias teises ir pareigas.

Jei palikimo niekas nei anūkės vardu, nei ji pati, tapusi pilnametė, nepriėmė, tuomet laikoma, kad anūkė praleido palikimo priėmimo terminą ir jūs, kaip vienintelis palikimą priėmęs asmuo, turite teisę prašyti, kad jums būtų išduotas paveldėjimo teisės į visą turtą liudijimas. Tapusi vienintele turto savininke, galėsite turtu disponuoti savo nuožiūra. [/left]