Turime kolektyvinį sodą ir nedidelį namelį jame. Namelis registruotas Registrų centre kaip sodo namelis. Vasarą jame persirengiame, laikome sodo inventorių. Daugiau jokios veiklos čia nevykdome. Susidariusias sodo atliekas kompostuojame, vėliau jomis tręšiame žemę. 2018 m. rugpjūtį gavome UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro (PRATC) raštą, kad už atliekų tvarkymą 2018 m. (atgaline data; išdalyta ketvirčiais) turime sumokėti 7,80 euro, t. y. 2,80 euro (pastoviąją dalį) ir 5 eurus (kintamąją dalį). Sodų bendrijoje yra neregistruotų namelių, tad jų savininkams nieko nereikia mokėti.

Be to, mūsų sodo sklypas yra šalia judraus kelio, jungiančio Lietuvą ir Latviją. Kas gali garantuoti, kad pastatytuose šiukšlių konteineriuose neatsiras naudotų padangų ar latviškų šiukšlių (Latvija nuo mūsų sodo – už 5 km)? Kodėl ir žiemą, nuo lapkričio iki balandžio, mes turime mokėti už atliekų tvarkymą, jei visai nebūname sode? Kreipėmės į PRATC Rokiškio rinkliavų administravimo ir kontrolės padalinį, mums paaiškino, kad toks yra rajono savivaldybės tarybos nutarimas. Rajono meras aiškina, kad tai – aplinkos ministro nurodymas. Ar tai teisėta?

Aš galiu tik patvirtinti, kad tokia tvarka tikrai yra. Visi nekilnojamojo turto turėtojai privalo mokėti nustatyto dydžio atliekų tvarkymo mokestį. Tie, kurie negyvena jiems priklausančiuose namuose, moka pastoviąją mokesčio dalį, o tie, kurie gyvena, moka ir pastoviąją, ir kintamąją atliekų tvarkymo mokesčio dalis.
Kadangi tokia tvarka yra įtvirtinta teisės aktuose, ji yra teisėta. Ar ji – teisinga, atsakyti ganėtinai sudėtinga.

Dėl buto būgštauti neverta

Esu dviejų dukrų motina. Išsituokiau prieš 4 metus. Gyvenu nuosavame bute. Prieš 2 metus ištekėjau antrą kartą. Vedybinės sutarties nesudarėme. Sutuoktinis apsigyveno mano bute. Iš pradžių vyras buvo labai geras, sumokėdavo komunalinius mokesčius, padėdavo spręsti buitinius klausimus. Po pusmečio situacija pasikeitė. Teisindamasis, kad yra skolingas bankams, sūnui iš pirmosios santuokos, pradėjo nemokėti komunalinių mokesčių. Be to, dažnai atsiveža savo motiną ir sūnų – jie, čia gyvendami per moksleivių atostogas, sukelia nepatogumų mano dukroms. Vyras jau 4 mėnesius nemoka bankams, tad jie pradėjo grasinti, kad areštuos mano butą, banko sąskaitas. Noriu išsituokti, bet vyras grasina prisiteisti ketvirtadalį mano buto, nors net buto remontą dariau savo lėšomis. Ar vyras tikrai turi galimybių prisiteisti dalį mano nekilnojamojo turto? Ar gali bankai kėsintis į mano butą ar gaunamą atlyginimą?

Ar gali bankai kėsintis į jūsų butą ar gaunamą atlyginimą? Ir taip, ir ne – viskas priklauso nuo to, kada jūsų sutuoktinis gavo iš bankų paskolas, t. y. ar iki santuokos sudarymo, ar jau būdamas santuokoje. Jeigu sutuoktinis kreditorinius įsipareigojimus prisiėmė iki santuokos sudarymo, tuomet tai yra jo asmeninės skolos. Tačiau jeigu jis paskolas gavo būdamas santuokoje, tuomet už kreditorinių įsipareigojimų vykdymą esate atsakingi jūs abu. Asmeninių skolų išieškojimą nukreipti į jums priklausantį turtą (jūsų minimą butą) kreditoriai neturi teisės. Tačiau kitokia situacija yra kalbant apie jūsų gaunamą darbo užmokestį, nes jis yra laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl iš jo gali būti išieškomos jūsų sutuoktinio asmeninės skolos. Išieškojimas gali būti nukreiptas į pusę jūsų gaunamo darbo užmokesčio. Jeigu jūsų sutuoktinis įsiskolino būdamas santuokoje, tuomet skolų išieškojimas, be jokios abejonės, gali būti nukreiptas ir į jums priklausantį turtą, ir į jūsų gaunamas pajamas.

Per daug nesigilindamas į esamą situaciją, dėl santuokos nutraukimo ir sutuoktinio galimybės prisiteisti dalį jums asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto galiu pasakyti, kad jokių galimybių tai padaryti jis neturi. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.90 straipsnio „Turto, kuris yra asmeninė sutuoktinių nuosavybė, pripažinimas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe“ 1 dalyje nustatyta, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kt.).

Kaip matote, kad sutuoktinis galėtų prisiteisti tam tikrą dalį jums asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, jis turėtų įrodyti, kad santuokos metu šį turtą iš esmės pagerino. Teismų praktikoje paprastasis buto remontas nėra laikomas esminiu turto pagerinimu. Tad būgštauti dėl buto aš tikrai nematau pagrindo. Jeigu apsisprendėte nutraukti santuoką ir jus stabdo tik baimė dėl buto, drąsiai imkitės veiksmų ir išspręskite šį klausimą.

Prietaisams prižiūrėti irgi reikia lėšų

Nuo 2017 m. gruodžio 1 d. šilumos tiekėjas (UAB Šilalės šilumos tinklai) iš kiekvieno dešimties butų namo savininko kiekvieną mėnesį paima po 1,17 euro už vadinamąjį karšto vandens prietaisų aptarnavimą. Nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d. surinkta 152,1 euro. Dokumentų, kas nuveikta už surinktą pinigų sumą, šilumos tiekėjas nepateikė. Ar jis privalo paaiškinti, kokia surinktų lėšų paskirtis? O gal tų išlaidų net nebuvo? Gal minėtos rinkliavos mokėjimą turime teisę nutraukti, kol sužinosime, kur šilumos tiekėjas panaudojo jau surinktą sumą?

Apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį veiklos plano vykdymo laikotarpiui nustato savivaldybių tarybos. Atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis – tai mokestis, mokamas už apskaitos prietaisų aptarnavimo paslaugas. Šis mokestis mokamas už atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimą, tinkamos jų techninės būklės ir nustatyto matavimų tikslumo užtikrinimą, patikros organizavimą. Iš esmės jis mokamas už tai, kad jūs turite tokį apskaitos prietaisą. Jeigu skaitiklis veikia ir jūs mokate vadovaudamasi jo rodmenimis, laikoma, kad paslauga yra suteikta ir jūs privalote už ją sumokėti.