Liepą po sunkios ligos mirė mano dėdė. Šeimos neturėjo. Butą perėmė mano tėvas – dėdės brolis. Po trijų mėnesių mirė mano močiutė. Butą vėl perėmė mano tėvas – močiutės sūnus. Abu butai paveldėti ne testamentu ir įgyti ne dovanojimo būdu. Mano tėvas ir mama – oficialiai neišsituokę, bet kartu negyvena jau 8 metus. Mama, jeigu jai ir priklausytų šis nekilnojamasis turtas, iš viso nieko nepriimtų, visko atsisakytų. Tėvas nori dėdės butą parduoti. Ar aš, kaip vienintelis jo vaikas, turiu teisę užginčyti pardavimą? Ar man iš viso nepriklauso jokia tų dviejų butų dalis? Gyvenu atskirai.

Jums, kaip vaikui, kol jūsų tėvas yra gyvas, nepriklauso jokia jam nuosavybės teise priklausančio turto dalis. Faktas, kad esate jo vaikas, kalbant apie teisę į tam tikrą turtą, taptų aktualus tik tėvo mirties atveju. Po tėvo mirties jūs įgysite teisę paveldėti tėvo turtą, tiesa, tik tuo atveju, jeigu jis nebus sudaręs testamento ir to turto nebus palikęs kitam įpėdiniui.

Grąžinti skolą gali ir skolininko įpėdiniai

Prieš ketverius metus mano tolimi giminaičiai paprašė paskolinti pinigų buto remontui. Tada su šeimos galva pasirašėme skolos raštelį: kokią sumą skolinu ir kada turės grąžinti. Iki termino pabaigos pinigų nesulaukiau, todėl kreipiausi į teismą ir antstolį, buvo pradėtas skolos išieškojimas. Kaip tik tuo metu skolininkas sulaukė pensinio amžiaus. Kadangi jo pensija buvo nedidelė, apie porą metų gaudavau kas mėnesį po keliasdešimt eurų. Prieš mėnesį skolininkas mirė, o skolos atgavau gal dešimtadalį. Ar yra galimybė atgauti likusią dalį pinigų, nukreipus išieškojimą į mirusiojo žmonos pensiją?

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnyje „Kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarka“ nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto.

Skolininkas mirė prieš mėnesį, todėl jūs trijų mėnesių termino nepraleidote. Dabar, norėdamas atgauti skolą, turite teisę kreiptis į notarą, kuris veda paveldėjimo bylą, ir pateikti jam visus su jūsų reikalavimu susijusius dokumentus bei pareikalauti, kad skolą grąžintų skolininko įpėdiniai. Civilinio kodekso 5.52 straipsnio „Įpėdinio, kuris priėmė palikimą pradėjęs turtą valdyti arba padavęs pareiškimą notarui, atsakomybė už palikėjo skolas“ 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus. Jeigu šioje dalyje nurodytu palikimo priėmimo būdu palikimą priėmė keletas įpėdinių, visi jie už palikėjo skolas atsako solidariai visu savo turtu.

Kaip matote, įpėdinis, priėmęs palikimą, kartu paveldi ir palikėjo skolas, vadinasi, ir pareigą visas šias skolas padengti. Įstatyme taip pat yra numatyta ir kita situacija: įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Todėl jūs tikrai turite teisę reikalauti, kad įpėdiniai grąžintų jums likusią dalį skolos.

Našlės pensija nepriklauso

Gimiau 1942 m., 1968-aisiais susituokiau su vyru, gimusiu irgi 1942 m. Po metų jis išvyko dirbti į Kareliją. Paskui trumpam grįžo ir vėl išvyko. Dirbo Ukrainoje, Baltarusijoje. 1996 02 26 mirė Baltarusijoje. Ten ir palaidotas. Su juo išsiskyrę nebuvome. Duomenų apie darbo stažą ir atlyginimą neturiu. Gal pagal naujus įstatymus man priklauso našlės pensija?

Manau, kad tokios teisės jūs neturite. Dėl to kaltas yra jūsų vyras, nes tam, kad jūs turėtumėte teisę į našlės pensiją, taikomi tam tikri reikalavimai. Mirusysis mirties dieną turėjo būti įgijęs teisę gauti netekto darbingumo (invalidumo) pensiją ar senatvės pensiją ar gauti vieną iš šių pensijų. Minimalųjį stažą atitinkamos rūšies pensijai gauti mirusysis turėjo būti įgijęs dirbdamas Lietuvos, Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės susitarimą pasirašiusių valstybių narių įmonėse, įstaigose ar organizacijose (reabilituotiems politiniams kaliniams ir tremtiniams, kurie dalį stažo įgijo kalinimo metu ar tremtyje, minimalaus stažo įgyti nereikalaujama). Jūsų atveju vyras neatitiko jam keliamų reikalavimų, todėl jūs neturite teisės į našlės pensiją.

Dėl motinos skolų būgštauti nereikia

Man – 28 metai. Gimiau nesantuokinėje šeimoje. Su mama gyvenau 1 kambario bute Vilniuje. Mama niekada nedirbo, gyveno su atsitiktiniais sugyventiniais, nuolat girtavo, už butą ir komunalines paslaugas niekada nemokėjo, todėl buvome išmestos į gatvę. Vėliau gyvenau ir mokiausi internatinėje mokykloje. Ją baigusi išvykau į Angliją. Dabar čia dirbu menkai apmokamą darbą. Noriu grįžti į Lietuvą, bet bijau, kad būsiu verčiama sumokėti motinos skolas už komunalines paslaugas (apie 6 tūkst. eurų). Kaip patartumėte pasielgti?

Būgštauti dėl to, kad jums teks padengti motinos skolas, nėra pagrindo. Jūs nenurodėte, ar jūsų motina yra gyva. Jeigu ji – dar gyva, tuomet jums tikrai niekas negresia, nes kiekvienas iš mūsų atsakome už savo skolas, dengti kito asmens skolų nesame įpareigoti.

Iš esmės analogiška situacija susidaro ir tuomet, jeigu jūsų motina jau yra mirusi ir jūs nepriėmėte palikimo po jos mirties. Atrodo, kad to ir nepadarėte, nes nebuvo ko paveldėti. Motinos skolas jūs būtumėte paveldėjusi, jeigu būtumėte priėmusi po motinos mirties likusį palikimą. Jeigu to nepadarėte, tuomet nepaveldėjote ir jos skolų. Nepaveldėjusi skolų neįgijote ir pareigos mokėti už motiną.