Praeitų metų gegužę savo noru išėjau iš darbo (UAB). Kadangi su darbdaviu nebuvo jokių konfliktų, pasitikėjau juo ir, jam paprašius palaukti atsiskaitymo, sutikau. Vis skambinau, klausiau dėl nesumokėtų pinigų. Darbdavys vis skundėsi, kad nesiseka. Po kurio laiko papasakojo, kad pateko į avariją, todėl verslas visai sustojo ir pinigų neliko. Apeliavo į mano supratingumą. Deja, supratingumas buvo vienpusis. Darbdavys galiausiai pradėjo vengti manęs, neatsiliepė į skambučius. Kreipiausi elektroniniu laišku į Valstybinę darbo inspekciją. Gavau atsakymą, kad reikia kreiptis per 3 mėnesius, o aš gerokai pavėlavau – nuo išėjimo iš darbo buvo praėję pusė metų. Ar tikrai nebėra vilties atgauti pinigus? Esu studentas, niekur nedirbu, tad samdyti advokatą neturiu finansinių galimybių.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 220 straipsnyje nustatyta, kad darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalo kreiptis per tris mėnesius, o neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo iš darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais – per vieną mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą. Iš tiesų, kaip matote, į darbo ginčų komisiją turėjote kreiptis per tris mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojote apie savo teisių pažeidimą.

Tačiau įstatyme numatyta, kad praleistas prašymo pateikimo terminas gali būti atnaujintas darbo ginčų komisijos sprendimu. Tokiu atveju teikiamame prašyme turi būti nurodytos termino praleidimo priežastys. Praleistą prašymo pateikimo terminą darbo ginčų komisija atnaujina šias priežastis pripažinusi svarbiomis.

Jeigu darbo ginčų komisija savo sprendimu termino neatnaujina, per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo galima teismui pateikti ieškinį dėl darbo ginčo. Kaip suprantu, jūsų atveju darbo ginčų komisija termino pateikti prašymą neatnaujino, tačiau tai nėra bėda, nes jūs per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo, kuriuo nebuvo atnaujintas terminas prašymui pateikti, turite teisę kreiptis į teismą su ieškiniu.

Tad kuo skubiau parenkite teismui ieškinį, jame išdėstykite visas aplinkybes, t. y. nurodykite, kad darbdavys jums neišmokėjo darbo užmokesčio, ir prašykite, kad teismas jums priteistų darbo užmokesčio skolą.

Darbdavio veiksmai – teisėti

Esu valstybės tarnautoja. 2018 m. gruodžio 10 d. direktorius pasirašė įsakymą, kuriame nurodoma, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. bus panaikinta esama pareigybė, o darbo santykiai tęsis pagal naują pareigybę. Su įsakymu ir nauja pareigybe reikėjo susipažinti pasirašytinai. Faktiškai į vieną buvo sujungtos dvi pareigybės, todėl padaugėjo funkcijų ir atsakomybės. Darbuotojai žodžiu buvo informuoti, kad naujas pareigas vykdys gaudami tokį patį, kaip ir anksčiau, darbo užmokestį. Tai pasakytina apie daugiau kaip 100 valstybės tarnautojų. Ar teisingai pasielgė direktorius?

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, su jo sutikimu paskiriamas į kitas lygiavertes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jeigu tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnes pareigas. Jeigu iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas. Valstybės tarnautojui apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki pareigybės panaikinimo.

Asmeniui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko mažiau kaip 5 metai, šis įspėjimo terminas dvigubinamas, o neįgaliajam, moteriai ir (ar) vyrui, auginantiems vaiką (įvaikį) iki 14 metų, moteriai ir (ar) vyrui, auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, asmeniui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko mažiau kaip 2 metai, – trigubinamas. Nėščiai moteriai (kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama) apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 4 mėnesius iki pareigybės panaikinimo.

Jeigu jūsų darbdavys laikėsi mano cituojamos įstatymo normos nustatytos tvarkos, apie jūsų pareigybės panaikinimą jums pranešė ne vėliau kaip prieš mėnesį iki jos panaikinimo, tuomet jo veiksmai yra teisėti. Taip pat, kaip suprantu, darbdavys jums pateikė pasiūlymą užimti kitas pareigas. Į jas galite būti paskirta tik jums sutikus. Todėl tai, ar būsite paskirta eiti kitas pareigas, priklauso tik nuo jūsų pačios sprendimo. Kaip suprantu, su naujomis jums siūlomomis pareigomis esate supažindinta, todėl peršasi logiška išvada, kad darbdavio veiksmai atitinka įstatymo nustatytą tvarką.

Tikimybė, kad terminas palikimui priimti bus atnaujintas, – maža

Esame keturi vaikai. Motina mirė 2013 m. spalį. Testamento nebuvo sudariusi. Tėvas mirė 2018 m. gruodį. Testamentu viską paliko vienam vaikui. Ar yra senaties terminas dėl mamos palikimo? Jeigu mamos turto dalis po jos mirties perėjo tėvui, tuomet viską paveldėjo vienas testamente įrašytas vaikas?

Be jokios abejonės, palikimui priimti yra nustatytas terminas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.50 straipsnio 3 dalyje teigiama, kad pareiškimą dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui privaloma pateikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Kaip suprantu, jūs per įstatymo nustatytą terminą to nepadarėte.

Kadangi nuo palikimo atsiradimo dienos praėjo ganėtinai daug laiko, manau, galimybių atnaujinti palikimui priimti skirtą terminą turite labai mažai. Juo labiau kad, norėdami, jog teismas atnaujintų praleistą terminą, jūs turėtumėte nurodyti svarbią šio termino praleidimo priežastį.

Vaikų gyvenamąją vietą nustato teismas

Ketiname išsituokti abipusiu sutarimu. Turime du vaikus. Aš, mama, niekur nedirbu. Vyras dirba užsienyje. Ar jis turi galimybę prisiteisti vaikus ir juos išsivežti?

Nėra paprasta vienareikšmiškai atsakyti, nes vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant išimtinai į vaikų interesus. Todėl galiu atsakyti tik taip: jeigu teismas manys, kad vaikams bus geriau gyventi su tėvu, tuomet taip ir bus, tačiau jeigu manys, jog jiems gyventi bus geriau su motina, nustatys gyvenamąją vietą su ja. Paprastai teismai yra linkę manyti, kad vaikams yra geriau gyventi su tuo tėvu, su kuriuo jie gyveno iki tol, tačiau tai tikrai nėra nekeičiama taisyklė.