Kaime po brolio mirties paveldėjau namų valdą – apie 25 arus žemės su gyvenamuoju namu ir rūsiu bei 3 ūkiniais pastatais. Tame sklype yra 8 elektros stulpai su atramomis ir elektros transformatorinė. Kadangi gyvenu kitoje vietoje, noriu paveldėtą sklypą parduoti. Tačiau pirkėjas dėl elektros įrenginių atsisako jį įsigyti. Kaip iš sklypo pašalinti šią kliūtį?

Manau, kad šios kliūties jūs tikrai nepašalinsite, todėl turite vienintelę išeitį – ieškokite kito sodybos pirkėjo – tokio, kurį tenkins jūsų pasiūlymas.

Pirmininkas pradeda eiti pareigas nuo išrinkimo dienos

Mūsų daugiabučio namo savininkų bendrijos susirinkimas birželio mėnesį išrinko naują pirmininką ir du naujus valdybos narius. Kelis kartus tikrinome, bet iki šiol Registrų centre niekas nieko neperregistravo. Jau beveik pusę metų pirmininkas gauna atlyginimą. Ar taip turi būti? Ar tai teisėta?

Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 14 straipsnio „Bendrijos pirmininkas“ 2 dalyje nustatyta, kad bendrijos pirmininką renka ir iš pareigų atšaukia, tvirtina bendrijos pirmininko pareigybės aprašymą ir nustato bendrijos pirmininko darbo užmokestį visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas) bendrijos įstatuose nustatyta tvarka 3 metų laikotarpiui. Bendrijos pirmininko kadencijų skaičius neribojamas. Bendrijos pirmininkas pradeda eiti pareigas nuo išrinkimo dienos, jeigu su juo sudarytoje darbo sutartyje nenustatyta kitaip.

Kaip matote, pagal įstatymą bendrijos pirmininkas pradeda eiti pareigas nuo išrinkimo dienos, jeigu su juo sudarytoje darbo sutartyje nenustatyta kitaip. Pirmininku tampama ne nuo įregistravimo Juridinių asmenų registre, o nuo išrinkimo dienos, todėl logiška, kad bendrijos pirmininkas, pradėjęs eiti pareigas, turi teisę gauti ir jam nustatytą atlyginimą. Iš esmės jūsų aprašyta situacija yra galima.

Bendrijos narių veiksmai – teisėti

Daugiabučio namo savininkų bendrijos susirinkimas panaikino revizijos komisiją, nors Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme ir mūsų daugiabučio namo savininkų bendrijos įstatuose nustatyta, kad bendrijos nuolatinę ūkinės ir finansinės veiklos kontrolę atlieka būtent revizijos komisija. Buvo nutarta samdyti auditorius. Ar tokie bendrijos veiksmai yra teisėti?

Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bendrijos metinių finansinių ataskaitų rinkinį iki tvirtinimo visuotiniame susirinkime (įgaliotinių susirinkime) turi patikrinti bendrijos revizijos komisija (revizorius).

Visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas) gali nuspręsti samdyti audito įmonę bendrijos metinių finansinių ataskaitų auditui atlikti. Audito išvados pateikiamos bendrijos pirmininkui (valdybai) ir visuotiniam susirinkimui (įgaliotinių susirinkimui). Su audito išvadomis turi teisę susipažinti visi butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai.

Kadangi įstatymas tokią teisę suteikia, bendrijos nariai, nusprendę samdyti audito įmonę, pasielgė teisėtai.

Valstybės kompensacijos – stipriai sužalotiems asmenims

Prieš 10 metų mane sumušė chuliganas. Jis buvo sulaikytas, nuteistas laisvės atėmimo bausme ir įpareigotas atlyginti priteistą žalą (gydymo išlaidas) – apie 1 200 eurų. Išėjęs iš kalėjimo kaltininkas niekur nedirba, turto neturi, tad antstolė negali iš jo išreikalauti man priklausančios piniginės išmokos. Be to, paaiškėjo, kad jis skolingas ir kitiems nukentėjusiesiems. Girdėjau, kad tokiu atveju žalą gali atlyginti valstybė. Jei taip, kur reikėtų kreiptis, kokių dokumentų reikia?

Iš esmės jūsų nuogirdos apie valstybės atlyginamą žalą yra teisingos, tačiau negaliu pasakyti, ar jūs patenkate į asmenų, kurie turi teisę į šią kompensaciją, sąrašą. Teisingumo ministerijos tinklalapyje www.tm.lt skelbiama, kad „teisę į smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimą, pasibaigus baudžiamajam procesui (įsiteisėjo apkaltinamasis teismo nuosprendis), turi nukentėję asmenys, kuriems teismas priteisė smurtiniu nusikaltimu padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba patvirtino sutartį dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo.

Šiuo atveju žala kompensuojama nukentėjusiajam, kuriam įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, sprendimu yra priteistas turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimas. Smurtinis nusikaltimas – Baudžiamajame kodekse numatyto nusikaltimo požymių turinti veika, kuria buvo tyčia atimta žmogaus gyvybė arba sunkiai ar nesunkiai sutrikdyta jo sveikata, arba apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo žmogaus laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ar neliečiamumui požymių turinti veika.

Smurtiniu nusikaltimu nelaikoma Baudžiamajame kodekse numatyto nusikaltimo požymių turinti veika, kuria žmogui buvo sukeltas fizinis skausmas, kuria žmogus buvo nežymiai sužalotas ar trumpam susargdintas“.

Jeigu jūsų patirti sužalojimai buvo įvertinti kaip nežymus sužalojimas ar jūs buvote trumpam susargdintas, neturite teisės į valstybės kompensaciją.