Įsiskolinusio sūnaus palikimo dalį paveldės kitas sūnus

Su vyru turime santuokoje įgyto turto, registruoto mano vardu. Turime du suaugusius vaikus. Vienas iš jų skolingas antstoliams (areštuota banko sąskaita, jokio turto neturi). Ar mano arba vyro mirties atveju antstoliai galės areštuoti tą turto dalį, kurią paveldės skolingas vaikas? Ar jis gali tiesiog atsisakyti savo dalies, kad ji būtų padalyta kitiems paveldėtojams?

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.61 straipsnio „Paveldėjimo dalių padidėjimas“ 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įpėdinis pagal įstatymą ar testamentą nepriėmė palikimo arba jeigu testatorius atėmė iš įpėdinio paveldėjimo teisę, palikimo dalis, priklausiusi tam įpėdiniui, atitenka įpėdiniams pagal įstatymą ir padalijama jiems lygiomis dalimis.

Vadovaujantis minėta įstatymo nuostata, jeigu jūsų sūnus, kuris turi kreditorinių įsipareigojimų, nepriims palikimo, tuomet jo dalį turės teisę paveldėti kitas jūsų vaikas.

Dabar – trumpai apie antstolio teises išieškant skolą. Jeigu skolininkas taps kokio nors turto savininku, antstolis, be jokios abejonės, išieškojimą nukreips į jo turtą.

Trūksta nedidelės nuorodos

Esame susituokę 42 metus. Visas mūsų su žmona nekilnojamasis turtas yra įsigytas santuokoje. Susumavus viso turimo nekilnojamojo turto vertę ir padalijus pusiau prievolės mokėti nekilnojamojo turto mokestį nėra.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) vieną iš turimo nekilnojamojo turto objektų priskyrė vienam iš sutuoktinių, motyvuodama tuo, kad taip yra nurodyta Nekilnojamojo turto registre. Taip traktuojant vienam iš sutuoktinių atsiranda prievolė mokėti nekilnojamojo turto mokestį. Ar teisingai elgiasi VMI?

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio „Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė“ 2 dalyje teigiama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Tačiau to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu Nekilnojamojo turto registre nurodyta, kad tai yra bendroji jungtinė nuosavybė.

Kaip suprantu, viešame registre nėra nuorodos, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, todėl VMI į tai žiūri formaliai, kitaip sakant, taip, kaip jai patinka, – jeigu nuorodos nėra, vadinasi, šis turtas priklauso tik vienam iš jūsų. Kad neliktų dviprasmybių, nuvykite į Registrų centrą ir paviešinkite informaciją, kad jūsų minėtas turtas priklauso jums bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

Reikia atsižvelgti į kelis niuansus

Su žmona gyvename santuokoje daugiau nei 40 metų. Užauginome du sūnus. Vienas gyvena Lietuvoje, kitas – užsienyje. Abu yra sukūrę šeimas. Su žmona bendru sutarimu sudarėme bendrąjį testamentą: vienam iš mūsų mirus, visas palikimas atiteks kitam sutuoktiniui. Pardavėme nuosavą namą ir gautus pinigus sūnui, kuris gyvena Lietuvoje, pervedėme iš karto, o kitam sūnui skirtą dalį padėjome į sąskaitą savo vardu ir testamente nurodėme to banko pavadinimą ir sąskaitos numerį.

Ar, mirus vienam iš sutuoktinių, kitas sutuoktinis gali perrašyti testamentą ir pinigus palikti tam sūnui, kuris savo dalį jau yra gavęs? Kaip mums šiuo atveju pasielgti, kad nenukentėtų kitas sūnus? Ar reikia atlikti dar kokius nors notarinius veiksmus?

Situacija – ganėtinai dviprasmiška. Pasakysiu kodėl. Įstatymo nustatyta, kad mirus vienam sutuoktiniui kitas sutuoktinis neturi teisės pakeisti bendrąjį testamentą. Jis turi teisę atsisakyti priimti palikimą. Tokiu atveju mirusio sutuoktinio turtą paveldi įpėdiniai pagal įstatymą, o pergyvenęs sutuoktinis įgyja teisę savo nuožiūra sudaryti naują testamentą.

Kaip matote, įstatymas nenumato galimybės sutuoktiniui, kuris priėmė palikimą pagal bendrąjį sutuoktinių testamentą, pakeisti bendrą valią. Tačiau yra keli kiti niuansai: nors priėmęs palikimą sutuoktinis testamento pakeisti negali, paveldėtomis piniginėmis lėšomis disponuoti gali, vadinasi, jis jas gali pravalgyti, perleisti kitam ir pan. Kitaip sakant, iki vaiko teisės į palikimą atsiradimo dienos piniginių lėšų gali ir nebelikti.

Jeigu jūs iš tiesų vienas kitu nepasitikite ir lėšos, kurios jūsų sprendimu yra skiriamos sūnui po jūsų abiejų mirties, nebus naudojamos jūsų poreikiams tenkinti, padėkite ir kitam sūnui šiandien, tuomet dėl jo ateities nereikės nerimauti rytoj. Nebent, žinoma, šiandien jūs sūnumi negalite pasitikėti ir šios lėšos nėra jūsų paskutinės piniginės lėšos, be kurių neišgyventumėte.

Galima pasinaudoti įstatymo lengvatomis

Mano dukra ir garbaus amžiaus giminaičių pora sudarė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Pagal ją rentos gavėjų (senukų) buto, kuriame jie gyvens iki gyvenimo galo, nuosavybės teisės perėjo rentos mokėtojai – dukrai. Ar po rentos gavėjų mirties dukra galės parduoti šį butą be papildomų mokesčių valstybei? Ar ji turėtų deklaruoti gyvenamąją vietą tame bute bent porą metų iki planuojamo buto pardavimo?

Nuosavybės teisė į butą jūsų dukrai perėjo nuo rentos sutarties sudarymo dienos. Senukų mirties faktas tik panaikins tam tikrus su rentos sutartimi siejamus butui taikomus apribojimus.

Prievolė mokėti gyventojų pajamų mokestį yra nustatyta tiems, kas perleidžiamą nekilnojamąjį turtą perleidžia anksčiau, nei praėjus dešimčiai metų nuo nuosavybės įgijimo momento, nebent įstatymas jiems suteikia lengvatų.

Jeigu jūsų dukrai nuosavybės teise butas priklauso mažiau nei dešimt metų, tuomet jai teks ieškoti būdų, kaip pasinaudoti įstatymo lengvatomis. Viena iš jų – įstatymo nustatyta tvarka deklaruoti savo gyvenamąją vietą tame turte ne mažiau nei dvejus metus ir tik tada šį turtą parduoti. Kita lengvata taip pat susijusi su gyvenamosios vietos deklaravimu.

Šiuo atveju per dvylika mėnesių nuo pardavimo yra būtina įsigyti kitą gyvenamąjį būstą ir jame įstatymo nustatyta tvarka deklaruoti savo gyvenamąją vietą.

Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų - žurnale SAVAITĖ