Praėjusiais metais antrą kartą ištekėjau. Vyrui tai irgi antra santuoka. Mums abiem jau po 60 metų. Iš pirmųjų santuokų turime vaikų. Su vyru gyvename mano mamos man dovanotame bute, turiu iki santuokos įgytą garažą. Vyras jokio nekilnojamojo turto neturi. Norėčiau sužinoti, ar vyro vaikai turėtų teisę paveldėti mano nekilnojamąjį turtą?

Be jūsų valios ir noro įstatymas nenumato galimybės jūsų vyro vaikams paveldėti jūsų turtą. Kitaip tariant, kad jie galėtų paveldėti jūsų turtą, turite sudaryti testamentą, kuriame turi būti parašyta, jog turtas paliekamas vyro vaikams.

Tiesa, yra galima dar viena įvykių seka. Gali atsitikti taip, kad jūsų sutuoktinis jus pergyvens, tuomet jis kartu su jūsų vaikais priims po jūsų mirties likusį turtą – jis galės pretenduoti į vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu jūs turite ne daugiau nei tris vaikus. Jeigu turite daugiau vaikų, tuomet visi jie paveldės lygiomis dalimis.

Taigi atsitikus taip, kad dalis jūsų turto atiteks sutuoktiniui, po jo mirties toji dalis atiteks jo vaikams. Žinoma, jeigu jis nenuspręs kitaip ir tos dalies testamentu nepaliks jūsų vaikams. Taip pat jūsų sutuoktinis turi galimybę nepriimti palikimo, tuomet viskas, kas liks po jūsų mirties, atiteks jūsų vaikams. Na, o jei atsitiktų taip, kad jūsų sutuoktinis mirs anksčiau nei jūs, tuomet viskas būtų atvirkščiai – į sutuoktinio palikimo dalį galėtumėte pretenduoti jūs, o vėliau – ir jūsų vaikai.

Visi atsakymai – socialinės paramos skyriuje

Esu atleista iš darbo pagal Darbo kodekso 129 straipsnio 1 dalį, man buvo išmokėta išeitinė išmoka. Darbo birža, atsižvelgdama į mano darbo stažą, moka pašalpą. Kai baigsis šios pašalpos mokėjimo laikas, man priklausytų socialinė pašalpa. Dabar socialines pašalpas skirsto savivaldybė. Noriu sužinoti, ar man, atleistai pagal minėtą Darbo kodekso straipsnį, savivaldybė privalės mokėti socialinę pašalpą ir ar už ją turėsiu atidirbti? Savo vardu žemės nuosavybės neturiu.

Socialinė parama skiriama ne netekusiems darbo, o įstatymo numatytus kriterijus atitinkantiems nepasiturintiems asmenims.

Dėl pareigos atidirbti už skirtą pašalpą galiu pasakyti, kad ji numatyta pagal įstatymą ir siejama su pačios paramos gavimo faktu, o ne su darbo sutarties nutraukimo pagrindu. Todėl manau, kad jums greičiausiai teks atidirbti už skirtą paramą. Visus atsakymus jums turėtų suteikti savivaldybėje esantis socialinės paramos skyrius.

Šalpos pensija nebus grąžinta

Man 69 metai. Po insulto buvau nusiųstas į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos teritorinį skyrių ir pripažintas II grupės invalidu. Man buvo mokama šalpos pensija. Terminui pasibaigus vėl buvau nusiųstas į minėtą skyrių. Dabar iki gyvos galvos nustatė vidutinį specialiųjų poreikių lygį ir paskyrė kompensuoti transporto išlaidas. Kam tos transporto išlaidos, jeigu aš be kito žmogaus pagalbos negaliu įlipti į autobusą? Likau vienas su sūnumi. Pastarąjį kartą apsilankius pas gydytojus man pripažino dar ir neurasteniją. Ar gali sūnus tapti mano globėju iki gyvenimo pabaigos? Ar bus man grąžinta šalpos pensija? Kur šiais klausimais kreiptis ir kokių dokumentų prireiks?

Žinoma, kad sūnus gali tapti jūsų rūpintoju iki gyvenimo pabaigos. Jūs turite kreiptis į teismą ir paprašyti, kad sūnus būtų paskirtas jūsų rūpintoju.
Dėl antrosios jūsų klausimo dalies nieko džiuginamo jums pasakyti negaliu, nes jūs, sulaukęs pensinio amžiaus, pradėjote gauti senatvės pensiją. Todėl jums buvo nutrauktas šalpos pensijos mokėjimas. Asmenims, gaunantiems pensiją (valstybinę socialinio draudimo, valstybinę, užsienio valstybių pensiją ar kitokią pensinio pobūdžio išmoką), kurios dydis (bendra gaunamų pensijų suma) yra mažesnis už šalpos pensiją, mokamas šalpos pensijos ir gaunamos pensijos ir (ar) pensijos išmokos (bendros jų sumos) skirtumas. Taigi šalpos pensiją galėtumėte gauti tik tuomet, jeigu jūsų gaunama kita išmoka būtų mažesnė nei gaunama šalpos pensija, t. y. jums būtų kompensuojamas minėtų sumų skirtumas. Dviejų išmokų mokėjimas iš biudžeto lėšų nėra numatytas, todėl jums nebus grąžinta šalpos pensija.

Reikės mokėti gyventojų pajamų mokestį

Kokius mokesčius turėčiau sumokėti valstybei, jeigu paveldėtą turtą, pavyzdžiui, sodo sklypą su namu, parduočiau praėjus vieneriems metams nuo paveldėjimo teisės atsiradimo, o lėšas panaudočiau turimam būstui renovuoti? Kiek metų turiu laukti, kad pardavęs paveldėtą nekilnojamąjį turtą nepatirčiau nuostolių dėl mokestinės prievolės valstybei?

Įstatymo nustatyta, kad jeigu parduodate turtą, kurio savininku buvote mažiau nei penkerius metus, nuo gautų pajamų turėsite mokėti 15 procentų dydžio gyventojų pajamų mokestį. Mokestis yra skaičiuojamas ir mokamas nuo pelno, t. y. nuo turto kainų, kurios buvo nurodytos paveldėjimo teisės liudijime ir pirkimo–pardavimo sutartyje, skirtumo, bet jokiu būdu ne nuo visos pardavimo kainos.

Dukra bet kokiu atveju neliks be palikimo

Ar galima parašyti tokį testamentą, pagal kurį pensijų fonde mano sukauptos lėšos po mano mirties atitektų pasirinktam žmogui (seseriai)? Esu išsituokęs, dukra – pilnametė, invalidė (turi protinę negalią, yra visiškai priklausoma nuo kito žmogaus), ją prižiūri motina. Ar tokiu atveju priklauso kokia nors palikimo dalis dukrai?

Teisę parašyti testamentą tikrai turite, tačiau kadangi jūsų dukra yra neįgali ir, kaip teigiate, visiškai priklausoma nuo kito asmens, ji turi teisę į privalomąją palikimo dalį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.20 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau.

Kitaip sakant, nepaisant to, kad bus sudarytas testamentas, jūsų dukra paveldės dalį turto (šiuo atveju ginčo dėl to, kad jai reikalingas išlaikymas, nėra), t. y. jai atiteks pusė to, kas būtų atitekę, jeigu nebūtumėte sudaręs testamento ir turto palikęs kitam asmeniui.

Parengta pagal žurnalą „Savaitė“