Baimės akys – didelės

Su sese gyvename dviejų kambarių bute. Vienas kambarys priklauso man, kitas – sesei. Neseniai sesė ištekėjo už egiptiečio. Mes abi nutarėme parduoti butą, nes sesė nori gyventi kartu su savo vyru Lietuvoje. Sako, kad jos vyras metams gavo Šengeno vizą. Ar sesės vyrui būtina registruotis Lietuvoje?

Bijau, kad sesė gali registruoti savo vyrą mūsų bendrame bute. O gal prieš gaudamas Šengeno vizą jis jau turėjo būti registruotas? Sesė teigia, kad jam registracija nereikalinga, tačiau aš abejoju. Jeigu sesė registruos vyrą, tuomet aš turėsiu su jais kartu gyventi ir negalėsime parduoti buto tuos metus, kol galios Šengeno viza?

Baimes išsklaidyti padeda patikima informacija. Jei nutarėte parduoti butą, tai ir parduosite, nors bute savo gyvenamąją vietą būtų deklaravusi visa gausi egiptiečio giminė. Dėl buto pardavimo sprendžia savininkas (jūsų atveju – savininkės). Jis pardavimo metu panaikina savo gyvenamosios vietos deklaraciją parduodame bute, taip pat ir kitų asmenų, kuriems suteikė tokią teisę.

Jei koks nors asmuo, pardavus butą, lieka deklaravęs jame savo gyvenamąją vietą, šią deklaraciją gali vienašališkai panaikinti naujasis savininkas. Beje, kaip bendraturtė seniūnijoje galite sužinoti, kokie asmenys yra deklaravę savo gyvenamąją vietą bute, be to, sesės vyrui deklaruojant savo gyvenamąją vietą jūsų bute būtų reikalingas ir jūsų kaip bendraturtės sutikimas.

Visgi esmė tokia, kad turintiesiems Šengeno vizą, tegul ir ilgalaikę, deklaruoti gyvenamosios vietos ne tik nereikia, bet ir negalima. Beje, deklaravus gyvenamąją vietą, visai nebūtina joje gyventi. Dažnai giminės ar draugai suteikia teisę deklaruoti gyvenamąją vietą savo bute kitiems žmonėms, o šie gyvena, pavyzdžiui, nuomojamame bute ar kur įsigeidžia.

Atsakomybė – sūnaus

Sūnus įsiskolino darbo biržai. 2017 03 14 iš antstolio gavome patvarkymą sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas, iš viso – 146 eurus. Sumokėjau, tačiau neseniai, sausio 22 d., gavome antstolio laišką, kad esame skolingi dar 123 eurus. Jokio pranešimo, kad pinigai gauti, nebuvo. Paskambinau į antstolio kontorą, atsiliepė padėjėjas ir labai nemaloniai burbėjo kažką po nosimi.

Sūnus taip pat yra gavęs kelias baudas, jų suma siekia 120 eurų, o vykdymo išlaidų priskaičiuota net 218 eurų. Gal galėtumėte pakomentuoti susidariusias skolas? Suprantu, kad sūnus negerai darė, nedirbo ir nemokėjo skolų, bet alkoholizmas veikia ne tik patį asmenį, bet ir visą šeimą.

Abiejų rūšių skolos patenka į tą pačią išieškomų skolų kategoriją – jei išieškotina nuo 57,92 iki 289,62 euro, vykdymo išlaidų dydį sudaro 24 eurų būtinosios išlaidos ir 79,99 euro už vykdomojo dokumento įvykdymą (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymas Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“). Dar prisideda mokesčiai už tam tikrus vykdymo veiksmus – užklausas bankams, patvarkymus nurašyti lėšas ir t. t., tad gali susidaryti ir kelios dešimtys eurų, nors visiškai neaišku, kodėl reikia siųsti ir vykdomąjį raštą į darbovietę, ir patvarkymą nurašyti lėšas.

Deja, perprasti šiuos reikalus nėra taip lengva – skolų išieškojimą reglamentuoja Civilinis kodeksas, Civilinio proceso kodeksas, daugybę kartų taisyta ir pertaisyta Sprendimų vykdymo instrukcija ir kt.

Kalbant apie pirmąją skolą, minimaliosios vykdymo išlaidos skaičiuojamos tik tuo atveju, jei skola sumokama per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos. Jūsų atveju tai buvo laikas iki 2017 m. kovo pabaigos, o jūs sumokėjote skolą rugpjūčio pradžioje. Jeigu jau taip išėjo, reikėjo su kvitu būtinai kreiptis į antstolį ir susiderėti, kad jis nepradėtų priverstinio išieškojimo procedūros, kai vykdymo išlaidos gerokai padidėja.

Alkoholizmas išties įtraukia visą šeimą, bet jūsų sūnus dabar – jau savarankiškas individas, kuris turėtų prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą, kad ir koks jis būtų.

Reikia apsispręsti iš esmės

Mane jaudina vis didėjantys renovacijos mokesčiai. Pavyzdžiui, pernai esu sumokėjusi 1 640 eurų, šį mėnesį apskaičiuota 116,36 euro suma – neaišku, nei kodėl, nei už ką. Lietuvoje nedirbu, auginu du sūnus, vienas iš jų – nepilnametis. Tėvai – pensininkai, invalidai. Butą Vilniaus senamiestyje pirkau 1999 metais. Iš kaimynų išpirkau ir įrengiau palėpę, įregistravau Registrų centre, mokesčiai skaičiuojami pagal bendrą plotą.

Be to, įrengdama palėpę, suremontavau stogą, gegnes, du kaminus. Investuota nemažai, tai patvirtintų statybos ekspertai, tačiau ignoruoja bendrijos pirmininkas. Jis nesileidžia į kalbas – esą tokie įstatymai. Greta gyvenantys kaimynai irgi įsirengia palėpes ir renka parašus, kad būtų atleisti nuo analogiškų mokesčių, bet man tokia išimtis netaikoma. Ką man daryti? Jaunystėje užsidirbau, investavau, dabar man – 49 metai, pelningo darbo nenusimato.

Visų pirma tikėtina, kad jūsų name vyksta ne renovacija (renovacijos atveju įmokos kas mėnesį būtų vienodos), o nuolatinis remontas. Namo remonto ir priežiūros išlaidos išties padengiamos pagal įstatymus – kaip pati ir minite, kalbėdama apie palėpę, proporcingai buto plotui, ir pirmininko vaidmuo čia svarbus tik tiek, kiek jis laikosi įstatymų. Vis dėlto sumos – nemažos, tad jums vertėtų pasidomėti, už ką mokate.

Kalbant apie ankstesnes investicijas, jos tikrai šiuo metu neturi reikšmės. Investuodama į butą, tuo metu galėjote susitarti su kaimynais, kad jus atleistų nuo kai kurių remonto išlaidų ateityje, nes tvarkėte ir bendrą turtą, tačiau dabar šie susitarimai greičiausiai jau nebeturėtų reikšmės, nes pasikeitė savininkai. Juo labiau kad žmonės labai nenoriai leidžiasi į tokius susitarimus.

Be to, labai gerai, kad įregistravote palėpę Registrų centre, nes investuodama į patalpas, kurios jums net nepriklauso, padarytumėte didelę klaidą. Kad ir kaip ten būtų, investicijos jau seniai atsipirko, mat tuomet, kai pirkote, butai net šiame prestižiniame mikrorajone kainavo žymiai pigiau nei dabar.
Šiuo metu jums reikėtų apsispręsti, ar išlaikysite šį butą, ar verčiau jį parduoti ir nusipirkti tokį, kurio išlaikymas – pigesnis, pavyzdžiui, apynaujame daugiabutyje.

Pasitarusi su nekilnojamojo turto vertintojais, galėtumėte sužinoti, kokią sumą galėtumėte gauti. Beje, įmokos nėra tokios didelės, kad joms sumokėti reikėtų itin pelningo darbo, tad galite pabandyti butą ir išlaikyti.

Tėvo pareiga nesibaigė

Viena auginu neįgalų vaiką. Su vyru išsiskyrėme, vos gimus atžalai. Kol vaikui sukako 18 metų, buvęs vyras mokėjo nedidelius teismo paskirtus alimentus, tačiau vėliau – nieko, nors vaikas niekuomet negalės dirbti. Ar tikrai nuo šiol turėsiu išlaikyti atžalą viena?

Yra išimčių, kurios gali garantuoti išlaikymą vaikui ir sulaukus pilnametystės. Pirmoji – kai vaikas yra neįgalus nuo vaikystės. Tokiu atveju išlaikymas priteisiamas tol, kol vaikas bus neįgalus. Vadinasi, jeigu vaikas yra neįgalus visą savo gyvenimą, jį išlaikyti ar prisidėti prie išlaikymo tėvui tenka visą likusį gyvenimą.

Antroji išimtis susijusi su vaikais, kurie sulaukę 18 metų toliau mokosi ar studijuoja. Šiuo atveju įstatymas numato kelias sąlygas, kurioms esant pilnametis vaikas gali prisiteisti išlaikymą iš abiejų tėvų arba iš vieno. Pirmoji – vaikas turi mokytis vidurinėje mokykloje, profesinėje mokykloje, kolegijoje ar universitete. Antroji sąlyga – asmuo turi būti ne vyresnis kaip 24 metų. Taip pat šiuo atveju atsižvelgiama į vaiko ir tėvo turtinę padėtį, nes pilnametis vaikas jau gali save išlaikyti. Žinoma, vaiko visiško neįgalumo atveju tai negalioja.

Visgi abiem atvejais dėl tolesnio išlaikymo reikia kreiptis į teismą.

Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų - žurnale SAVAITĖ