Protingi, tik pelių negaudo

Daugelis žmonių dėkingi jums už suteiktą informaciją, pagalbą susigaudant nelengvose situacijose. Neseniai mūsų namą administruojanti įmonė sumanė keisti laiptinės langus ir duris, mes į juos kreipėmės, motyvuodami Civilinio kodekso 4.83 straipsnio 4 dalimi, kur sakoma, kad „buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka.“
Tačiau administruojanti įmonė pacitavo Civilinio kodekso 4.85 straipsnį, kad „sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip.“ Kadangi dauguma gyventojų balsavo už, laiptinės langai ir durys bus keičiami. Ką mums daryti?

Įstatymuose dažnai būna prieštarų ir kazusų, kuriuos sprendžia profesionalūs teisininkai ir net teismai. Tačiau negali būti taip, kad gretimi to paties įstatymo (šiuo atveju – Civilinio kodekso) straipsniai prieštarautų vienas kitam. Pirmajame straipsnyje kalbama apie išlaidas, antrajame – apie valdymą ir naudojimą.

Beje, daugiabučio gyventojai yra bendraturčiai, ir Civilinio kodekso 4.75 straipsnis „Bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimas“ sako, kad „bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Jei nesutariama, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kol ginčas bus išspręstas, teismas ginčo objektui gali skirti administratorių.” Bendru sutarimu reiškia, kad turi sutikti ar bent neprieštarauti visi bendraturčiai.

Tačiau anaiptol nesiūlau iš principo prieštarauti visiems planams pagerinti namo išvaizdą ar būklę, juolab kad bendraturčiai privalo „valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus”.

Vaikų darželis – ne autoservisas

Kaip iš privataus namo išgrūsti vaikų darželį?

Apribojimų steigti privačius darželius privačiuose namuose nėra, daugiausia jie ir kuriami privačių namų kvartaluose. Norint steigti privatų darželį, reikia gauti leidimą–higienos pasą, kurį išduoda teritorinė visuomenės sveikatos priežiūros įstaiga. Leidimas – higienos pasas – parodo, kad įstaigos veiklos sąlygos atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus bei suteikia jo turėtojui teisę verstis jame nurodyta ūkine komercine veikla. Taip pat svarbu parengti ir patvirtinti ikimokyklinio ugdymo programą pagal Švietimo ir mokslo ministro patvirtintą Ikimokyklinio ugdymo programų kriterijų aprašą.

Nebent, pasidomėjus savivaldybėje, išaiškėtų, kad vaikų darželis veikia nelegaliai. Be abejonės, gal be vaikų darželio ir būtų ramiau gyventi, tačiau vaikų darželis – ne autoservisas, ne landynė ar girtaujantis kaimynas.

Vingiorykštė – gamtos aspirinas

Norėčiau daugiau sužinoti apie vingiorykštę.

Vingiorykštės, tiksliau, pelkinės vingiorykštės, auga įvairaus dydžio ploteliais pelkėse, drėgnose dirvose, vandens telkinių pakrantėse, drėgnuose miškuose bei kirtimuose.
Augalas turi stiprių uždegimo ir virusų slopinamųjų ypatybių, laikomas natūraliu aspirinu, nes kaupia salicilatus, į aspiriną panašias medžiagas. Šioje žolėje yra vitamino C, karotenoidų, eterinių aliejų. Vingiorykščių lapų arbatos mažina temperatūrą, gydo reumatines ligas, puikiai malšina skausmą.

Vingiorykštės puikiai tinka sergant peršalimo ligomis, gripu, angina, taip pat pūline angina, bronchitu, laringitu bei įvairiomis virusinėmis ligomis. Vingiorykščių nuoviru galima gydyti sąnarių, inkstų, virškinamojo trakto ligas, viduriavimą.

Labai veiksmingi mišiniai su vingiorykštėmis ir įvairiais kitais vaistiniais augalais – debesylais, karklų žieve, juodauogių šeivamedžių žiedais, liepžiedžiais, šalpusniais, beržų, bruknių lapais ir kitomis vaistažolėmis. Tačiau primename, kad gydytis savarankiškai net ir vaistažolėmis nepatariama, nes tai vaistai, o ne, sakykim, prekybos centre pirkta vaisinė arbata. Vadinasi, turime pasitarti su specialistais.

Netvarka – tik iš pirmo žvilgsnio

Kolektyviniame sode „Tolupis“ jau daugiau kaip 20 metų turime 6 arų sodo sklypą. Daugybę metų per pavasario talkas surinkdavome sodo šiukšles ir išveždavome į savartyną. Tačiau, sode atsiradus konteineriams, iš visų sodininkų, nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena sode, ar mieste, pradėjo reikalauti, kad mokėtų mokesčius už atliekų tvarkymą visus metus. Mes sode nesame išmetę jokios šiukšlės, nes sodo atliekas kompostuojame, o vieną kitą šiukšlę susirenkame ir išmetame į miesto atliekų konteinerius, nes mokame mokesčius už atliekų tvarkymą visus metus.

Sode turime 15 m2 medinį namelį, kad galėtume pasislėpti nuo vėjo ar lietaus. Štai prie to namelio ir prikibo! Mes jiems raštu išdėstėme, kad jų paslaugomis nesinaudojame ir jos mums nereikalingos, bet jie kelinti metai reikalauja, kad mokėtume už paslaugas, bet juk mokėti reikia tik už tas paslaugas, kuriomis naudojamės, ar ne?

Visų pirma norėčiau atkreipti dėmesį, kad mokestis už komunalinių atliekų išvežimą nėra mokestis už paslaugas – tai įstatymo numatyta prievolė. Mūsų žmonės ne tik neturtingi, bet ir apsukrūs, tad, kol komunalinių atliekų išvežimas buvo laikomas paslauga, ištisi kvartalai išvis nieko nemokėdavo – šiukšles išmėtydavo po miškus ar po kaimynų langais. Žinoma, patikrinti, kur kiekvienas deda savo šiukšles, nėra galimybių, tad buvo pereita prie rinkliavos sistemos. Vis dėlto mokesčiai buvo didoki ir ne visais atvejais logiški, tad nuo šių metų pereita prie dvinarės rinkliavos, kurią sudaro pastovioji ir kintamoji dalys.

Pastoviąją dalį mokės visi nekilnojamojo turto savininkai nepriklausomai nuo atliekų kiekio. Už tai bus išlaikoma infrastruktūra, padengiamos administracinės sąnaudos, nusidėvėjimo kaštai. Kintamoji dalis bus mokama už paslaugos suteikimą: surinkimą, vežimą, naudojimą, šalinimą, priežiūrą, stebėseną. Mokestį už šią dalį nustatys savivaldybė pagal pasirinktą kintamąjį dydį, pavyzdžiui: išvežamų atliekų kiekį, konteinerio tūrį, atliekų išvežimo paslaugos suteikimo dažnumą ar pan. Rinkliavų skaičiavimas taip pat gali būti išskirstytas pagal vartotojų kategorijas, turimo nekilnojamojo turto rūšį, pvz.: daugiabučiai namai, garažai, individualūs namai, sodų bendrijos.

Beje, numatomos 100 proc. lengvatos asmenims, kuriems priklausantys pastatai mokestiniu metu nebuvo naudojami. Bus privaloma pateikti elektros tiekėjo išrašą apie suvartotos elektros energijos kiekį (numatoma, kad nenaudojamame pastate galima suvartoti iki 120 kW elektros – tokio kiekio pakanka signalizacinei sistemai palaikyti
ir minimaliai objekto priežiūrai. Jei objekte yra centralizuotas vandens tiekimas, privaloma pateikti vandens tiekėjo išrašą apie nulinį vandens suvartojimą).
Kitaip sakant, jei nebūnate, tai ir nemokate. Panaši sistema egzistavo ir anksčiau, tad neaišku, kodėl su atliekų tvarkytojais nesusikalbėjote.