Sunkus suaugusiojo kelias

2015-aisiais perėjau mokytis į suaugusiųjų mokyklą, dieninį skyrių. Tais pačiais metais man sukako 18 metų ir pradėjo kauptis privalomojo sveikatos draudimo skola. Apie ją „Sodra“ mane informavo tik šių metų liepą. Išsiaiškinti situacijos paskambinau į teritorinę ligonių kasą, ten man patarė kreiptis į „Sodrą“, nes jiems skolos nerodo. Nuvažiavau į „Sodrą“ – liepė kreiptis į ligonių kasą. Dabar skola siekia apie 200 eurų. Ar „Sodra“ teisingai pasielgė nepranešusi, kad auga skola, ir liepusi man ją sumokėti? Ar tikrai privalau mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas?

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos parašė apgailestaujanti dėl įvykusio nesusipratimo ir informavo, kad teisę į apdraustiesiems laiduojamą medicinos pagalbą žmogus įgyja, kai už jį mokamos arba jis pats moka įstatymo nustatyto dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas ir neturi šių įmokų mokėjimo skolų. Tad labai svarbu, kad žmonės žinotų ir patys laiku pasirūpintų savo draudimu, o dėl įmokų mokėjimo ir skolų, jei tokios sukauptos, teirautųsi „Sodros“. Ši institucija administruoja privalomojo sveikatos draudimo įmokas, vykdo mokestinių nepriemokų kontrolės procedūras, skolų išieškojimą ir kt.

Pagal Sveikatos draudimo įstatymą, pilnamečiai, kurie mokosi pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas, valstybės lėšomis nedraudžiami. Tokiu atveju šie žmonės savo privalomuoju sveikatos draudimu turi pasirūpinti patys. Tad jei nesate apdrausta privalomuoju sveikatos draudimu kaip kitos kategorijos asmuo (pavyzdžiui, nesate užsiregistravusi gyvenamosios vietos teritorinėje darbo biržoje kaip norinti ir galinti dirbti tam tikrą darbą), privalomojo sveikatos draudimo įmokas reikia mokėti pačiai. Daugiau informacijos galima rasti „Sodros“ interneto svetainėje, skiltyje „Įmokos“.

Savarankiškai besidraudžiantys žmonės turi laiku sumokėti nustatyto dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Jei asmuo įmokų nesumokėjo laiku, sumokėjo mažiau, nei nustatyta, ir susidarė skola, taip pat jei mokėjimo dokumentuose padarė klaidų (pavyzdžiui, nurodė klaidingą įmokos kodą ar gavėją) ir lėšos nepasiekė gavėjo, jis gali likti neapdraustas. Todėl visada svarbu pasitikrinti savo draustumą Valstybinės ligonių kasos interneto svetainėje http://www.vlk.lt/Puslapiai/Ar-esate-draustas.aspx. Taip pat patikrinti, ar žmogus neturi privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėjimo skolų, galima „Sodros“ interneto svetainėje www.sodra.lt/pasitikrink.
Atkreipiame dėmesį, kad nuo šių metų birželio 6 dienos, įsigaliojus Užimtumo rėmimo įstatymo pakeitimams, besimokantieji suaugusiųjų mokyklose gali registruotis bedarbiais teritorinėse darbo biržose. Užsiregistravusius bedarbius privalomuoju sveikatos draudimu draudžia valstybė. Šios grupės apdraustųjų privalomasis sveikatos draudimas galioja nuo bedarbio statuso suteikimo iki jo netekimo datos. Išsamiau apie tai rasite Lietuvos darbo biržos interneto svetainėje.
Norime priminti, kad visus rūpimus klausimus gyventojai gali pateikti el. paštu info@vlk.lt ar bendruoju ligonių kasų gyventojų informavimo telefonu 8 700 88 888, taip pat atvykę į teritorines ligonių kasas.

Savarankiškai besidraudžiantys asmenys kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos turi sumokėti 34,2 euro privalomojo sveikatos draudimo įmoką (9 proc. minimalaus mėnesio atlyginimo).

Darbo vieta išliks

Norėčiau sužinoti, kiek laiko išsaugoma darbo vieta esant vaiko priežiūros atostogose pagal naująjį Darbo kodeksą? Ar kas nors pasikeitė?

Naujojo Darbo kodekso 61 straipsnyje „Darbo sutarties nutraukimo apribojimai“ reglamentuota:

1. Darbo sutartis su nėščia darbuotoja jos nėštumo laiku ir iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai gali būti nutraukta šalių susitarimu, jos iniciatyva, jos iniciatyva išbandymo metu, nesant darbo sutarties šalių valios, taip pat kai baigiasi terminuota darbo sutartis suėjus jos terminui. Darbuotojos nėštumo faktas patvirtinamas darbdaviui pateikus gydytojo pažymą apie nėštumą.
2. Nuo darbdavio sužinojimo apie darbuotojos nėštumą dienos, iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai, darbdavys negali įspėti nėščios darbuotojos apie būsimą darbo sutarties nutraukimą ar priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį kitais, negu nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, pagrindais. Jeigu šiuo laikotarpiu atsirado pagrindas nutraukti darbo sutartį, nėščia darbuotoja gali būti įspėta apie darbo sutarties nutraukimą ar sprendimas nutraukti darbo sutartį gali būti priimtas tik šiam laikotarpiui pasibaigus. Jeigu darbuotojai yra suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos arba atostogos vaikui prižiūrėti laikotarpiu, iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai, darbo sutartį galima nutraukti tik šioms atostogoms pasibaigus.
3. Su darbuotojais, auginančiais vaiką (įvaikį) iki trejų metų, darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio iniciatyva, jeigu nėra darbuotojo kaltės (šio kodekso 57 straipsnis). Su darbuotojais, esančiais nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogose, darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio valia (šio kodekso 59 straipsnis).
4. Draudžiama atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės ar darbdavio valia darbuotoją, pašauktą atlikti privalomąją karo tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.
5. Jeigu darbuotojas, pasibaigus šio straipsnio 4 dalyje nustatytiems laikotarpiams, neatvyksta į darbą, darbo sutartis su juo gali būti nutraukiama šiame skyriuje nustatytais darbo sutarties nutraukimo pagrindais.

Gauti kompensaciją – įmanoma

Mano sklype stovi elektros stulpai, tad dalimi jo negaliu naudotis. Ar galėčiau reikalauti kompensacijos?

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. vasario 22 d. priėmė svarbią nutartį, kuri pakeitė iki šiol galiojusią praktiką, kai žemės savininkams nebuvo atlyginama už tai, kad jų privačiuose žemės sklypuose stovi ESO elektros įrenginiai. Teismas išaiškino, kad ieškovas (privataus žemės sklypo savininkas) turi teisę gauti piniginę kompensaciją už tai, kad jo sklype pastatyti ir eksploatuojami ESO elektros įrenginiai. Nors dėl konkretaus kompensacijos dydžio nustatymo byla grąžinta nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, minėtos nutarties pagrindu kiti žemės savininkai gali reikalauti kompensacijų už patiriamus nuostolius dėl žemėje pastatytų elektros įrenginių.

Atsižvelgdami į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, kompensacijos gali reikalauti visi privačios žemės savininkai, patiriantys nepatogumų dėl to, kad jų žeme naudojasi ESO savo elektros įrenginiams, įrengtiems žemės sklype, eksploatuoti. Asmuo neturi būti ūkininkas, kad galėtų prašyti kompensacijos. Užtenka vien fakto, kad asmens žemės sklype yra elektros įrenginiai ar jų apsaugos zonos ir savininkas dėl to patiria tam tikrų nepatogumų (sumažėja sklypo vertė, negalima statyti statinių, auginti augalų ir pan.). Tiesa, žemės savininkas, siekiantis gauti kompensaciją, neprivalo tiksliai įrodyti patirtų nuostolių. Pareiga nustatyti kompensacijos dydį priklauso teismui, t. y. teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, nustatys, kokia suma turi būti kompensuojamas savininko teisių suvaržymas.
Žodžiu, jums reikėtų pasitarti su teisininku ir dėl kompensacijos kreiptis į teismą.