Individuali apskaita – visiems

Norėčiau pasiteirauti dėl individualios šilumos apskaitos viename bute. Namas – 7 butų, butas – pusrūsyje, kur nėra kitų šildomų patalpų. Šilumos tiekėjas reikalauja visų butų savininkų sutikimo norint įsirengti individualią šilumos apskaitą, tačiau dalis butų yra savivaldybės nuosavybė, ir ji nesutinka, kad mano bute būtų įrengtas šilumos skaitiklis. Girdėjau, kad dabar pagal Europos Sąjungos reikalavimus šilumos apskaitos prietaisai turi būti įrengiami visuose naujos statybos daugiabučių butuose ir kad ateityje tokios pat apskaitos bus reikalaujama ir senuose butuose. Norėčiau sužinoti, ar yra koks teisinis būdas įsirengti individualią šilumos apskaitą be visų savininkų sutikimo? Iš anksto dėkoju už atsakymą, manau, kad informacija bus naudinga ne tik man vienai.

Daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacijos vadovas Juozas Antanaitis sakė, kad yra ne visai taip. Daugiabučio namo savininkai paprasta balsų dauguma pasirenka būdą, kaip bus atsiskaitoma už šilumą. Kitaip sakant, kaip butams bus paskirstoma šiluma, kuri atkeliauja iki daugiabučio. Vienam butui, nei esant sutikimui, nei jo nesant, individualios šilumos apskaitos įvesti negalima, nes atsiskaitymo būdas turi galioti vienas visam namui.

Pasak J. Antanaičio, dažnai kalbama, kad individuali šilumos apskaita įmanoma tik esant kolektorinei šildymo sistemai. Jos įrengimas kainuoja brangiai, ir retai kas nori griauti savo namus, maža to, mokėti už tai pinigus, kad ir kokia nauda būtų numatoma ateityje.

Pastaroji technikos naujovė – nuotolinio nuskaitymo šilumos dalikliai, kuriuos įrengti lengva, nors taip pat reikia investuoti ir, žinoma, daugiau kaip pusės gyventojų pritarimo.

Daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacijos vadovo teigimu, tokie dalikliai yra įrengti jau 200 namų Vilniuje, tačiau masinio pobūdžio tai neįgauna, nes pasėta daug nepasitikėjimo ir melo – esą vis tiek šilumos tinklai „prisuks“, kiek reikia. Tačiau tai – visiška netiesa.

Pralaimi dėl individualios apskaitos tie, kurie yra įsirengę papildomų radiatorių, tačiau nenori jų „prisukti“. Kol šiluma buvo skaičiuojama pagal buto plotą, jie mokėjo mažiau, o skaičiuojant individualiai, kai fiksuojamas realiai suvartotos šilumos kiekis, moka daugiau.

Nuostoliai – neišvengiami

Lietuvoje daug bičių šeimų žūsta nuo amerikinio bičių puvinio. Veterinarijos gydytojai sako, kad norint apsisaugoti nuo šio užkrato reikia deginti avilius ir korių rėmus. Tai labai brangiai atsieina. Gal avilius ir rėmus galima ne sudeginti, o tik išdeginti, ar išpurkšti kokiomis nors cheminėmis priemonėmis?

Kaip mums sakė specialistai, šiuo atveju nuostoliai – neišvengiami. Pasireiškus amerikinio puvinio požymių, bityne metams skelbiamas karantinas. Karantino laikas baigiasi tik prasidėjus kitam sezonui, jei, apžiūrėjus bityną, nėra šeimų, sergančių šiuo puviniu.

Jei bityne randama sergančių šeimų, imamasi gydyti norsulfazoliu, baktopolu, oksivitu. Naudoti sergančių bičių medų maistui negalima, nes nuo jo gali pakartotinai apsikrėsti bičių šeimos.

Sergančios šeimos perkeliamos į naujus arba dezinfekuotus avilius, kuriuose yra dirbtinio vaško rėmai.

Senatvės našta

Mamai – 88 metai, ji turi psichikos sutrikimų. Artimuosius, ypač mane, kaltina vagystėmis, daiktų keitimu. Gydytis kategoriškai atsisako. Namuose atmosfera dėl nuolatinių kaltinimų – nepakeliama. Mamos teisės yra ginamos, todėl priversti gydytis stacionare be jos sutikimo negaliu, nors esu gavusi psichiatro siuntimą gydyti ją ligoninėje. Kokiu būdu ligoniai, kurie neigia savo ligą, į artimuosius žiūri kaip į priešus, guldomi į ligoninę? Ar yra neteisminis būdas pripažinti asmenį neveiksniu?

Fizinis asmuo, kuris dėl psichinės ligos ar silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu. Prašymą (pareiškimą) pripažinti asmenį neveiksniu turi teisę paduoti to asmens sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija (Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrius) ar prokuroras. Prašymas (pareiškimas) dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu paduodamas asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu ar ribotai veiksniu, gyvenamosios vietos apylinkės teismui.

Tačiau vien diagnozuota psichinė liga ar sunkus charakteris neleidžia žmogaus pripažinti neveiksniu. Sakykime, kad teismas pripažino jūsų mamą neveiksnia ir jūs galite priimti sprendimą dėl mamos hospitalizavimo. Ar įsivaizduojate, kas ją besipriešinančią galėtų nugabenti į ligoninę? Jūsų teisinis globėjos statusas galiotų tik tuomet, jei mama nesipriešintų gydoma, tuomet galėtumėte pasirašyti už ją visus reikiamus dokumentus, pritarti ar nepritarti gydymo schemai ir t. t. Psichikos ligoniai prievarta guldomi į ligoninę tik fizinio pavojaus aplinkiniams ir sau atveju.

Kiek galima spręsti iš jūsų klausimo, jūsų mamai – tipiški senatviniai psichikos pakitimai, o ligų, kuriomis sirgsi, kaip kiekvienas žinome, nepasirinksi... Jei jūsų mamos kas nors būtų klausęs, kokia liga norėtų sirgti senatvėje, ji būtų apsisprendusi kitaip, o dabar tiesiog reikia nešti naštą, kuri skirta. Galbūt jums bus lengviau ją pakelti suvokiant, kad tiesiog taip pasireiškia liga.

Kataraktos operacija – privačiai, nemokamai

Norėčiau kataraktos operaciją atlikti privačioje medicinos įstaigoje. Kiek tai kainuotų?

Akių ligų klinikos „Naujas regėjimas“ vyriausioji gydytoja Lolita Jotautienė sakė, kad jei pacientas turi gydytojo siuntimą ir yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, bazinę kataraktos operacijos kainą sumoka teritorinė ligonių kasa. Kitaip sakant, operacija, anestetikai ir kiti vaistai ligoniui yra nemokami.

Pacientui reikia sumokėti tik už lęšiukus, kurie, pasak gydytojos, lieka žmogaus nuosavybė visam gyvenimui. Atliekant operaciją valstybinėje ligoninėje, bus „įstatyti“ nemokami lęšiukai, tačiau nebūtinai aukščiausios kokybės. Jei valstybinėje ligoninėje besioperuojantis žmogus nori geresnių lęšiukų, juos taip pat turi pirkti savo lėšomis.

Katarakta – tai akies lęšiuko drumstis, dėl kurios žmogaus regėjimas tampa neryškus. Dar vienas kataraktos simptomas – blogas matymas esant ryškiai šviesai. Jeigu katarakta negydoma, regėjimas vis blogėja. Šia liga dažniausiai serga 60–70 metų žmonės, nors būna atvejų, kai katarakta pasireiškia ir gerokai jaunesniame amžiuje. Deja, dabar katarakta sergantis trisdešimtmetis jau nėra retenybė, būna ir įgimtos kataraktos atvejų.

Kataraktos operacija atliekama be narkozės ir skausmo (taikoma vietinė anestezija – įlašinama specialių anestetinių lašų). Operacijos metu daromas labai mažas pjūvis (aks traumuojama minimaliai). Regėjimas sugrįžta greitai, ligonis tą pačią dieną keliauja namo, vėliau dar kelis kartus apžiūrimas – patikrinama, kaip vyksta gijimas.

Gydytojos L. Jotautienės teigimu, operacijos reikia laukti iki mėnesio, tačiau šis laikas neprailgsta, nes per tą laiką reikia atlikti visus tyrimus, pasirengti psichologiškai.

Parengta pagal žurnalą "Savaitė"