Visų pirma, dera prisiminti, kad kai 2012 metais Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nusprendė tapti amžinu Rusijos vadovu, priešprieša tarp šios valstybės ir Vakarų tapo neišvengiama. Kol kas abi pusės praktikuoja informacinius karus. O kadangi mes esame buvusios imperijos dalis, tų karų taikiniu vis dažniau tampa ir mūsų visuomenė.

Štai naujausi pavyzdžiai. Viena Rusijos televizija ima ir praneša, kad mūsų gynybos ministras... pripažįsta Krymą esant neatskiriama Rusijos, o ne Ukrainos dalimi. Tiesa, tai – gana primityvus išsišokimas. Juolab kad mūsų piliečiai visada gana rezervuotai vertina tai, ką skelbia propagandos ruporai iš Rytų. Tačiau nuolat įkyriai kalama propaganda vis tiek palieka žymę ne vieno piliečio sąmonėje…

Žodžiu, įtampai tarp Rusijos ir Vakarų tebesitęsiant, tokių „naujienų“ ant mūsų galvų dar bus išpilta pakankamai. Juolab kad vesti tokius karus šiais laikais – gana pigu. Kokia mūsų gynyba būtų efektyviausia? Visų pirma, mūsų pačių kritinis protas, kiekvieną naują publikaciją vertinantis perdėm šaltai: tai informacija ar dar viena propagandos dozė?

Arūnas Marcinkevičius

Pagaliau ir Vakarų europiečiai suvokė

Petras AUŠTREVIČIUS, Europos Parlamento narys:

– Dar prieš keletą metų per pokalbius su kolegomis vakariečiais apie Rusijos prieš Vakarus vykdomą informacinį karą buvome laikomi rusofobais. Bet jau 2015 metais situacija pasikeitė. Visų pirma, suomių žurnalistai aptiko ir aprašė interneto trolių fabriką Olgine.

Netrukus driokstelėjo vokiečių mergaitės Lizos istorija, pademonstravusi, kaip lengvai Kremlius, pasiremdamas sufabrikuotu melu apie arabų pabėgėlių kelias dienas uždarytą ir prievartautą trylikametę, per socialinius tinklus ir „Russia Today“ televiziją gali sukelti tūkstantines piktų demonstrantų minias visoje Vokietijoje.

Tuo metu Europos išorinių veiksmų tarnyboje (EIVT) darbą pradėjo Rytų strateginės komunikacijos komanda (angl. East Stratcom Task Force) – nedidelis, vos dešimties ekspertų padalinys, nors Briuselyje tada manyta, kad šių ekspertų darbas – laikinas.

Bet jau 2016 m. Europos Parlamente paskelbtame raporte pirmą kartą buvo atvirai ir aiškiai įvardytos Rusijos propagandos grėsmės Europai ir pateiktos rekomendacijos, kaip su jomis kovoti. Tiesa, kolegos iš ES valstybių senbuvių vengė atvirai kalbėti, kad Rusija sąmoningai kursto nesantaiką Europoje.

Tačiau 2016 metais reikalai pasikeitė iš esmės ir visų pirma – dėl nežabotų Kremliaus veiksmų. Rinkimai JAV sukrėtė ir pažadino senąją Europą. Artėjant rinkimams Vokietijoje, Berlynas jau viešai deklaravo pasirengimą atremti Kremliaus informacines atakas. Be to, čia įsigaliojo įstatymas, užtraukiantis iki 50 mln. eurų baudą portalams ir socialiniams tinklams už „nelegalios“ informacijos skelbimą.

Prancūzijos prezidentas, kai pats patyrė Kremliaus surengtų šmeižto ir juodinimo atakų, neseniai inicijavo įstatymą, numatantį griežtesnę naujienų priežiūros politiką rinkimų laikotarpiu. Tad „East Stratcom“ biudžetas ir personalas šiemet gerokai padidinti, puikiai dirbanti Rytų strateginės komunikacijos komanda – deramai įvertinta.

O Europos valstybių vadovai ir politikai pagaliau suvokė: Rusijos propagandinis kibernetinis karas yra realija ir jo taikinys yra ne tik Ukraina ar Lietuva, o visa Europos civilizacija.

Stipriausias mūsų ginklas – tiesa

Tomas ČEPONIS, Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento darbuotojas:

– Ar mes pajėgūs atsispirti priešiškai dezinformacijai? Privalome! Pralaimėjus informacinį karą, pasekmės tokios pačios, kaip ir pralaimėjus įprastinį: prarandamas suverenitetas, teritorinis vientisumas, konstitucinė santvarka. Jei šiandien pasiduosime priešiškos propagandos kampanijai, rytoj kovosime su priešo tankais.

Visose Baltijos valstybėse mes senai matome ir identifikuojame priešišką informacinę įtaką iš Rytų, o kitoms Vakarų valstybėms prabusti padėjo Krymo aneksija ir tebesitęsiantis karas Rytų Ukrainoje. Tad europiečiai jau padarė pasirinkimą: mes negyvensime informaciniame pasaulyje, kur kiekviename žingsnyje esame apgaudinėjami ir negatyviai veikiami.

Kaip laimėti informacinį karą, vieno būdo nėra. Taip, demokratinės visuomenės turi trumpalaikių trūkumų, kovodamos su propaganda ir dezinformacija, tačiau istorija liudija: jos turi ilgalaikių pranašumų, ypač kai remiamasi skaidrumu, sąžiningumu, teise ir aktyvia pilietine visuomene.

O atitinkamos Lietuvos institucijos aktyviai dirba fiksuodamos informacinius išpuolius, tarp jų ir netikras naujienas (angl. fake news) prieš mūsų valstybę ir partnerius, bei juos viešindamos. Ir stipriausias mūsų ginklas yra tiesa.

Nauji melagių karaliaus rūbai

Valdas VASILIAUSKAS, žurnalistas:

– Nuo amžių politika ir melas yra neišskiriama pora, tačiau tik XX a. naciai su komunistais melą pavertė tikru dinamitu. Jau nėra Sovietų Sąjungos, tačiau liko iš komunistų perimta galingiausia pasaulyje propagandos mašina, kuriai naujos technologijos atvėrė neribotus horizontus. Nūnai šis melas vadinamas ne propaganda, o netikromis naujienomis – tai tik seno melagių karaliaus nauji rūbai, pritaikyti XXI amžiui.

Kol kas ginantis nuo dezinformacijos griežtinama legalių rusiškų informacijos kanalų kontrolė. Tačiau to negana, kaip ir vien kontržvalgybos pastangų. Užduotį apsaugoti Lietuvos piliečius nuo manipuliacijų, dirbtinai sukeltų skandalų, nuodingos visuotinio nepasitikėjimo atmosferos apsunkina mūsų valstybės neatlikti namų darbai. Vis dar neturime baigtinio Holokausto nusikaltėlių sąrašo, sužlugdyta liustracija.

Tad naujausi skandalai dar kartą patvirtina rašytojo Džordžo Orvelo mintį: kas valdo praeitį, tas valdo dabartį. Tokiame drumstame vandenyje praktiškai bet ką gali apkaltinti, jei ne dalyvavus žydų žudynėse, tai paskelbus KGB agentu. Neatsitiktinai Kremliaus šnipų mėgstamiausia priedanga – žurnalisto profesija. Tad patikimas priešnuodis jų skleidžiamoms netikroms naujiems – nepriklausoma profesionali žiniasklaida, ištikimi tiesai ir savo profesinei etikai žurnalistai.

Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų - žurnale SAVAITĖ