Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir toliau laikosi nuomonės, kad medikai ir juo labiau pacientai apie vaistus nieko neišmano, tad tik ši institucija toliau spręs, kaip geriausia gydyti. Pastaroji naujiena – tikimasi įpratinti pacientus nebijoti rinktis pigiausių vaistų.

Tad gali būti taip, kad netrukus gydytojas, pirmąkart pacientui skirdamas vaistus, privalės pažymėti receptą spaudu „Pirmas paskyrimas“, o vaistininkas tokiam pirkėjui – pasiūlyti pigiausius kompensuojamuosius vaistus. Ministerija tikisi taip skatinti generinių (t. y. gaminamų pagal licencijas) vaistų vartojimą, nes esą originalūs, kartu ir brangūs vaistai nežinia ar visada geriau padeda pacientams – veiklioji medžiaga juk visur ta pati…

Tačiau SAM nutyli daugybę labai svarbių aspektų. Visų pirma, ar tikrai generiniai vaistai savo poveikiu prilygsta originaliems? Jei taip būtų, bent jau turtingieji Vakarų europiečiai jų neskirtų. Tačiau taip nėra. Antra, kodėl gydytojas Lietuvoje savo pacientui, kurį pažįsta galbūt net ne vienus metus, negali skirti konkretaus vaisto ir recepte turi nurodyti tik veikliąją medžiagą? Maža to, konkretų vaistą pacientui siūlo ir parduoda vaistininkas, nors už paciento gydymą atsako tik medikas...

Trečia (svarbiausia), jei ministerija taip imasi propaguoti kuo pigesnius vaistus, gal taip norima taupyti kompensuojamiesiems vaistams skiriamas lėšas? Ar ne tai ir yra pagrindinė priežastis, paskatinusi SAM dar labiau „rūpintis“ mūsų sveikata?

Arūnas MARCINKEVIČIUS

Ministerija išloš, o pacientai praloš

Remigijus ŽEMAITAITIS, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas:

– Iš būsimosios tvarkos išloš tik valstybė. Įsivaizduokite situaciją: aš ateinu pas šeimos gydytoją, ir šis man išrašo receptą, kur nurodyta tik veiklioji medžiaga ir yra spaudas „Pirmas paskyrimas“. Vaistinėje būsiu priverstas pirkti pigiausią vaistą, nors iki tol vartojau kitą, brangesnį. Už tą pigiausią sumokėsiu, pavyzdžiui, 15 eurų, pradėsiu jį vartoti, bet organizmas jo nepriims.

Tada šeimos gydytojas skirs kitą vaistą, jau ne pigiausią. Šis man padės. Su nauju gydytojo receptu eisiu į vaistinę, o vaistininkas man pasakys, kad negausiu jokių kompensacijų. Rezultatas – pirksiu man tinkamus vaistus, valstybei jų nekompensuojant.

Tad ar valdininkai gali nuspręsti, kokius vaistus skirti? Be to, gali būti, kad nemažai vaistų gamintojų ar platintojų pašalins tuos brangesnius vaistus iš mūsų rinkos. Kur tada tų vaistų reikės nusipirkti? Nesant pasirinkimo, tūkstančiai žmonių vyks į Rusiją, Lenkiją ar Latviją. Nederėtų nenustebti, jei SAM vadovybei artimi žmonės netrukus įkurs vaistus importuojančią įmonę ir mes pirksime vaistus su kosminiais antkainiais.

O jei dar tie „draugų“ importuojami vaistai bus pripažinti kompensuojamaisiais... Taigi esu įsitikinęs, kad tik gydytojas yra tas asmuo, kuris gali nuspręsti, kokius vaistus pacientui skirti.

Niekas neturi teisės nurodinėti pacientui

Daiva MAKARAVIČIENĖ, šeimos gydytoja:

– Kiekvienas pacientas turi teisę rinktis, kurį vaistą – pigesnį ar brangesnį – jis gali pirkti ir vartoti. Ir niekas – nei Seimas, nei SAM, nei medikai – negali lemti asmeninio paciento pasirinkimo. Tik patys žmonės ir atsirenka, kas jiems geriausiai tinka, nes kiekvieno žmogaus organizmas yra unikalus, todėl ir vaistų poveikis – individualus. Be to, jei pacientas gali susimokėti už brangesnį vaistą (juk priemoką jis ir moka), mes, gydytojai, neturėtume šios teisės apriboti jokiais specialiais įrašais recepte.

Juo labiau kad pacientams ir gydytojams žinoma, kad vaistai, deja, nėra vienodi. Vieni iš jų daugiau ar mažiau sukelia įvairaus pobūdžio šalutinių reakcijų, kiti nesukelia. Tokių reakcijų gali sukelti net ir etiniai (originalūs) vaistai. Tad kiekvienas vaistas, kad ir koks jis būtų, tik mėginamas atranda savo vartotoją. Štai neseniai viena pacientė atnešė man parodyti keturių generinių vaistų pakuotes. Ji negalėjo šių vaistų vartoti dėl pilvo skausmo, bėrimo ir buvo labai pasipiktinusi, nes tuos vaistus jai pasiūlė vaistinėje.

Nepasitikima ir medikais, ir pacientais

Edita MASLAUSKAITĖ, Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentė:

– Parinkti pacientui tinkamiausius vaistus gali tik juo besirūpinantis gydytojas, pats pacientas ar medicinos ekspertas. Todėl svarbu sukurti tokią sveikatos priežiūros sistemą, kurioje ir pacientas būtų laikomas lygiaverčiu sveikatos priežiūros proceso dalyviu. Pigiausių vaistų pardavimas prievarta nepagrįstai ir neproporcingai riboja paciento teisę pasirinkti jam tinkamiausią gydymą. Juolab jeigu jis gali už brangesnį vaistą daugiau sumokėti.

Gydytojui ant recepto uždėjus žymą „Pirmas paskyrimas“, vaistininkas privalės pacientui parduoti vaistą, kuris tuo metu toje vaistinėje bus pigiausias. Jei pacientas jo atsisakys, kitą turės pirkti jau be valstybės kompensacijos, vadinasi, už visą kainą. Tai reiškia, kad iš paciento bus atimama galimybė naudotis teisėmis, įgytomis mokant privalomojo sveikatos draudimo įmokas.

Ir Lietuvoje susiklostys paradoksali situacija: mokėsi mokesčius, nepažeisi jokių reikalavimų ir gausi tik pigiausius vaistus, maža to, bus neleidžiama primokėti už brangesnius. Apie kokias paciento ir apskritai žmogaus teises galime kalbėti? Ir kuo tokia tvarka bus naudingesnė šimtams tūkstančių pacientų?

Klausimų kyla ir daugiau. O jei pigiausias kompensuojamasis vaistinis preparatas pacientui netiks? Norėdamas gauti naują receptą be žymos „Pirmas paskyrimas“, jis turės vėl registruotis pas gydytoją. Taip didės ir taip milžiniškos eilės gydymo įstaigose, o tai dar labiau sumažins pacientų galimybę gauti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas laiku. Kitaip sakant, siekis priversti pirkti pigiausius vaistus tik gilina įsisenėjusias ir labai sunkiai sprendžiamas mūsų medicinos problemas.

Šis SAM sprendimas – tai nepasitikėjimo visais sveikatos priežiūros sistemos dalyviais demonstravimas. Esant tokiai nepasitikėjimo atmosferai gimę sprendimai gali paralyžiuoti visą sveikatos priežiūros sistemą.

Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų - žurnale SAVAITĖ