Pastarasis informacinis sprigtas mums visiems – pagal minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydį mes jau nusiritome į priešpaskutinę Europos Sąjungos (ES) vietą. Lietuva su savo kukliais 400 eurų lenkia tik Bulgariją (210 eurų). Net rumunai, nuolatiniai ES autsaideriai, mus nustūmė – jų MMA nuo šių metų pradžios siekia 410 eurų. Tiesa, taip gėdingai atrodome tik ES statistikos lentelėse. Iš tikrųjų rumunai į rankas tegauna 250 eurų. Jei Lietuvoje, kaip planuojama, būtų sujungtos darbuotojo ir darbdavio įmokos, mes šoktelėtume į viršų.

Ir kokias gi išvadas galima iš šio proceso padaryti? Vieną – tai tikrai: mūsų politikai neturi jokių strateginių planų – kur link mes einame ir į ką orientuojamės? Dėl to privalo susitarti ir kairieji, ir dešinieji, nes esminės programos kuriamos dešimtmečiams.

Kol kas, deja, daugumą mūsų politikų riboja paviršutiniškumas ir vienadieniškumas. Atėjus į valdžią, įprasta pradėti savo reformas, be gailesčio naikinant tai, ką jau pradėjo kurti pirmtakai. Ir toks politinis „pilietinis karas“ trunka nuo pat 1990 metų. Štai ir matome tos politinės priešpriešos rezultatus – juos junta visa visuomenė. Kone trečdalis tautos emigravo. Kiti priversti triūsti dviejose ar trijose darbovietėse, antraip neišgyvena. Taip kasdienė egzistencija milijonams tautiečių užgožia bet kokias perspektyvas. O kol politikai pjaunasi, netrukus mus aplenks ir bulgarai?..

Arūnas MARCINKEVIČIUS

Minimalusis atlyginimas – ne orientyras

Nerijus MAČIULIS, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas:

– Nedera lyginti įvairiose šalyse nustatytų MMA, ignoruojant kitus ekonominius rodiklius, ypač vidutinį darbo užmokestį. Lietuvoje MMA sudaro apie 48 proc. vidutinio darbo užmokesčio. ES yra tik trys valstybės, kuriose minimaliojo ir vidutinio darbo užmokesčių santykis yra didesnis nei Lietuvoje. Tyrimai rodo, kad, MMA viršijant pusę vidutinio darbo užmokesčio, atsiranda nepageidaujamas šalutinis poveikis, pavyzdžiui, gali sumažėti užimtumas. Be to, vien MMA didinimas tik piktina tūkstančius aukštąjį išsilavinimą turinčių viešojo sektoriaus darbuotojų, kurie uždirba tik keliasdešimt eurų daugiau už tą minimalųjį atlyginimą.

Mano manymu, minimalusis atlyginimas turėtų būti nustatomas automatiškai, be politikavimo: įstatymu galima nustatyti, kad jis kiekvienais metais keistųsi ir siektų pusę vidutinio darbo užmokesčio. Ir politikai savo dėmesį bei diskusijas turėtų sutelkti ne į MMA, o į tai, kaip pakelti vidutinį darbo užmokestį.

Tiesa, čia klausimai ir atsakymai – daug sudėtingesni: reikia rasti būdų, kaip paskatinti investicijų ir produktyvumo augimą, didinti viešojo sektoriaus efektyvumą, mažinti perteklinę biurokratiją, kovoti su korupcija, optimizuoti mokesčių sistemą, skatinti konkurenciją ir t. t. Tačiau jau seniai įrodyta, kad nė viena valstybė nesuklestėjo, politikams telkiant savo dėmesį vien į minimaliojo atlyginimo dydžio reguliavimą. Todėl reikia vadovautis gerąja Vakarų valstybių praktika: MMA turi uždirbti mažiau nei dešimtadalis dirbančiųjų, be to, tik laikinai, kol įgis savo darbui reikiamų įgūdžių ir patirties.

MMA turi auginti vidutinis darbo užmokestis

Tadas POVILAUSKAS, SEB banko vyriausiasis analitikas:

– Rumunijoje vienintelėje iš ES šalių yra sujungtos darbdavio ir darbuotojo socialinio draudimo įmokos, į rankas ten gaunama tik 250 eurų, o Lietuvoje – 361 euras. Todėl MMA dydžiu mes ir toliau lenkiame ir Rumuniją, ir Bulgariją. Latviai nuo šių metų pradžios padidino MMA nuo 380 iki 430 eurų, o mūsų šalyje ji paaugo tik nuo 380 iki 400 eurų. Tačiau vėlgi dėl mokesčių skirtumų Lietuvoje MMA uždirbantis asmuo į rankas gaus daugiau negu latvis, nors darbo jėgos sąnaudos išlieka labai panašios.

Matyt, Lietuvos Vyriausybė praėjusių metų pabaigoje nusprendė neerzinti regionų verslo (nuo šių metų darbdavys, mokėdamas mažiau negu MMA, vis tiek privalės skaičiuoti socialinio draudimo įmokas nuo MMA) ir pati taupo lėšas, todėl MMA buvo padidinta nedaug. Tačiau tikėtina, kad kitąmet MMA kils kur kas labiau ir sukels problemų. Lietuvoje labai daug darbuotojų uždirba tą MMA, todėl jos didinimas iškart gerina nemažos dalies gyventojų finansinę padėtį, bet labai neigiamai veikia nemažai verslų, kurie įpratę mokėti MMA.

Suderinti abiejų šalių interesus – sudėtinga, todėl mes, ekonomistai, jau senokai siūlome politikams depolitizuoti MMA dydžio nustatymą ir tą „minimumą“ susieti su tikėtinu vidutiniu darbo užmokesčiu šalyje. Būtent vidutinio darbo užmokesčio pokyčiai turėtų lemti MMA, o ne atvirkščiai.

Deja, Lietuvoje yra kitaip nei Europoje: jei valdžia MMA nejudins, darbdaviai jos nedidins (juk mūsų profsąjungos – silpnos). Tad kol mūsų MMA yra viena mažiausių ES, Lietuvoje ir toliau liks pernelyg daug verslų, kurių vienintelis konkurencinis pranašumas – mažas darbo užmokestis.

Ne viskas priklauso nuo valdžios veiksmų

Rokas GRAJAUSKAS, „Danske Bank“ Lietuvos filialo vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas:

– Jei Lietuvoje būtų sujungtos darbdavio ir darbuotojo „Sodros“ įmokos, mūsų MMA siektų 526 eurus, tačiau darbuotojas daugiau pajamų negautų. Kita vertus, net jei ir lenkiame rumunus pagal MMA, gaunamą į rankas, tai nepaneigia fakto, kad mūsų šalyje atlyginimai – ir minimalusis, ir vidutinis – yra vieni mažiausių Europoje. Taip pirmiausia yra dėl mažos pridėtinės vertės, kurią sukuriame šalyje. Tuomet ne tik atlyginimai yra maži, bet ir įmonių pelnas, palyginti su Vakarų įmonėmis.

Esminės pastangos valstybėje turėtų būti nukreiptos į tai, kaip tą pridėtinę vertę didinti. Tam reikia daugiau verslumo, inovatyvumo, geresnės, šiuolaikiškesnės švietimo sistemos. Verslas turėtų siekti (o politikai verslininkus – visaip skatinti) gaminti ne pigius, o kuo brangesnius produktus bei paslaugas ir gauti kuo didesnę pelno maržą. Tik tuomet darbuotojai galės tikėtis didesnio uždarbio.

Galų gale, kai skundžiamės mažais atlyginimais, paklauskime savęs: ką mes padarėme, kad jie būtų didesni? Ar investavome į save, ar bandėme pakelti savo kvalifikaciją? Ar pagalvojome apie nuosavo verslo, kad ir nedidelio, kūrimą? Atlyginimai šalyje priklauso ne tik nuo valstybės veiksmų, bet ir nuo mūsų pačių pastangų.

Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų - žurnale SAVAITĖ