Klausimas gali pasirodyti šiek tiek keistokas, turint omenyje optimistinius Vyriausybės ir Finansų ministerijos pareiškimus apie artimiausias mūsų perspektyvas. Tačiau paprastiems piliečiams turbūt daug kas atrodo kitaip. Balandį atliktos apklausos rezultatai rodo, kad net septyni iš dešimties Lietuvos gyventojų mano, kad pastaruoju metu reikalai šalyje blogėja. Tokią nuomonę pareiškė 72 proc. 18 metų ir vyresnių respondentų. Tik daugiau nei ketvirtadalis (27 proc.) apklausos dalyvių teigė, kad reikalai šalyje krypsta į gerąją pusę.

Žinoma, kai žmonės sako, kad reikalai gerėja arba blogėja, jie visų pirma turi omenyje savo kišenės ir piniginės reikalus. Ir tai – visiškai suprantama: dauguma žmonių, ir ne tik Lietuvoje, gyvenimą vertina pirmiausia pagal tai, kokios yra jų pajamos ir ką jie už jas gali sau leisti. Tik nedaugelis kalba ne savo, o tautos vardu. Tad akivaizdu, kad mūsų šalyje gyvenančios daugumos ir ją valdančios mažumos realybės suvokimas skiriasi.

Politikai džiaugiasi abstrakčiąja ekonomika – auga bendrasis vidaus produktas (BVP), gerėja dauguma statistikos rodiklių ir t. t., tačiau daugelis žmonių savo kailiu patiria, kad kainos auga greičiau nei atlyginimai. Tad kol į ekonominių ir socialinių tyrimų lauką nepateks mūsų algų ir kainų santykis, tol politikai matys viena, o dauguma rinkėjų – visai ką kita.

Jekaterina ROJAKA, DNB bankų grupės vyriausioji ekonomistė Baltijos šalims.

– Nors ekonominiai rodikliai – solidūs, dauguma Lietuvos gyventojų nejunta teigiamų pokyčių. Nei spartesnis BVP augimas, nei aukštesnis ekonominių vertinimų rodiklis, nei mažėjantis nedarbas neįtikina daugumos gyventojų ir neįpučia jiems optimizmo.

Apklausos rodo, kad net 72 proc. gyventojų mano, jog padėtis šalyje blogėja, ir tai – dešimtadaliu daugiau nei pernai. Augančios kainos ir neįgyvendinti valdžios pažadai labiausiai smukdo senjorų, mažesnių miestelių, nedideles pajamas gaunančių gyventojų lūkesčius. Todėl nemažai žmonių pesimistiškiau vertina galimybes nors kiek sutaupyti, prasčiau vertina ir namų ūkio finansinės padėties perspektyvas.

Šalyje nesant stipraus vidurinio sluoksnio, daugumos gyventojų lūkesčiai ir lieka svajonėmis. Geresnes tendencijas junta tik jaunimas, didžiųjų miestų gyventojai ir daugiau uždirbantieji. Tad socialinė nelygybė šalyje ir toliau auga. Tiesa, ekonomikos augimui stiprėjant, gyventojų nuomonė turėtų šiek tiek pagerėti. Tačiau nevykdant ryžtingų reformų ir smarkiai nemažinant dirbančiųjų pajamų apmokestinimo naštos tikėtis didesnio žmonių optimizmo neverta.

Tadas POVILAUSKAS, SEB banko vyriausiasis analitikas.

– Kad gyvenimas blogėja, apklausos rodė ir prieš dešimtmetį, tą jos rodo ir dabar. Todėl tvirtai teigiu, kad esame pesimistai nepriklausomai nuo to, kaip keičiasi šalies ekonominė padėtis. Didžiausią įtaką žmonių pesimizmui per pastaruosius mėnesius, matyt, daro sparčiau pradėjusios augti prekių ir paslaugų kainos, nemažėjanti emigracija ir po pastarųjų rinkimų sklandžiai neįsivažiuojantis naujojo Seimo darbas. Be to, kuo daugiau bus žmonių, kurie turtus kraunasi iš šešėlinės ekonomikos ar korupcijos, tuo labiau didės visuomenės nepasitikėjimas savo šalimi. Ir kuo labiau didės kaimų ir miestų žmonių pajamų atskirtis, tuo daugiau provincijos gyventojų nematys perspektyvų.

Beje, pesimizmą didina ir emigracija: svetur dirbantys mūsų piliečiai gauna žymiai daugiau, o tai stiprina pasilikusiųjų pavydą ir nepasitenkinimą. Visgi manau, kad atmetus emigracijos daromą žalą Lietuvoje ekonominė padėtis gerėja, dirbantys žmonės gali tikėtis uždirbti daugiau, didėja kova su korupcija ir nepotizmu. Suprantama, labai norisi ir valdžios veiksmų: ji turi skleisti pasitikėjimą savimi ir šalies ateitimi. Tiesa, mes patys, paskendę savo problemose, nematome, kiek daug Lietuva pasiekė nuo 1990 metų, kaip pagerėjo žmonių gyvenimas. Ypač tai pastebi užsieniečiai.

Andrius ŠKARNULIS, Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus viršininkas.

– Daugelis ekonominių ir finansinių rodiklių, atspindinčių šalies gyventojų finansinę padėtį, pastaruoju metu kėlė nemažai optimizmo. Vidutinis darbo užmokestis kas ketvirtį vis stiebėsi aukštyn. Pernai jis padidėjo apie 8 proc. Įmonės prognozuoja, kad sparčiai augančiomis pajamomis gyventojai džiaugsis dar bent kelerius metus.

Dar vienas šylančios darbo rinkos požymis tas, kad vis daugiau įmonių ima trūkti darbuotojų. Gyventojų lūkesčius ir optimizmą rodantys indeksai pastaruoju metu buvo arti aukščiausių rodiklių po krizės. Pavyzdžiui, priimdami finansinius sprendimus gyventojai tampa vis drąsesni. Tai rodo ir ryžtingai aukštyn kopiantis būsto paskolų portfelis, be to, vis dažniau žmonės nusprendžia įsigyti didelius pirkinius. Deja, emigracijos šešėlis temdo minėtą optimizmą: 3 iš 5 apklaustų namų ūkių teigia, kad tarp giminaičių yra emigravusių asmenų, o pagrindinės jų emigracijos priežastys – ekonominės. Tad emigracijos problema neabejotinai turi būti strateginių šalies problemų sąraše.

Nerijus MAČIULIS, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

– Gyvenimo kokybės gerėjimo ar blogėjimo pojūtis – labai subjektyvus. Dažniausiai tai siejama su finansais – jei pajamos nedidėja ar didėja lėčiau, nei kyla kainos, sunku teigti, kad gyvenimas gerėja. Stebint spartų vidutinio darbo užmokesčio augimą, gali atrodyti keista, kad daug gyventojų to nejunta. Deja, vidurkis paslepia didelius skirtumus. Pavyzdžiui, daugelio viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų augimas buvo pastebimas.

Kiti nepatenkinti gyventojai, žinoma, yra tie, kurie vis dar neturi darbo. Tokių Lietuvoje yra daugiau nei 140 tūkst. Dažniausiai tai asmenys, gyvenantys kaimuose ir mažesniuose miesteliuose, neturintys paklausių kompetencijų ir nenorintis ar negalintys kraustytis ten, kur yra laisvų darbo vietų. Apklausos rodo, kad būtent šie gyventojai perspektyvas vertina blogiausiai.

Vis dėlto ne visi gyvenimo kokybę ir ateities perspektyvas vertina tik per finansinę prizmę: reformų stygius, mokesčių naštos augimo baimė ar korupcijos apraiškos taip pat gali didinti nusivylimą. Neužmirškime, kad nuoširdžiausia nepasitenkinimo ir nevilties išraiška yra emigracija. Ir jos mastai pastaruoju metu vėl kelia nerimą.

Parengta pagal žurnalą "Savaitė"