Nauji metai – naujos galimybės. Kaip mokslas ir technologijos pakeis pasaulį 2021-aisiais? Rubrika „Ar žinai, kad mokslas be galo įdomus“ pristato naujoves, mokslo laimėjimus ir išradimus.

Ekologiško vandenilio revoliucija

Mokslininkai nepaliauja ieškoti alternatyvių kuro šaltinių, kurie padėtų sumažinti visoje planetoje anglies dvideginio išmetimą. Klimato krizės grėsmei vis augant, iškastinio kuro alternatyvų mums reikia labiau nei bet kada. Tikimasi, kad 2021 metais didžiausią proveržį atsinaujinančiojo kuro paieškose sukels ekologiškas, arba žaliasis, vandenilis. Šios rūšies kuras gali būti gaminamas atskiriant vandens molekulę sudarančius vandenilio ir deguonies atomus. Tai atliekama naudojant elektros energiją, gaunamą iš kitų tvarių šaltinių, tokių kaip saulės ar vėjo jėgainės. Sukauptas vandenilis gali tapti anglies dioksido ir kitų kenksmingų teršalų neišskiriančiu kuro šaltiniu tiek transporto priemonėms, tiek energijos gamybai.

Lietuvoje pernai metų pabaigoje įkurta Lietuvos vandenilio platforma vienija daugiau nei 20 mūsų šalies institucijų, įmonių ir asociacijų, kurios sieks bendradarbiauti kuriant ir plėtojant vandenilio technologijas. 2021 m. pradedamas įgyvendinti bandomasis projektas: jį vykdant bus atliekami tyrimai, susiję su vandenilio, pagaminto iš atsinaujinančių energijos išteklių, panaudojimu gamtinių dujų infrastruktūroje. Jo tikslas – praktiškai išbandyti žaliojo vandenilio maišymą su gamtinėmis dujomis, patikrinti, kokios proporcijos yra saugios ir optimalios, koks mišinio poveikis dujų transportavimo infrastruktūrai ir vartotojų įrenginiams.

Vandenilinio kuro gamyba įgauna pagreitį įvairiose pasaulio šalyse. Pavyzdžiui, Glazge (Škotijoje) šiais metais planuojama pradėti statyti komercinį 206 397 kv. m ploto vandenilio gavybos centrą. Numatoma, kad iš pradžių gamykla per metus išgaus 800 tūkst. kilogramų vandenilio. Vandenilinės energijos potencialą netaršaus kuro gamybai tyrinėja ir kitos šalys, tokios kaip Australija, JAV ir Kinija. Vokietija, užsibrėžusi tikslą iki 2050 m. tapti anglies dioksido požiūriu neutralia šalimi, neseniai į ekologiško vandenilio gavybą investavo 9 milijonus eurų.

Didžiojo hadronų greitintuvo pabudimas

Suplanuota, kad dvejus metus prasnaudęs Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas (Large Hadron Collider; LHC) vėl pradės veikti 2021 metų gegužę. Šis 27 kilometrų ilgio greitintuvas naudoja superlaidžių magnetų žiedus, dėl kurių susiduria priešingomis kryptimis paleisti dalelių srautai. Tai leidžia nagrinėti jų tarpusavio sąveikas bei fizikines ypatybes. Tačiau kartais šiam milžiniškam magnetui prireikia atvėsti, tad pagal suplanuotą antrą ilgąjį uždarymą (Long Shutdown 2) 2018 m. pabaigoje LHC buvo išjungtas. Pirmasis išjungimo laikotarpis truko nuo 2013 iki 2015 metų, per juos greitintuve įvyko esminių pokyčių. Antroji pertrauka taip pat nenuėjo veltui – per šiuos dvejus metus LHC sulaukė keleto patobulinimų: atnaujinti žiedai, kurie įgreitina susidurti ruošiamas subatomines daleles, taip pat pertvarkomi dalelių greičio, masės ir krūvio jutikliai.

Su technologijomis bendrausime lietuviškai

Lietuvių kalbai 2021 m. turėtų būti įsimintini – tai lems nauji kalbos technologijų sprendimai, apie kuriuos kalbamės su bendrovės „Tilde informacinės technologijos“ direktore Renata Špukiene.

– Automatinis vertėjas šiandieniniame pasaulyje yra nepakeičiamas, bet lietuvių kalbą jam turbūt nelengva išmokti?

– Visi mokame angliškai, bet gyvename Lietuvoje, kalbame lietuviškai, todėl norėtume, kad moderniame pasaulyje mūsų naudojamos technologijos bendrautų su mumis gimtąja kalba, net jei jų turinys sukurtas ne čia. Ką tik drauge su Vilniaus universiteto mokslininkais pabaigėme projektą, kurio tikslas – nemokama ir visiems prieinama mašininė vertimo sistema. Kol kas ji dar tikrinama, išbandoma. Ja galės naudotis ne tik viešasis sektorius, kuriam yra skirta, bet ir įmonės, verslo įstaigos ir visi žmonės, norintys išsiversti dokumentus, tekstus ar pavienius žodžius iš anglų, vokiečių, rusų, prancūzų, lenkų kalbų į lietuvių ir iš lietuvių į minėtas kalbas.

Pirmąją mašininio vertimo sistemą lietuvių kalbai pritaikėme dar 2016 m., ji buvo paremta statistiniu modeliu. Tačiau kalbinės technologijos nestovi vietoje, atsiranda naujų galimybių jas tobulinti – pasitelkę dirbtinį intelektą dabar sukūrėme neuroninio mašininio vertimo sistemą.

– Kuo skiriasi statistinis ir neuroninis vertimas?

– Abiejų sistemų vadinamieji varikliai apmokomi naudojant tam tikrus duomenis. Didžiausias darbas yra paruošti sistemoms tekstynus, šie turi būti dvikalbiai: pavyzdžiui, jei sistema kuriama versti iš anglų į lietuvių kalbą, reikia surinkti angliškus tekstus, rasti juos išverstus lietuviškai, sulygiuoti ir atiduoti mokytis vertimo sistemai.

Kaip veikia statistinio vertimo sistema? Versdama ji šiek tiek atsižvelgia į sakinio kontekstą, pavienių žodžių neverčia, bet išsirenka dažniausiai pasikartojančias anglų kalbos frazes, o tada lygina, kaip lietuvių kalba junginyje kartojasi atitinkami žodžiai. Taip sukuriamas statistinis dažnumo modelis. Kai variklis būna apmokytas, mašininė vertimo sistema atpažįsta jau matytą žodžių junginį ir pateikia atitikmenį lietuvių kalba.

Neuroninio vertimo sistema kur kas sudėtingesnė. Ji veikia panašiai kaip žmogaus smegenys ir bando surasti tinkamiausią variantą, bet remiasi ne statistika, o įvertina visą sakinį, tekstą, pastraipą – viską, ką mato aplinkui, susikuria modelį ir tada jį pritaiko lietuvių kalbai. Pavyzdžiui, įvertinusi, kokie žodžiai sakinyje, kontekste arba visame straipsnyje sudaro junginius, sistema nustato, kaip jie tinkamai turėtų būti verčiami.

Jei kartais ji ko nors nesupranta ar neranda atitikmens – juk neįmanoma visų tekstų sudėti į variklį – bando parinkti kitą tinkamą vertimą pagal aplinkinius žodžius, pagal teksto prasmę. Neuroninio vertimo sistema nesiremia statistika, bet bando modeliuoti, kas lietuvių kalboje geriausiai atitiktų kaip tik tą anglišką frazę ar sakinį.

– Ar galime tokiu vertėju pasikliauti?

– Neuroninio vertimo sistema daug tikslesnė nei statistinė, ir vertimo kokybė tikrai yra geresnė. Mašininis vertėjas gauna daug tekstyno ir mokosi labai ilgai, kol duomenis suskaičiuoja, susidėlioja. O tada kartais sugeba mus nustebinti pats parinkdamas tinkamus žodžius, kokių net nesumanytume. Skaitai ir matai – toks sklandus tekstas, atitinka visi linksniai, kableliai sudėti, skamba gražiai, atrodo, kad žmogaus versta. Bet kadangi sistema veikia kaip žmogaus smegenys, kartais besistengdama pateikti sklandų tekstą gali šiek tiek pakeisti prasmę. Todėl labai svarbu vertimą palyginti su originalo kalba. Mes visada sakome: mašininis vertimas skirtas pirmiausia teksto supratimui – apie ką yra tekstas, o tada, vertimą peržiūrėjus, jau galima jį naudoti ir savo kasdienėje veikloje. Reikia neužkibti ant kabliuko, kad mašina viską už mus padarys. Ji padaro tiek, kiek žmogus jai pasako. Ir viskas. Mašina negali būti protingesnė, bet kartais žmogus, pasitikėdamas arba matydamas, kad viskas labai sklandžiai išversta, gali būti suklaidintas. Taigi reikia būti atsargiems.

– Kaip su mašinine sistema galėsime bendrauti – raštu, žodžiu, o gal netrukus ir mintimis?

– Mašininiam vertimui tekstą galima pateikti ne tik rašytine forma, bet ir įkalbėti į mikrofoną – ir jis atsiras kompiuterio lange. Arba galima įkelti įrašą. Tai vadinama šnekos atpažinimo funkcija. Kalbančio žmogaus balsą atpažinti ir užrašyti tekstu galima jau daugeliu kalbų, tačiau mes pirmą kartą pritaikėme šią kalbos technologiją lietuvių kalbai. Kasdienėje veikloje tokia galimybė labai praverčia: diktuoti patogu įstrigus automobilių spūstyse pakeliui į darbą, kai nėra galimybių užsirašinėti, arba susirinkimuose nebūtina konspektuoti protokolų, gydytojams nereikia diktuoti apžiūros rezultatų. Įdarbinus tokias kalbos technologijas, gyvenimas tikrai palengvės – tik reikia jomis naudotis.

– Ar pasitelkę dirbtinį intelektą turėsime vis daugiau lietuvių kalbą mokančių „pašnekovų“?

– Dar viena kalbos technologija, kurią šįmet pristatome – tai pokalbių robotai (chat bots), kalbantys lietuvių kalba. Įprastai toks virtualusis asistentas įmonės ar įstaigos puslapyje padeda išspręsti paprastus kasdienius reikalus, atsako į dažniausiai pasikartojančius klausimus, pateikia būtiną informaciją. Pasaulyje jie labai populiarūs, bet Lietuvoje – ne, nes sukurti ne lietuvių kalba. O juk natūralu, kad, atėję į internetinę viešojo sektoriaus svetainę ir matydami turinį gimtąja kalba, norėtume, kad ir robotas bendrautų lietuviškai, o ne angliškai.

Pirmasis lietuviškai mokantis mūsų sukurtas robotas, vardu Simas, tapo virtualiuoju asistentu Valstybinės mokesčių inspekcijos interneto svetainėje. Sakinį jam galima pateikti ir kaip klausimą, ir kaip teiginį, nesvarbi yra žodžių tvarka, galima rašyti be lietuviškų raidžių – jis visa tai supranta. Svarbiausia čia yra dirbtinis intelektas, kuris daro robotą išmintingą ir jis sparčiai mokosi. Darbuotojai labai džiaugiasi ir sako, kad su Simu kasdien vis įdomiau dirbti. Pokalbių robotas iš tiesų ir juos apmoko: jam reikia iš anksto paruošti scenarijus, kaip vienoje ar kitoje situacijoje turėtų veikti, ką atsakyti, kur nukreipti, jei atsakyti negali. Tuos scenarijus patys darbuotojai sumodeliuoja, surašo klausimus, atsakymus, todėl turi iš anksto įsijausti ir pamąstyti, kas žmones gali dominti.

– Kuriate naujas kalbos technologijas, tad tikriausiai nemanote, kad lietuvių kalbai gresia skaitmeninis išnykimas?

– Skaitmeninis išnykimas dabar yra labai populiari frazė... Jis gal ir negresia, bet, lyginant su visu pasauliu, mes labai lėtai diegiame kalbos technologijas viešajame sektoriuje. Visiems tarsi savaime suprantama, kad lietuvių kalba yra gimtoji kalba ir niekas jos nepamirš. Bet reikėtų pamąstyti apie tai, kad technologijos pasaulyje kuriamos anglų ar kitomis didžiosiomis kalbomis, bet niekas jų nekuria lietuviškai. O jei jos nepradės kalbėti lietuviškai, po kurio laiko suprasime, kad skaitmeninėje viešojoje erdvėje lietuvių kalbos neturime.

Aukštųjų technologijų žaidynės

Kokių technologinių naujovių galime išvysti artimiausiose olimpinėse žaidynėse?

Dirbtinis meteorų lietus. Tokijuje įsikūręs startuolis ALE 2021 m. olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijai ruošia ypatingą ir net nežemišką pasirodymą – dirbtinį meteorų lietų. Jį sukels ne tiesiog pro raketos iliuminatorių į Žemę mėtomi akmenys – vietoj to mikropalydovai ALE-1 ir ALE-2 į atmosferą paleis cheminių junginių granules. Atmosferoje užsiliepsnojusios granulės ims spalvotai švytėti ir Žemėje stebintiems žiūrovams atrodys kaip krintančios žvaigždės.

Skraidantys automobiliai. Japonijos automobilių gamintoja „Toyota“ dar 2017 m. į bendrovę „Cartivator“ investavo šimtus tūkstančių dolerių, kad ši sukurtų „SkyDrive“ – asmeninį skraidantį automobilį. Jis turėtų veikti panašiai kaip dronai, tačiau būtų daug galingesnis – pajėgus iškelti pilotuojantį žmogų. Planuota, kad „SkyDrive“ turėjo būti panaudotas per 2020 m. olimpiados atidarymo ceremoniją įžiebiant olimpinę ugnį, tačiau darbai užtruko ilgiau, nei tikėtasi. Dabar manoma, kad skraidyklė suspės pasirodyti dėl pandemijos į 2021 metus perkeltose žaidynėse. Vilčių teikia tai, kad 2020 m. rugpjūtį „SkyDrive“ atliko sėkmingą debiutinį bandomąjį skrydį.

Robotai nešikai. Šie savivaldžiai robotai sportininkams patarnaus per tokias rungtis kaip ieties metimas ar rutulio stūmimas. „Field support robot“ (FSR) galės automatiškai sekioti aptarnaujantį personalą, nešioti reikmenis ir pašalinti kliūtis iš aikštės.

Aptarnaujantys robotai. Prie Tokijo olimpinio stadiono pritaikymo neįgaliesiems prisidės tiek pagalbos žmonėms (Human Support Robot; HSR), tiek daiktų pristatymo (Delivery Support Robot; DSR) robotai. DSR geba savarankiškai pristatyti užsakytą maistą, o HSR padės žiūrovams rasti sėdimąsias vietas.

T-TR1. Milžinišką ant ratukų važinėjantį „iPad“ primenantis naujos kartos robotas suteiks galimybę žaidynėse virtualiai apsilankyti žmonėms, kurie to negali padaryti fiziškai. Šis robotas aprūpintas dvipusės komunikacijos technologija, todėl bus galima bendrauti su virtualiais dalyviais.

T-HR3. Šie humanoidiniai robotai galės darbuotis tiek Tokijuje, tiek už jo ribų, kur negalintiems apsilankyti žaidynėse demonstruos, kas jose vyksta. Be to, į areną nepatekę sirgaliai, apsivilkę specialų kostiumą ir įsikūniję į robotą, netgi galės pabendrauti su sportininkais ar sukirsti su jais rankomis.

Į jūras išplauks naujos kartos tyrimų laivas

Pastaraisiais metais tai buvo vienas daugiausia dėmesio sulaukusių mokslinių tyrimų laivų. Mokslinė superjachta „REV Ocean“ ekspedicijoms po pasaulį gali būti paruošta jau birželį. Dar 2017 m. paskelbto „REV Ocean“ projekto imtasi užsimojus sukurti moderniausią tyrimų laivą, skirtą atskleisti žmonių poveikį vandenynams. Mokslinė veikla šiame 182,9 m ilgio laive daugiausia apims tris sritis: plastiko taršą, klimato kaitą bei netausią žvejybą. Kad galėtų įgyvendinti šiuos svarbius tyrimus, laivas tiesiog prikimštas moderniausios įrangos: įvairiausių jutiklių, sonarų, jame yra povandeninis laivas ir netgi penkių menčių sraigtasparnis, skirtas apžvalgai iš oro.

Be to, šiame žvėryje telpa tiek sausų ir šaldytų produktų, kad 90 žmonių jūroje galėtų išsilaikyti 114 dienų. Toli gražu viena paskirtimi neapsiribojantis „REV Ocean“ taip pat gali būti kaip prabangi užsakomoji jachta, kurioje 54 įgulos nariai ir 28 svečiai gali mėgautis praturtinančia patirtimi ir unikaliu kruizu.

Apie gyvybės mokslų industriją – trumpai ir apibendrintai

Ar žinome, kokias aukštąsias technologijas šiuo metu kuria ir kokiomis inovacijomis garsėja vienos prioritetinių Lietuvos industrijų – gyvybės mokslų – atstovai? Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) sukūrė pirmąjį Lietuvos gyvybės mokslų industrijos pasiekimų stendą. Jame trumpu vaizdo filmu, aprašymu ir kompiuterine grafika pristatomos 7 sveikatos technologijų ir biotechnologijų krypties inovacijos: dirbtinio intelekto sprendimai širdies ligų diagnostikai; genų žirklės DNR redagavimui; lazerinės 3D mikroformavimo staklės; 3D priešoperacinio planavimo sistema, rankų drebėjimą mažinantis įrenginys, unikali nuotolinė širdies diagnostikos sistema ir nuotolinė grupinių treniruočių stebėsenos sistema. Pasibaigus karantino sugriežtinimams, stendą bus galima pamatyti Valstybės pažinimo centre.

Baltymų inžinerija ir DI galimybės

Naujų baltymų kūrimas gali padėti spręsti didžiausius žmonijos iššūkius sveikatos apsaugos srityje bei maisto, žemės ūkio ir kitose pramonės šakose. Tačiau šis procesas itin sudėtingas ir reikalauja daug pastangų. Siekdama jį patobulinti, buvusių Vilniaus universiteto studentų įsteigta baltymų inžinerijos įmonė „Biomatter Designs“ sukūrė dirbtinio intelekto platformą, skirtą kompiuteriniam naujų baltymų molekulių kūrimui. Taikant šią platformą, kuriamos baltymų molekulės: fermentai, skirti efektyviai ir ekologiškai cheminių junginių sintezei, terapiniai ir DNR kodo redagavimui skirti baltymai. Juos atrasti klasikiniais metodais būtų labai sudėtinga ar net neįmanoma. Šįmet įmonė jau pritraukė 500 tūkst. eurų investiciją – ji padės toliau plėtoti dirbtinio intelekto platformą.

Dirbtinio inksto bandymų finišas

Inkstai iš kraujo šalina žalingus ir šalutinius produktus, be to, atgal į kraujotaką sugrąžina būtinas aminorūgštis, cukrus ir hormonus, kurie reikalingi gerai mūsų sveikatai. Jei dėl pažeidimo ar ligos inkstas nebegali tinkamai funkcionuoti, įprastai pacientams taikoma kraujo valymo procedūra, vadinama dialize. Nesulaukus persodinti tinkamo donaro organo dializė dažnai tampa viso gyvenimo palydove.

Tačiau tokie inovatyvūs išradimai kaip „Kidney Project“ kuriamas „iHemo“ galėtų sumažinti inkstams transplantuoti reikiamų organų paklausą. Per pastaruosius metus mokslas žengė keletą reikšmingų žingsnių inkstus auginant ir net gaminant 3D spausdinimo būdu, tačiau mechaniniai inkstų pakaitalai didelės sėkmės iki šiol nebuvo pasiekę. Vis dėlto viliamasi, kad „Kidney Project“ kūrinys 2021 m. pabaigoje sėkmingai pasieks galutinį klinikinių bandymų etapą.

Naujos kosminės akys

Daugybę kartų atidėtas „James Webb“ kosminio teleskopo ( James Webb Space Telescope; JWST) paleidimas artimiausiu metu gali išties įvykti. Tai milžiniškas infraraudonųjų spindulių teleskopas su masyviu 6,5 m skersmens pagrindiniu veidrodžiu, kuris gerokai pranoksta „Hubble“ kosminio teleskopo 2,4 m dydžio veidrodį. Regimosios šviesos ir kitos spinduliuotės pavidalu informaciją rinksiantis teleskopas mums padės daugiau sužinoti apie visatos istoriją. Jo veidrodį sudaro 18 mažesnių šešiakampių veidrodžių, kurie pagaminti iš vieno lengviausių metalų Žemėje – berilio. Nors JWST nebus pirmasis į kosmosą iškeltas infraraudonųjų spindulių teleskopas, jis visatą galės fotografuoti neprilygstamu detalumu. Paprastai kalbant, kuo didesnis teleskopo veidrodis, tuo daugiau infraraudonųjų spindulių bangų ilgių galima surinkti, o tai leidžia išgauti aukštesnės raiškos atvaizdus. Dėl milžiniško veidrodžių masyvo JWST iš 40 km atstumo galėtų nufotografuoti 2 centų monetą. Nors naujos kartos teleskopo projektas užgimė dar XX a. 10-ojo dešimtmečio pradžioje, jam teko įveikti ilgą ir sudėtingą kelią. Dėl daugybės techninių, finansinių ir net pandeminių kliūčių JWST ilgą laiką taip ir nepakilo nuo žemės. Tačiau neseniai NASA atskleidė naujausią planuojamą paleidimo datą – 2021 m. spalio 31 d.

Mažieji palydovai – vėl orbitoje

Kai iš Floridos valstijoje Canaveralio iškyšulyje esančio kosmodromo sausio 25 dieną pakilo Elono Musko bendrovės „SpaceX“ raketa-nešėja „Falcon 9“, joje drauge su gausia 133 įvairios paskirties palydovų kompanija skriejo ir Lietuvoje sukurtas palydovas, pavadintas „Charlie“. Jis pasiekė įprastą mažųjų palydovų buveinę – Saulės sinchroninę orbitą, esančią 600-800 km aukštyje. Tai vienas iš dviejų „NanoAvionics“ palydovų, sukurtas JAV radijo dažnių ir duomenų analizės bendrovės „Aurora Insight“ užsakymu. Drauge su netrukus į orbitą turėsiančiu kilti antruoju – „Bravo“ – jis taps JAV bendrovės kuriamos duomenų rinkimo ir perdavimo į Žemę sistemos dalimi. 2014 m. paleidusi vieną iš dviejų pirmųjų lietuviškų žemės palydovų „LituanicaSAT-1“, vienintelė lietuviška kosmoso technologijų įmonė „NanoAvionics“ sėkmingai aptarnauja komercinę kosmoso rinką, įvardija NASA kaip savo užsakovą, o mums tai suteikia vilties, kad esame tikra kosminė valstybė. O tiksliau įsivaizduoti, kaip atrodo mažieji palydovai, kurias didžiuojamės, galėsime netrukus: šiuo metu yra gaminamas 6 vienetų (vienetu vadinamas 10 kubinių centimetrų tūris) palydovo modelis, kuris bus eksponuojamas Lietuvos etnokosmologijos muziejuje. Jį muziejaus lankytojai galės išvysti ekspozicijoje 2021 m. vasarą ir daugiau sužinoti apie šių dienų Lietuvos indėlį kosmoso tyrimuose.

Lietuvoje sukurtas lazeris įrašys „Žmonijos atmintį“

Lietuvos lazerinių ir optinių prietaisų technologijų įmonė „Workshop of Photonics“ kuria femtosekundinio lazerio veikimu paremtą sistemą, kuri bus naudojama itin mažu šriftu įrašant informacija specialiose keramikos plokštelėse. Tokių įrašų tikslas – ateities kartoms išsaugoti tūkstantį knygų. Jį iškėlė projekto „Žmonijos atmintis“ (Memory of Mankind; MOM) sumanytojas austrų verslininkas ir menininkas Martinas Kunze. Įvertinęs informacijos kiekio pasaulyje apimtis ir dabar naudojamų laikmenų trumpaamžiškumą, jis sugalvojo būdą, kaip būtų galima dalį tos informacijos bent milijoną metų išsaugoti ateities kartoms. O sukurti ją įrašantį prietaisą „Žmonijos atminties fondas“ pasirinko Lietuvos bendrovę. Femtosekundinio lazerio veikimu paremtą sistemą ji įsipareigojo pristatyti į Vienos universitetą iki gegužės mėnesio, kur vyks įrašymo procesas. Kiek jis užtruks – kol kas nežinia.

Informacija ant keramikos plokštelių išlieka labai ilgai – tai jau įrodyta senovės babiloniečių. Molio lentelėse jų padaryti įrašai yra įskaitomi ir po 5000 metų. Informaciją planuojama įrašyti 20 kv. cm dydžio keraminėse plokštelėse – vienoje jų tilps apie 5 mln. simbolių, dešimtis kartų mažesnių už žmogaus plauko storį. Tiek simbolių paprastai telpa į penkias 400 puslapių storio knygos. Plokštelės pagamintos iš aukštos kokybės keramikos ir yra kietos kaip safyras, atsparios vandens poveikiui bei aukštai – iki 1500 ºC – temperatūrai. „Žmonijos atminties“ archyvas bus saugomas vienoje seniausių pasaulyje Halštato druskų kasykloje (Austrijoje).

Debiutinė „Artemis 1“ misija

Dar vienas svarbus skrydis į kosmosą įvyks 2021 m. lapkritį – tai pirmoji ilgai lauktos „Artemis“ programos misija. Nuotoliniu būdu iš Žemės valdomas erdvėlaivis „Orion“ be įgulos bus pasiųstas apskrieti Mėnulį ir sugrąžintas atgal. Šis erdvėlaivis už Mėnulio nuskries daugiau nei 64 300 kilometrų ir atsidurs toliau, nei kada nors yra buvęs bet koks žmogus. Visa kelionė užtruks apie 3 savaites, o misija baigsis „Orion“ nusileidimu kažkur Ramiajame vandenyne. Tai bus pirmoji iš trijų „Artemis“ misijų, kurių pagrindinis tikslas – iki 2024 metų ne tik sugrąžinti astronautus į Mėnulį, bet ir jame išlaipinti pirmąją moterį.

Šiandien tai – idėjos, o rytoj..?

Tai, kas šiandien pasaulyje laikoma didžiausiu laimėjimu, kažkada buvo kažkam į galvą šovusi mintis. Tai, kas 2021-aisiais bus pateikta kaip idėja, ateityje gali tapti laukiamu perspektyviu išradimu ar sėkmingai plėtojama inovacija. Pažiūrėkime, kokias idėjas siekia vystyti ir įgyvendinti Lietuvoje šįmet vykstančiame pre-akceleratoriuje dalyvaujantys startuoliai (projektą „TechHub“ įgyvendina Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra). Vieni dalyviai turi ambicijų modifikuoti dronus ir konstruoti jiems priedus, pritaikomus karinėje pramonėje, kiti tikisi sukurti mobiliąją programėlę disleksijos sutrikimą turintiems vaikams, kad jie galėtų mokytis ir praktikuotis skaityti, treti siekia suprojektuoti gelbėjimo ekipuotę iš vandens transporto priemonės iškritusio žmogaus pastebimumui jūroje padidinti ypač nepalankiomis oro sąlygomis ir suteikti jam galimybę savarankiškai išsigelbėti. Tikimės, startuoliams pavyks rasti būdų ir bendraminčių savo idėjoms įgyvendinti, kad jos taptų laukiamais pasiekimais. Jei ne šįmet, tai ateityje.

Kova su COVID-19

Vienas svarbiausių mokslo laimėjimų, kurių turėtume sulaukti 2021-aisiais, yra masinė vakcinacija nuo COVID-19. Koronavirusui pradėjus plisti po visą pasaulį galybė mokslinių tyrimų centrų ir farmacinių bendrovių ėmėsi rekordiniu greičiu kurti vakciną. Šviesa tunelio gale pasirodė jau 2020 metų pabaigoje, o dabar esame kovos su COVID-19 įkarštyje. Jau turime kelias vakcinas, kurių efektyvumas viršija 90 procentų, tarp jų ir pirmoji Pasaulio sveikatos organizacijos patvirtinta vakcina, sukurta farmacijos bendrovių „BioNTech“ ir „Pfizer“. Per klinikinius tyrimus ji buvo išbandyta su 43 tūkst. žmonių ir po to patvirtintas griežtų saugumo bei kokybės standartų atitikimas. Nors vakcinacijos apimtis ir galimybės įvairiose šalyse skiriasi, o situacija pasaulyje taip sparčiai keičiasi, tad prognozuoti yra gana rizikingas užsiėmimas, gana saugu tikėtis, kad masinis visos visuomenės skiepijimas įvyks jau šiais metais.

Vis dėlto ekspertų prognozės apie pandemijos suvaldymą nėra vienareikšmės, todėl prireiks ne tik skiepų, bet ir kitų mūsų sveikatą užtikrinančių išradimų. Lietuvos mokslininkai, inovatoriai pernai vykusiam MITA organizuotam idėjų konkursui „Life-Saving innovations: Stop COVID-19” pateikė įdomių prototipų ir idėjų, taigi šiais metais tikimasi reikšmingiausius jų įgyvendinti. Kūrėjai darbuojasi prie tokių projektų kaip mobili karanatinavimosi kapsulė, pritaikyta stabdyti virusinių ligų plitimą ir suteikti žmogui komfortišką saviizoliacijos aplinką; įrenginys, skirtas COVID-19 paciento stebėsenai pagal kvėpavimo duomenis ir reikšmingai palengvinsiantis medikų darbą; mobilus savaeigis dezinfekcinis robotas, naudojantis specifinį šviesos bangos ilgį; prietaisas, saugiai pašalinantis mikrobus nuo maisto ir įvairių namų apyvokos daiktų paviršių.

Rubriką „Ar žinai, kad mokslas be galo įdomus?“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Metinė paramos suma – 1500 Eur.