Jei manėte, kad didžiausia pasaulyje katalikiška bažnyčia yra Šv. Petro bazilika Vatikane, smarkiai klydote. Dar didesnės bažnyčios ieškoti reikia ne Apeninų pusiasalyje ir netgi ne Europoje, o tolimojoje Afrikoje, Dramblio Kaulo Kranto Respublikoje.

Notre Dame de la Paix – Švč. Dievo Motinos Taikos Karalienės bazilika gerokai didesnė už Vatikane stovinčią Šv. Petro baziliką ir dydžiu (30 tūkst. kv. m), ir aukščiu (158 m). Vatikano bazilikoje telpa 15 tūkst., o afrikietiškoje – net 18 tūkst. žmonių. Dramblio Kaulo Kranto sostinėje Jamusukre stovinti didinga bazilika įtraukta į Gineso rekordų knygą kaip didžiausia bažnyčia pasaulyje.

Šalyje vyrauja musulmonai

Kaip nutiko, kad tokia didinga bažnyčia pastatyta šalyje, kur katalikai sudaro tik 17 proc. visų tikinčiųjų (dar 43 proc. yra musulmonai, kiti priklauso įvairioms evangelikų konfesijoms, išpažįsta tradicines Afrikos religijas arba yra ateistai)? Tai susiję su ilgamečio autoritarinio šalies prezidento Felikso Ufujė-Buanji, kuris valdė šalį nuo jos nepriklausomybės paskelbimo 1960 m. iki pat savo mirties 1993 m., gyvenimu ir veikla. Būsimasis valstybės vadovas gimė Jamusukro kaime, genties vado šeimoje 1905 m., kai Dramblio Kaulo Krantas buvo viena iš kolonijinės Prancūzijos Vakarų Afrikos dalių. Vaikinas baigė medicinos studijas dabartinėje Senegalo sostinėje Dakare, gimtinėje steigė žemės ūkio kooperatyvus, vėliau užsiėmė politine veikla, tapo Prancūzijos parlamento – Nacionalinio Susirinkimo deputatu.

Kai 1960 m. Dramblio Kaulo Krantas gavo nepriklausomybę, F. Ufujė-Buanji iškart tapo ministru pirmininku, o po keliu mėnesių – ir pirmuoju šalies prezidentu. Ilgus metus valdydamas šalį, autoritarinis lyderis laikėsi provakarietiškų pažiūru, kovojo su įvairiose Afrikos šalyse išpopuliarėjusiomis socialistinėmis, komunistinėmis idėjomis, pasisakė už laisvąją rinką bei konservatyvias šeimos ir visuomenės vertybes. F. Ufujė-Buanji buvo katalikas.

Popiežiaus sąlyga: pastatykite ligoninę

Nuo pat nepriklausomybės paskelbimo Dramblio Kaulo Kranto sostine buvo didžiausias šalies uostamiestis, verslo, švietimo ir kultūros centras Abidžanas (dabar jame gyvena 4,5 mln. žmonių). Visgi gyventojų, verslo, politinės valdžios koncentracija šalies pietuose, Gvinėjos įlankos pakrantėje, lėmė netolygų šalies vystymąsi – centriniai ir šiauriniai šalies rajonai, daugiausia gyvenami musulmonų, buvo gerokai silpnesni ekonomiškai, o tai skatino ir įvairias separatistines tendencijas, didelės dalies vietinių gyventojų nelojalumą centrinei šalies valdžiai.

Norint pagyvinti šalies vidinių rajonų vystymąsi, 1983 m. Dramblio Kaulo Kranto sostinė buvo perkelta iš Abidžano uostamiesčio į šalies gilumoje esantį Jamusukrą (taip, tą pačią vietovę, iš kurios buvo kilęs šalies prezidentas). Taip F. Ufujė-Buanji pasidarė sau didžiausią gyvenimo dovaną – pavertė savo gimtąjį kaimą šalies centru. Šiuo metu Jamusukre gyvena apie 300 tūkst. žmonių, o žymiausiu miesto statiniu tapo katalikų bazilika, pastatyta 1985–1989 m. (bazilikos statybos kainavo 21,3 mln. tuometinių Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių). Žvelgiant į baziliką, akivaizdu, kad projekto idėją pasufleravo ne kas kita, kaip Vatikano bazilika. Jamusukro bazilikos viršuje spindi didžiulis auksinis kryžius.

Planuodamas pradėti bazilikos statybas, F. Ufujė-Buanji paprašė popiežių Joną Paulių II atvykti į šalį ir pašventinti bazilikos kertinį akmenį. Pontifikas atsargiai vertino ne itin turtingos Afrikos šalies vadovo norą milžinišką sumą pinigų skirti bažnyčiai, todėl sutiko atvykti tik su sąlyga, kad netoliese bus pastatyta ir didelė ligoninė, prieinama ir neturtingiems šalies gyventojams. Prezidentas sutiko, Jamusukre buvo pradėta ir ligoninės statyba. Kai ji buvo baigta, 1990 m. rugsėjo 10 d. Jonas Paulius II atvyko vėl ir pašventino bažnyčią. Ligoninė tuo metu vis dar tebuvo statoma, o jos atidarymo nesulaukė nei pontifikas, nei prezidentas. Darbus ilgam sutrikdė 2002–2011 m. šalyje vykusios politinės suirutės, pilietinis karas. Visgi 2014 m. ligoninė, neformali didžiosios bazilikos palydovė, atvėrė duris pacientams.

Svarbiausia, bet ne didžiausia

Šventojo Petro bazilika Vatikane (La Basilica di San Pietro in Vaticano) – pagrindinė katalikų šventovė, pasaulyje yra antroji pagal dydį. Bazilikos ilgis 211,6 m. Pagrindinio bazilikos fasado aukštis 45 m, ilgis 115 m. Fasado atiką vainikuoja 5,65 m aukščio Kristaus, Jono Krikštytojo ir vienuolikos apaštalų skulptūros.

Vokietijos pietuose įsikūrusiame Ulmo mieste esanti katedra laikoma aukščiausia pasaulyje. Vėlyvosios gotikos stiliaus liuteronų bažnyčios bokšto aukštis siekia 161,5 m. Pati bažnyčia taip pat nėra maža: joje susėsti gali iki 2 tūkst. žmonių, o viduramžiais, kol dar nebuvo įrengti klauptai, čia sutilpdavo ir iki 20 tūkst. tikinčiųjų. Šios bažnyčios statybos buvo pradėtos XIV a. pabaigoje, tačiau žymusis bokštas buvo baigtas tik 1890 m. ir 11 metų buvo aukščiausias pasaulyje pastatas.

Daugiau įdomių ir aktualių straipsnių rasite žurnale „Savaitė“. Jį galite gauti tiesiai į savo namus – užsiprenumeravę arba skaityti elektroninę žurnalo versiją.