„Automobilių susidūrimas ar kitas incidentas gatvėje visada būna netikėtas ir sukelia streso. Kasdien rūpinamės savo klientais, kurie po incidento kelyje sutrinka, skambina ir prašo patarimų, kaip teisingai užpildyti eismo įvykio deklaraciją, kokius duomenis surašyti, ką nufotografuoti“, – teigia „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis.

Klaidos ilgina žalos atlyginimo procesą

Dauguma keliuose nutinkančių automobilių susidūrimų yra smulkūs techniniai eismo įvykiai. Tinkamai užpildyta eismo įvykio deklaracija padeda greitai nustatyti kaltininką, atlyginti patirtą žalą. A.Juodeikis sako, kad patekus į eismo įvykį pirmiausia reikia įsitikinti, ar nėra nukentėjusiųjų. „Jeigu per incidentą niekas nenukentėjo, reikia neskubant, ramiai įvertinti visas įvykio aplinkybes ir užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Būkite atidūs ir dėmesingi – dėl klaidų deklaracijoje žalos reguliavimo ir atlyginimo procesai gali sutrikti ir užsitęsti“, – aiškina ekspertas.

Nagrinėdami eismo įvykių deklaracijas ekspertai-tyrėjai išskiria kelias dažniausiai pasitaikančias vairuotojų klaidas:

• Eismo įvykio deklaracijoje trūksta parašo.
• Supainiojamos parašų vietos – 15 laukelyje privalo pasirašyti tik avarijos kaltininkas, o nukentėjęs vairuotojas turi pasirašyti tik 14 langelyje. Pasitaiko, kad šiuose langeliuose pasirašo abu dalyviai – tuomet kyla klausimas dėl kaltės: kuris iš jų prisiėmė kaltę?
• Nenurodomas draudimo poliso numeris ir vairuotojo duomenys – telefono numeris, el. paštas.
• Netiksliai nubraižoma arba visai nenubraižoma eismo įvykio schema.
• Pildant „Aplinkybių“ laukelius netiksliai žymimos arba pažymimos ne visos eismo įvykio aplinkybės.
• Vairuotojai nepažymi transporto priemonių sugadinimų (11 laukelis).

Ekspertų teigimu, vairuotojų pateikiama informacija turi aiškiai atspindėti eismo įvykio aplinkybes, avarijos kilimo priežastį ir žalą. Todėl vairuotojams rekomenduojama prieš patraukiant automobilius iš eismo įvykio vietos, padaryti kelias nuotraukas telefonu. Fotografuoti reikėtų iš keturių skirtingų pusių, kad nuotraukose matytųsi bendras eismo įvykio vaizdas, kelio ženklinimas, sugadintų dalių (žibintų, stiklų ir pan.) liekanos ant kelio, automobilių susidūrimo (kontakto) vieta. Padarius nuotraukas eismo įvykio deklaraciją vairuotojai gali užpildyti aikštelėje arba kelkraštyje, nesudarydami kliūčių kitiems eismo dalyviams.

Praverčia dokumentų nuotraukos telefone

A.Juodeikis pastebi, kad nauja įstatymo tvarka, kai vairuotojui užtenka vežiotis tik vieną asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, avarijos atveju sukelia rūpesčių: eismo įvykio deklaracijai užpildyti reikia daugiau duomenų. A.Juodeikis siūlo paprastą išeitį – šių dokumentų nuotraukas turėti savo telefone. Pasak jo, dauguma incidentų keliuose yra techniniai įvykiai, kai turint reikiamus duomenis visi klausimai gali būti išspręsti be policijos.

Draudimo ekspertas taip pat rekomenduoja automobilyje turėti tuščią eismo įvykio deklaracijos formą. „Deklaracijos formą paprasta atsisiųsti internetu. Turėdami deklaracijos lapą automobilyje vairuotojai gali jaustis ramiau ir patogiau, nes jiems nereikia leistis į paieškas, jeigu kelyje nutinka incidentas“, – sako A.Juodeikis ir konstatuoja, kad smulkios avarijos atveju reikalingų duomenų fiksavimas užtrunka vos kelias minutes, jeigu eismo įvykio dalyviai sutaria dėl kaltės ir ji yra aiški.

Nesusigundykite „susitarti“ vietoje

Patariama vengti situacijų, kai avarijos kaltininkas siūlo „susitarti vietoje“ ir paimti pinigų: nuvažiavus iš įvykio vietos ir paaiškėjus, kad žala yra didesnė, aiškintis būna jau per vėlu. A.Juodeikis pastebi, kad piniginę kompensaciją yra linkę siūlyti avariją sukėlę neblaivūs vairuotojai. Pastarieji visais būdais siekia išvengti policijos.

Ekspertas pataria kviesti policiją ir tokiais atvejais, kai ginčytinoje situacijoje klientai patiria spaudimą prisiimti kaltę. „Prisiėmus kaltę pakeisti kaltą asmenį yra sudėtinga, dažniausiai prireikia teismo pagalbos – žalos atlyginimo procesas gali labai išsitęsti“, – sako A.Juodeikis.