Kokia Lietuvos vietovė buvo vadinama Godlevu, kuo sovietų valdžiai neįtiko Bazilionai ir kada dabar nemenkas Žemaitijos miestas buvo vadinamas Muravjovu? Pastaruosius kelis šimtmečius ne vieno Lietuvos miesto ir miestelio pavadinimas buvo kaitaliojamas, dažniausiai – dėl okupantų užgaidų.

Manvydas VITKŪNAS

Skirtingai nei Karaliaučiaus krašte, kur jį Kaliningrado sritimi pavertę sovietai pakeitė visus vietovardžius, taip pat pagrindinėje Rusijos Federacijos dalyje ar kaimyninėje Baltarusijoje, kur gana daug vietovių buvo pervadintos dėl ideologinių sumetimų, Lietuvos žemėlapyje sovietmečiu labai nedaug gyvenviečių pavadinimų buvo pakeisti „ideologiškai teisingesniais“. Tačiau gyvenviečių pavadinimų keitimų ar bent jau iškraipymų būta ir ankstesniais laikais. Ypač aktyviai prie žemėlapio buvo padirbėta carinės Rusijos valdininkų.

Vladislavovas ir Nova Volia

Užnemunėje, Šakių rajone, prie pat sienos su Karaliaučiaus sritimi, esantis nedidelis Kudirkos Naumiesčio miestas išaugo Duliebaičių kaimo vietoje. XVII a. Užnemunėje sparčiai gausėjant miestų ir miestelių, 1643 m. šiai vietovei suteiktas Vladislavovo pavadinimas. Tuo metu šias žemes, priklausiusias Jurbarko seniūnijai, valdžiusi Lenkijos karalienė ir Lietuvos didžioji kunigaikštienė Cecilija Renata taip pagerbė savo vyrą karalių Vladislovą Vazą. Visgi šis pavadinimas tarp gyventojų neprigijo – daugelis miestą vadino Naumiesčiu ar Naujamiesčiu.

Lietuvai patekus į carinės Rusijos sudėtį, miestas tapo vienos iš Suvalkų gubernijos apskričių centru ir toliau vadintas Vladislavovu. 1934-aisiais Naumiestis, pagerbiant garsųjį Sūduvos krašto sūnų, lietuvių tautinio atgimimo žadintoją Vincą Kudirką, buvo pavadintas Kudirkos Naumiesčiu.

Kitas Užnemunės miestas, pradėjęs augti XVI a. Žygimanto Augusto motinos, daug gero Lietuvos ūkiui ir kultūrai nuveikusios Bonos Sforcos, dėka, jos laiškuose vadinamas Nova Volia. Tačiau vietovei prigijo Virbalio pavadinimas, greičiausiai kilęs nuo Virbalio (ar Virbalo) pavardės. Carinėje Rusijoje ši vietovė vadinta Veržbolovu. Ilgainiui šį miestą aplenkė netoliese, prie Virbalio geležinkelio stoties, išaugusi gyvenvietė, tapusi Kybartų miestu.

Daug kartų buvo pakeistas Zarasų miesto pavadinimas. XIX a. tai buvo gana didelis miestas, apskrities centras. Pagal lenkišką formą carinės Rusijos laikais, XIX a. pradžioje, miestas vadintas Jeziorosy. 1836 m. Rusijos valdžia miestą, kuris dėl savo grožio labai patiko čia apsilankiusiam Rusijos imperatoriui Nikolajui I, pavadino Novoaleksandrovsku, taip pagerbdama imperatoriaus sūnų, būsimąjį carą Aleksandrą II.

Įdomu, kad iš tiesų sėliškas (kadaise šiame krašte gyveno sėlių gentis) Zarasų pavadinimas tarpukario Lietuvos valdžiai atrodė esąs polonizmas. Todėl nuo 1919 iki 1929 m. šis miestas vadintas Ežerėnais.

Nemažai Lietuvos vietovių išaugo prie XIX a. pradėtų tiesti geležinkelio linijų. Viena jų – Mažeikiai. Ši vietovė – gana sena, tačiau labiau augti ėmė tik po 1868-ųjų, nutiesus Liepojos–Romnų geležinkelį. Gyvenvietė oficialiai buvo vadinama rusifikuota forma – Možejki, tačiau 1901 m., tenkinant didžiarusiškas ambicijas, ji buvusio Vilniaus generalgubernatoriaus, žiaurumu garsėjusio 1863–1864 m. sukilimo malšintojo Michailo Muravjovo garbei pavadinta Muravjovu. Šis pavadinimas išliko iki Pirmojo pasaulinio karo.

Škudy ir Cytovany

Lietuviškus vietovardžius savaip, neretai – itin nutoldami nuo originalo, tardavo lenkai, o iš lenkų kalbos šiuos pavadinimus perėmė carinės Rusijos valdžia. Tiesa, daugelis pavadinimų XIX a. ir XX a. pradžios dokumentuose nesunkiai atpažįstami.

Kaunas buvo vadinamas Kovna (arba Kovno), Šiauliai – Šavli, Telšiai – Telši, Tauragė – Taurogi, Joniškis – Janiški, Plungė – Plungiany, Kaišiadorys – Košedary, Raseiniai – Rosieny, Žiežmariai – Žyžmory, Žagarė – Žagory, Vilkija – Vilki, Trakai – Troki, Panevėžys – Ponieviež, Ramygala – Remygola, Švenčionys – Svenciany, Rietavas – Retovo, Kėdainiai – Kejdany, Gargždai – Gorždy, Anykščiai – Onykšty, Kazlų Rūda – Kozlova Ruda, Jurbarkas – Jurburg, Alytus – Olita, Šeduva – Šadov (arba Šadovo).

Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų - žurnale SAVAITĖ