Koks didžiausių pasaulio miestų dešimtukas? Atrodytų, paprastas klausimas, bet į jį ne taip paprasta rasti atsakymą. Žinynų duomenys gali smarkiai skirtis. Daug kas priklauso nuo skaičiavimo metodikos – ar pateikiami duomenys tik apie miesto administracinėse ribose gyvenančius žmones, ar gyventojų skaičius nurodomas įtraukus priemiesčių gyventojų skaičių. Jei kalbama apie aglomeraciją (tarpusavyje susijusių ar dėl plėtros susijungusių miestų grupę), skaičiai vėl bus kitokie.

Manvydas VITKŪNAS

Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, pernai 54,5 proc. visų pasaulio gyventojų gyveno miestuose. Miestiečių planetoje nuolat daugėja, ir 2030 m. jie sudarys jau 60 proc. visų Žemės gyventojų. Didelė žmonių koncentracija santykinai mažoje teritorijoje – labai aiški demografinė tendencija, lemta ekonominių, socialinių ir kultūrinių priežasčių.

Naujausiais duomenimis, pasaulyje yra 512 miestų, kuriuose gyvena daugiau nei 1 mln. žmonių.

Prognozuojama, kad 2030 m. tokių miestų bus 662. Milijoniniuose miestuose šiuo metu gyvena beveik ketvirtadalis planetos gyventojų (1,7 mlrd. žmonių, arba 23 proc. visos žmonijos). Iki 2030-ųjų tokių miestų gyventojų skaičius turėtų išaugti iki 27 proc. visos populiacijos. Pastebima, kad milijoninių miestų gyventojų skaičius sparčiai auga ir kai kuriose neturtingose Azijos, Afrikos šalyse, kur žmonės ten iš kaimų traukia ieškoti geresnio gyvenimo. Turtingesnėse Europos šalyse, taip pat Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje labai stiprus išlieka nedidelių miestų segmentas. Tokiuose miestuose gyventi, užsiimti smulkiuoju ir vidutiniu verslu yra patogiau, būsto ir komercinių patalpų kainos – santykinai nedidelės. Tai puiki erdvė ganėtinai pasiturinčios vidurinės klasės gyvenimui ir veiklai.

Azijos milžinai

Patys didžiausi miestai, kuriuose įsikūrę daugiau nei 10 mln. žmonų, vadinami megapoliais. Dabar jų pasaulyje yra 31, juose gyvena 500 mln. žmonių (6,8 proc. visų Žemės gyventojų). 2030 m. megapolių skaičius turėtų išaugti ketvirtadaliu – iki 41.

Didžiausia megapolių koncentracija – Azijoje. Šiame žemyne yra 17 iš 31 planetos megapolių, taip pat 6 iš 10 didžiausių pasaulio miestų.

JT duomenimis, didžiausias mūsų planetos miestas – Japonijos sostinė Tokijas. Jame gyvena 38,1 mln. žmonių. Atsižvelgiant į Japonijos demografines tendencijas, prognozuojama, kad iki 2030 m. Tokijo gyventojų skaičius sumažės vienu milijonu, bet šis milžiniškas miestas vis vien išliks didžiausias pasaulyje.

Antras pagal gyventojų skaičių pasaulio miestas – Delis. Šiuo metu Indijos sostinėje gyvena 26,4 mln. žmonių. Prognozuojama, kad artimiausiu metu Delis augs labai sparčiai ir 2030-aisiais beveik pasivys Tokiją – jame gyvens 36 mln. žmonių.
Trečioje vietoje – Kinijos verslo sostinė Šanchajus. Jame dabar gyvena 24,4 mln. žmonių. 2030 m. Šanchajuje turėtų gyventi 30,7 mln. gyventojų.

Ketvirtoje vietoje – Indijos didmiestis Mumbajus (buvęs Bombėjus). Dabar čia gyvena 21,3 mln. žmonių, o po 13 metų gyvens, prognozuojama, 27,7 mln. gyventojų.

Kituose žemynuose

Pirmas ne Azijoje esantis miestas, patenkantis į planetos megapolių dešimtuką, t. y. užimantis penktą vietą, – San Paulas (Brazilijoje). Dabar jame gyvena 21,2 mln. žmonių, o iki 2030 m. gyventojų skaičius išaugs, manoma, gana nežymiai – iki 23,4 mln. San Paulas Brazilijoje įvairiose srityse (ypač futbolo) varžosi su kitu šios šalies didmiesčiu – Rio de Žaneiru. Kadaise šis uostamiestis buvo gerokai didesnis už San Paulą, bet dabar jam akivaizdžiai nusileidžia. Rio de Žaneire šiuo metu gyvena kone dukart mažiau žmonių – 12,9 mln.

Šeštoje pasaulio megapolių sąrašo vietoje įsitvirtino Kinijos sostinė Pekinas. Skaičiuojama, kad šiame mieste gyvena 21,2 mln. žmonių, o 2030-aisiais jų skaičius pasieks 27,7 mln. Vargu ar tai kelia didelį džiaugsmą patiems Kinijos sostinės gyventojams, jau dabar itin smarkiai kenčiantiems dėl milžiniškos oro taršos ir kitų ekologinių problemų (beje, jos vienaip ar kitaip aktualios ir daugelio kitų megapolių gyventojams).

Norint aplankyti septintą pagal dydį pasaulio megapolį, vėl tenka keltis į Lotynų Ameriką. Meksikos sostinėje Meksike gyvena 21,1 mln. žmonių. Taigi šis didmiestis tik šiek tiek nusileidžia Pekinui. Prognozuojama, kad 2030 m. čia gyvens 23,8 mln. žmonių, tad Meksikas aplenks San Paulą ir taps didžiausiu Lotynų Amerikos miestu.

Aštuntoje sąrašo vietoje – Osaka (Japonijoje). Joje gyvena 20,3 mln. žmonių. Jų skaičius antrame pagal dydį Japonijos mieste 2030 m., manoma, sumažės iki 19,9 mln., todėl Osaka ateityje turėtų iškristi iš pasaulio megapolių dešimtuko.

Devintoje vietoje – Kairas, turintis 19,1 mln. gyventojų. Tai didžiausias Afrikos žemyno miestas. 2030 m. jame turėtų gyventi apie 24,5 mln. žmonių.

Planetos megapolių dešimtuko pabaigoje randame tikrą dangoraižių miesto, kiaurą parą kunkuliuojančio didmiesčio etaloną – Niujorką. JT duomenimis, jame gyvena 18,6 mln. žmonių, o iki 2030-ųjų gyventojų skaičius turėtų išaugti iki 19,8 mln. Spėjama, Niujorkas iškris iš pasaulio megapolių dešimtuko ir užims tik 14 vietą.

Per metus – 800 tūkst.

Prognozuojamas 2030 m. pasaulio megapolių dešimtukas atrodo taip: Tokijas (Japonijoje), Delis (Indijoje), Šanchajus (Kinijoje), Mumbajus (Indijoje), Pekinas (Kinijoje), Daka (Bangladeše), Karačis (Pakistane), Kairas (Egipte), Lagosas (Nigerijoje), Meksikas (Meksikoje).

Spėjami dešimtuko naujokai jau dabar yra užsiėmę megapolių reitinge gana aukštas vietas. Bangladešo sostinė Daka, turinti 18,2 mln. gyventojų, – vienuolikta. Manoma, kad iki 2030 m. gyventojų skaičius Dakoje išaugs net iki 27,3 mln. Tai būtų milžiniškas iššūkis skurdžiam, labai tankiai gyvenamam, gamtos stichijų dažnai siaubiamam Bangladešui.

Kitas Pietų Azijos atstovas, didžiausias Pakistano miestas Karačis, turintis 17,2 mln. gyventojų, dabar yra 12 sąrašo vietoje. Prognozuojama, kad iki 2030-ųjų Karačio gyventojų skaičius išaugs iki 24,8 mln. Bangladešas ir Pakistanas – musulmoniškos šalys, gyventojų skaičius čia auga labai greitai, o didžiausi šalių miestai sutraukia jaunimą iš kaimo vietovių, kur dėl gyventojų pertekliaus dažnai tiesiog neužtenka išteklių pragyventi.

Dar vienas prognozuojamas naujokas 2030 m. planetos megapolių sąraše – didžiausias Nigerijos miestas ir antras pagal gyventojų skaičių Afrikos žemyno didmiestis Lagosas. Dabar jame gyvena 13,6 mln. žmonių, o per artimiausius 13 metų jų skaičius turėtų pasiekti 24,2 mln. Augimo tempas – stulbinamas – 800 tūkst. gyventojų per metus! Tai tampa didžiuliu iššūkiu miesto infrastruktūrai. Daugybė gyventojų, ypač naujai atvykusių, glaudžiasi lūšnynuose miesto pakraščiuose, tarp pramoninių zonų. Tokių miestų gyventojai, be ekologinių, itin dažnai susiduria ir su kriminogeninėmis problemomis. Nusikalstamumas didmiesčiuose apskritai dažniausiai yra didesnis, o sparčiai augančiuose gana neturtingų valstybių megapoliuose ši problema – itin aštri.

Kas didžiausias Europoje?

Kaip matome, didžiausių pasaulio miestų dešimtuke nėra nė vieno Europos didmiesčio. Didžiausias Europos miestas (tiesa, įsikūręs Senojo žemyno ir Azijos paribyje), yra Stambulas. Didžioji šio Turkijos didmiesčio, kuriame gyvena 14,3 mln. žmonių, dalis yra Europoje, mažoji – Azijoje, kitapus Bosforo sąsiaurio. Manoma, kad iki 2030 m. Stambulo gyventojų skaičius pasieks 16,6–16,7 mln.

Antras pagal gyventojų skaičių Europos miestas – Maskva. JT duomenimis, Rusijos sostinėje gyvena 12,2 mln. žmonių. Po 13 metų šis skaičius, prognozuojama, beveik nepasikeis.

Kas gi užima trečią vietą didžiausių Europos miestų sąraše? Čia JT duomenys gerokai skiriasi nuo tų, kuriuos skelbia kiti šaltiniai. Pavyzdžiui, interneto enciklopedijoje „Wikipedia“ nurodomas toks Europos didmiesčių dešimtukas: Stambulas (Turkijoje; 14,8 mln. gyventojų), Maskva (Rusijoje; 13,1 mln. gyventojų), Londonas (Jungtinėje Karalystėje; 8,7 mln. gyventojų), Sankt Peterburgas (Rusijoje; 5,3 mln. gyventojų), Berlynas (Vokietijoje; 3,6 mln. gyventojų), Madridas (Ispanijoje; 3,1 mln. gyventojų), Kijevas (Ukrainoje; 2,9 mln. gyventojų), Roma (Italijoje; 2,8 mln. gyventojų), Paryžius (Prancūzijoje; 2,2 mln. gyventojų), Minskas (Baltarusijoje; 1,9 mln. gyventojų).

JT reitinge dėl kitokios skaičiavimo metodikos („Wikipedia“ remiasi duomenimis apie gyventojų skaičių miestų administracinėse ribose, o į JT skaičiavimą įtrauktos aglomeracijos) matome visai kitokį vaizdą. Trečias pagal dydį Europos miestas yra Paryžius, turintis 10,9 mln. gyventojų (prognozuojama, kad 2030 m. Prancūzijos sostinės gyventojų skaičius sieks 11,8 mln.), ketvirtas – Londonas, turintis 10,4 mln. gyventojų (prognozė – 11,4 mln.).

Beje, remiantis „Wikipedia“, didžiausias pasaulio miestas – toli gražu ne Tokijas (nurodyta, kad jame gyvena tik 13,5 mln. žmonių), o Kinijoje esantis Čongčingas, turintis 30 mln. gyventojų. Vėlgi – skaičiavimo metodikos ypatumai.

Didmiesčiai masina žmones didelėmis galimybėmis, erdve saviraiškai. Tačiau ar toks miestas išties yra svajonių vieta? Ar ne maloniau gyventi kur kas mažesniame, švaresniame, jaukesniame mieste? Kiekvienas žmogus renkasi savo svajonių išsipildymo vietą.