Kai stoja ilgiausių naktų metas ir didesnę dalį paros viešpatauja tamsa ir šešėliai, nestinga situacijų, kuriose įprasta logika nepaaiškinami dalykai įgauna mistinį atspalvį. Pakanka siaura senamiesčio gatvele vidurnaktį skubėjusiam praeiviui apleisto namo lange išvysti keistą švytėjimą, pasidalyti savo įspūdžiu su kitais ir nedelsiant pasklinda gandas, jog tame name dedasi neaiškūs dalykai. Gandas perduodamas iš lūpų į lūpas, pučiasi kaip mielinė tešla ir netrukus imama sakyti, kad ten naktimis vaidenasi. O ką iš tikrųjų mes žinome apie ateivius iš anapus – vaiduoklius?

Viktoras ARMALIS

Juodas vyras

Ar žinote, kad garsiausio mūsų krašto vaiduoklio būstinė – Klaipėdoje? Vaiduokliai – nematerialios būtybės, tačiau klaipėdiškis – išimtis: galima ne tik jį paliesti, bet ir su juo nusifotografuoti, nes tai – skulptūra, vaizduojanti Klaipėdos pilies vaiduoklį. Šis kūrinys, žavintis nežabota autorių menine išmone ir suteikiantis apčiuopiamą formą tam, kas neturi kūno, jau išgarsėjo visame pasaulyje: prieš trejus metus portalo boredpanda.com sudarytame 25 įspūdingiausių šiuolaikinių skulptūrų sąraše Klaipėdos pilies vaiduoklis užima 9 vietą (greta tokių šedevrų kaip Roberto Gleno „Mustangai“ Niujorke, Kanio Togajaus ir Diulos Pauerio „Batai“, Dunojaus krantinę Budapešte pavertę viena lankomiausių miesto vietų, Londono „Voras“ ar „Iguanų parkas“ Amsterdame).

Skulptūros, vaizduojančios iš vandens lipantį vaiduoklį, nešiną žibintu, idėjos skulptoriai Svajūnas Jurkus ir Sergejus Plotnikovas neišlaužė iš piršto – juos įkvėpė „Rytprūsių legendose“ aprašyta istorija, bylojanti, kad 1595 metų vasario 19 dieną Hansas fon Heidė stovėjo sargyboje prie Klaipėdos pilies pylimo ties priešakiniu apkritu bokštu. Devintą valandą vakaro karys pamatė, kaip virš pilį juosiančio kanalo iškilo tiltas ir nusitiesė iki pat pylimo. Ant tilto stovėjo vyras, vilkintis ilgą juodą apsiaustą. Saksoniška tarme jis paklausė sargybinio, ko čia tas stovįs? Kareivis atsakė, jog stovi ten Dievo ir maloningiausiojo pono valia. Tada juodai apsirengęs vyras atkirto „Taip Dievas tau liepė sakyti“ ir paklausė: „Ar ten savo gūžtoje dar turite pilvą kuo prikimšti?“ Hansas atsakė, kad, ačiū Dievui, ir valgyti, ir gerti pilies įgula turi pakankamai, be to, nestinga ir atsargų. Tuomet vyras ištarė: „Bet grūdų ir malkų jums vis tiek trūks.“ Sulig tais žodžiais jis dingo nuo tilto, o pilies gynybiniai įtvirtinimai ėmė braškėti.

Šiandien jau niekas nepasakys, tai – realus įvykis ar sargybinio vaizduotės vaisius, tačiau kiekvienas, praeidamas pro šalį, tikriausiai nejučia pagalvoja, kad gyvenime greta logikos egzistuoja ir nepaaiškinamų dalykų.

Apvalymas ugnimi

Parapsichologas Džeimsas Barnis sudarė sąvadą, aprėpiantį daugelį pasaulio vietų, kur galima stebėti vadinamuosius paranormalius reiškinius. Į šią kategoriją patenka ir vaiduokliai. Verčiant sąvadą nesunku pastebėti, jog vaiduokliai atvirose vietose pasirodo rečiau nei įvairiuose pastatuose – pilyse, viešbučiuose, malūnuose, teatruose, nevengia jie ir gyvenamųjų pastatų. Dažniausiai apleistų. Tokių statinių yra ir Lietuvoje. Vienas jų – netoli Priekulės miestelio, Dreižių kaime. Kai Priekulėje pasiteiravau, kaip pačiame kaime rasti tą namą, kuriame vaidenasi, man paaiškino, jog nepravažiuosiu pro šalį – namas stovi prie pat plento Klaipėda–Šilutė, o prie jo esančiame sode pamatysiu obelį su kraujo spalvos vaisiais. Vietos gyventojas sakė tiesą – raudonais obuoliais lipte aplipusi obelis rėžte rėžia akis.

Žvilgsniu panaršęs kairiau, pamatai ir apleistą namą išdaužytais langais. Aplink juos juoduoja suodinos aureolės. Įžengus į kiemelį aiškiai matyti, kad namą niokojo liepsnos. Prisiminiau, kad kažkada buvo sudegintas ir vaiduokliais garsėjęs namas Širvintų rajono Užušilių kaime. Vietos žmonių nuomone, tik ugnis išvaro tamsiąsias jėgas. Galbūt kas nors ir šiose apylinkėse ryžosi tokiam žingsniui. Sumanymas pavyko tik iš dalies.

Nelabųjų apsėsto namo Užušiliuose būta medinio, tad jis supleškėjo iki pamatų, o vadinamoji vaiduoklių buveinė Dreižiuose – mūrinė, taigi išdegė tik namo vidus. Per gaisrą daug kur nulupta sienų apkala – pro tuos tarpus matyti, kad dabartinis pastatas perstatytas iš senesnio raudonplyčio. Gal tame „kraityje“ ir slypi paranormalius dalykus lemianti priežastis? Žinoma, kad namas ne kartą buvo parduotas, bet jame niekas ilgai negyveno. Dauguma gyventojų vienaip ar kitaip, tačiau būtinai be laiko iškeliavo anapilin. Viena šeima žuvo automobilio avarijoje, kita iš gyvenimo pasitraukė savo noru...

Vietos gyventojai sako, kad vėlyvą valandą pro užkaltus šio namo langus gali pamatyti sklindančią šviesą. Lyg televizorius būtų įjungtas. Namo viduje šiandien tik šiukšlių primėtyta. Nelikę nieko. Nepajutau ir jokios ypatingos atmosferos. Išėjau į lauką ir nukreipiau į pastatą objektyvą – įdomu, strigs fotoaparatas, kaip teigia kai kurie čia fotografavę smalsuoliai. Aparato užraktas sėkmingai spragtelėjo ir ekrane išvydau visiškai normalų namo atvaizdą. Tuo metu už nugaros išgirdau balsą: „Ir jūs prisiskaitėte istorijų apie šį namą?“ Per kiemą prie manęs ėjo vaikinas. Kad man nesivaidena, rodė jo rankoje
laikomas mobilusis.

Vyrukas pasakė, kad yra dabartinių namo šeimininkų giminaitis. Važiuodamas pro šalį, pamatė stovintį automobilį ir užsuko pažiūrėti, ar kas nors nesumanė kieme senų padangų atsikratyti. Iš tikrųjų visos istorijos apie namą – iš piršto laužtos: niekas jame nesikorė, niekas iš jo buvusių gyventojų mistiška mirtimi nemirė. Dabartiniai šeimininkai, esą, gyvena Klaipėdoje ir neturi laiko čia lankytis. Tad į namą įsimetė benamiai ir, matyt, jį padegė.

Kad ir kaip yra, jau porą dešimtmečių Dreižių namas su vaiduokliais audrina vietos gyventojų vaizduotę, todėl eidami pro šią vietą jie dėl viso pikto persižegnoja.

Kitame Lietuvos pakraštyje, šalia magistralės Vilnius–Panevėžys esančiame Užušilių kaime, stovėjęs blogos reputacijos namas kelerius metus buvo atsidūręs žiniasklaidos ir ezoterikų akiratyje. Jo istorija – daug mistiškesnė. Iki Stanislovo Ališausko, namo savininko, mirties šis Širvintų rajono užkampis jokiais paslaptingais reiškiniais negarsėjo. Po vyro mirties giminės nutarė namą parduoti ir tada prasidėjo keistenybės – pirkti namo iš Vilniaus atvyko... Stanislovas Ališauskas. Nemanykite, kad velionis. Tiesiog bendravardis ir bendrapavardis. Tačiau keisčiausia, kad ankstesnio namo šeimininko ir norinčio jį pirkti piliečio tėvų vardai taip pat buvo vienodi – abu Ipolitai.

Naujasis šeimininkas name, stovėjusiame prie pat magistralės, norėjo įsteigti užeigą, tačiau reikalai nesusiklostė ir namas stovėjo apleistas. Netrukus pasklido gandas, kad jame vaidenasi. Magai brolis ir sesuo Arvydas ir Diana Gaičiūnai ryžosi drąsiam eksperimentui – paskelbė praleisią name tris paras ir pravaikysią tamsiąsias jėgas, tačiau neištvėrė ir nutraukė įpusėtą bandymą. Po šio įvykio gandai apie vaiduoklius, naktimis lankančius prakeiktą namą, dar labiau išplito, bet netrukus namas supleškėjo ir aistros aprimo. Jas iš naujo pakurstė šeimininko, kuriam norėta pranešti apie nelaimę, paieška – paaiškėjo, kad nurodytu adresu joks Stanislovas Ališauskas niekada negyveno...

Vaiduoklis... parduotuvėje

Lietuvoje, vadinamųjų vaiduoklių medžiotojų manymu, be jau minėtų, stūkso bent keliasdešimt apsėstais vadinamų namų ir kitų pastatų. Tarp jų dažnai minima seniai neveikianti skalbykla Vilniuje, Antakalnio gatvėje. Neva po ja – keli požeminiai aukštai, kur buvo atliekami medicininiai eksperimentai, o jų padarinys – ten vykstantys neaiškūs reiškiniai.

Kol sostinėje stūksojo nesutvarkyti barbakano griuvėsiai, taip pat buvo kalbama, jog ten vaidenasi. Ganėtinai ilgai sklido negeros kalbos ir apie seną Klaipėdos kino teatrą „Aurora“, pastatytą ir taip prastą šlovę pelniusiame žvejybos uosto rajone. Neva kino teatro pastate dažnai vaidenosi, o pro langus nakties metu buvo galima pamatyti viduje judančius šešėlius. Be to, vietos vaiduokliai buvo nusiteikę priešiškai, nes per kone kiekvieną filmo premjerą tame kino teatre kildavo gaisras. Paslaptingi reiškiniai išnyko tik tada, kai kino teatras buvo paverstas viešbučiu.

Beje, nemanykite, kad nefiksuojama ir naujesnių vaiduoklių apsireiškimo faktų. Šie reiškiniai jau pakliūva į vaizdo kameras. Štai 2005 metais vaizdo kameros įamžino vaiduoklį prekybos centre „Norfa“ Biržuose, o dar anksčiau – naujai įrengtoje parduotuvėje Panevėžyje.

Tragedijų atgarsiai

Ezoterinių reiškinių ir įvairių anomalijų tyrinėtojai mano, kad vaiduoklių pasirodymai susiję su dvasiniais žmonių gyvenimo reiškiniais, ypač su asmeninėmis tragedijomis. Seniai žinoma legenda apie su Paežerių dvaru siejamą baltąją mergelę – meilės kankinę, pasirodančią ežero pakrantėje. Panašių pasakojimų galima išgirsti daugelyje šalies vietų, ypač ten, kur būta senų dvarų. Priekulėje kiekvienas jums parodys kapą, kuriame palaidotas žiaurumu garsėjęs vietos prievaizdas. Po mirties jis vaidenosi miestelio gyventojams, kol šie perlaidojo velionį: esą, nuo kūno atskyrė galvą ir padėjo į karstą prie kojų. Po šios procedūros prievaizdas nustojo rodytis naktimis...

Vaiduoklių fenomenas egzistuoja nuo neatmenamų laikų. Mokslininkai bando jį paaiškinti racionaliomis priežastimis, o ezoterikai ir paranormalių reiškinių tyrinėtojai tikina, kad šis fenomenas – realus: gyviesiems vaidenasi tie, kurie žemėje tarsi turi nebaigtų reikalų ar yra mirę ne savo laiku. Tikriausiai praeis dar nemažai laiko, kol svarstyklių lėkštė pasvirs arba į mokslo, arba į mistikos pusę. Na, o kol taip atsitiks, teisingiausia laikykime vieno genialiausių Lietuvos poetų Vytauto Mačernio viziją, vienu metu ir klausiančią, ir teigiančią: „Žmogau, aš žemėj atradau įmintas tavo pėdas. / Sakyk, kas tu esi, jei nori čia palikt ženklus? / Galbūt vaiduoklis tik, kurs juntamo pasaulio rūbais rėdos, / Kad, iš anapus į anapus eidamas, kitiems vaiduokliams būtų realus.“

Įdomu

Paranormaliais reiškiniais garsėjančių vietų pasaulyje žinoma šimtai. Garsiausios iš jų ypatingo dėmesio sulaukia Helovino išvakarėse. Tada jas užplūsta dešimtys smalsuolių, suplanavusių vizitus iš anksto. Ypač daug lankytojų sulaukia viešbučiai, kuriuose lankosi vaiduokliai.

* Viktorijos laikų stiliaus viešbutyje „Langham“ Londone lankytojų niekada nestinga, o nakvynę 333 numeryje reikia užsisakyti gerokai iš anksto, nes jame – didžiausia tikimybė pamatyti šmėklą. Teigiama, kad tame numeryje vaidenasi vyriškis, vilkintis senovinį kostiumą. Šis viešbutis traukia žmones iš viso pasaulio dar ir tuo, kad jame vyksta kelių Artūro Konano Doilio aprašytų istorijų veiksmas.

* Dešimtys ezoterika besidominčių svečių kasmet apsilanko „Selsdon Park“ viešbutyje, esančiame Sario grafystėje (Didžiojoje Britanijoje), tikėdamiesi sutikti moterį pilkais drabužiais, einančią kiaurai sienas. Legenda byloja, kad ši dama tarnavo Tiudorų rūmuose, intymiai bendravo su jaunuoju šeimininku ir nelauktai pastojo, deja, meilužis jai nepasipiršo ir dar nutraukė visus ryšius, todėl toji iššoko pro langą.

* Holivudo „Roosevelt“ viešbučio įžymybė – pagrindinį holą puošiantis didžiulis Venecijos stiklo veidrodis, anksčiau kabojęs Merlin Monro kambaryje. Veidrodyje viešbučio gyventojai kartais išvysta perregimą žymiosios aktorės siluetą. Tai – ne vienintelė paranormali šio viešbučio įžymybė: aštrių pojūčių mėgėjai rikiuojasi į eilę, norėdami pernakvoti 928 kambaryje, mat viename jo kampe temperatūra gerokai žemesnė nei visoje patalpoje. Be to, atsisėdus į krėslą, stovintį dešinėje nuo lango, galima patirti fenomenalų reiškinį: po kurio laiko kažkieno nematoma ranka draugiškai patapšnos tau per petį. Kalbama, jog taip pokštauja 1966-aisiais mirusio aktoriaus Montgomerio Klifto, gyvenusio minėtame viešbučio numeryje, kai buvo kuriamas filmas „Nuo šiol ir per amžius“, šmėkla.

* Labai daug amerikiečių privilioja Meksikos įlankoje 1859 metais pastatytas „Island“ viešbutis. Čia apsistojantys mistikos gerbėjai tikisi išvysti 13 vaiduoklių, išgarsinusių šią vietą visame pasaulyje. Teigiama, kad ne vienam pasiseka.

* Ezoterikų teigimu, Naujojo Orleano (Jungtinėse Amerikos Valstijose) viešbutyje „Provincial“ galima akis į akį susidurti su kareivio vaiduokliu. Tai siejama su faktu, jog 1831-aisiais šiame viešbutyje veikė karo ligoninė ir daug jos pacientų čia baigė savo dienas.