Vis daugiau žmonių Lietuvoje domisi mokslu. Ši iš pirmo žvilgsnio banali frazė iliustruoja teigiamus visuomenės pokyčius, kai aplink vykstantys procesai vertinami iš chemijos, fizikos, astronomijos filosofijos ir kitų mokslų perspektyvos. Juk ir į klausimą, kas yra žmogus, galima atsakyti įvairiai. Teologai tikins, kad žmogus Dievo kūrinys. Chemikai teigs, kad mes visi sudaryti iš cheminių elementų, kurie kadaise atkeliavo iš tolimų žvaigždžių. Fizikai suintriguos teigdami, jog beveik visas mūsų kūnas tuštuma, o matematikai greitai pristatys matricas, lygtis ir algoritmus, aiškinančius mūsų kilmę.

Tautvydas Lukaševičius

Kaip ten bebūtų, mokėti paaiškinti aplink vykstančius procesus mokslo žiniomis, kurios pildosi ir nėra baigtinės, gali būti labai naudinga. Tai yra ne tik gera tema pokalbiui su bičiuliais, tačiau žinios suteikia galimybę pagerinti buities sąlygas, eksperimentuoti, atrasti. Kasdien mus supančiais reiškiniais itin aktyviai domisi vaikai, po kurių klausimų parausta ne vienas tėvas. Kodėl medžių lapai žali? Kas yra fotosintezė? Kokiame aukštyje debesys? Kas yra ugnis? Kaip prognozuojami orai?

Dar daugiau, vaikams teorijomis pagrįsto ir nuobodaus atsakymo dažnai neužtenka, jie nori paliesti, užuosti, o šis pasaulio suvokimo pradžiamokslis naudingas jų smegenims. Galbūt todėl populiarėja interaktyvūs mokslo muziejai, organizuojamos eksperimentinės stovyklos, o laboratoijų įranga iš universitetų persikelia į mokyklas.

„Smagiai ir naudingai praleisti laiką kviečiame į Biokosmetikos akademiją. Čia trumpam tapsite biochemikėmis, gaminančiomis natūralias veido, kūno ir plaukų priežiūros priemones. Vakarėlio metu sužinosite apie gamtos dovanų pritaikymą kuriant kosmetiką, pažinsite užburiančius natūralius aromatus. Būsima jaunoji biochemikė pasigamins pirmosios nakties eliksyrą, šokoladinę vilionę ar kitas temines kosmetikos priemones. Jaunosios draugės pasilepins gamindamos sau veido, plaukų ar kūno priežiūrai skirtas natūralias priemones iš paruoštų receptų“, – lietuvaitės netgi kviečiamos švęsti mergvakario. Taip, nėra abejonių, domėtis mokslu šiandien madinga, tačiau ar ši mada nebus per trumpa ir paviršutiniška, kad taptų teigiama ne tik pavienių organizacijų bet ir visos valstybės raidos kryptimi.

Mokslinis raštingumas padeda susikurti ir ekonominę gerovę

Ne vieno lietuvių mokslininko straipsnis buvo publikuotas prestižiniuose moksliniuose žurnaluose, daugybė laborantų atlieka tyrimus garsiausiuose universitetuose, tačiau kokia padėtis gatvėse? Ar turėsime pripažinti, kad mokslinio raštingumo srityse turime nulenkti galvas kitiems. Kalbamės su dr. Tomas Žalandausku, Baltijos pažangių technologijų instituto direktoriumi, ilgamečiu mokslo populiarinimo festivalio „Tyrėjų naktis” koordinatoriumi.

1. Kodėl žmonėms svarbu žinoti, kaip mokslas aiškina kasdieninius procesus? Kuo visuomenei svarbus mokslo populiarinimas?

Pirmiausia daugelis tai daro iš smalsumo, tačiau yra ir labai objektyvių priežasčių, kodėl tiek visuomenei, tiek ir valstybei svarbu, kad žmonės pažintų mokslą, domėtųsi jo pasiekimais. Žmonėms domėjimasis mokslu ir inovacijomis padeda geriau rūpintis savo kasdienybe, sveikata, asmeniniu saugumu, tyrimais įrodyta, kad didesnio mokslinio raštingumo žmonės paprastai turi daugiau galimybių susikurti asmeninę ekonominę gerovę, gauti geresnį darbą. O valstybei mokslinis visuomenės raštingumas taip pat svarbus - dėl tiesioginės sąsajos su ekonominiu augimu ir galimybėmis konkuruoti tarptautinėse rinkose.

2. Kaip įvertintumėte lietuvių mokslinį raštingumą? Jaunimo, vyresnių žmonių?

Kaip augantį. Jei prieš dešimtmetį būtume kalbėję apie gana menką susidomėjimą tiek mokslininkais, tiek pačiu mokslu ir jo rezultatais, tai šiandien yra kitaip. Bent jau Tyrėjų naktyje pastebime, kad vis daugiau skirtingo amžiaus žmonių domisi mokslo atradimais, technologinėmis naujovėmis ir pačiais mokslininkais ar išradėjais. Žmonėms norisi patekti į uždaras laboratorijas. Ir ten norisi ne tik pasižvalgyti, daug svarbiau – pačiupinėti, išbandyti ir geriau suvokti mokslinino kasdienybę.

3. Ko trūksta, kad žmonės mokslo naujienomis domėtųsi labiau? O gal dėmesys pakankamas?

Ne, dėmesys visgi nėra pakankamas. Nors pastarųjų metų pokyčiai džiugina, lietuviai vis tiek kol kas patenka į mažiausiai mokslu besidominčių europiečių ratą. Veikti yra ką. Domėjimąsi mokslo naujienomis gali paskatinti tik kokybiškas turinys ir galimybė pažinti mokslą ir mokslininkus kasdienybėje. Reikia suteikti daugiau galimybių gyvai pabendrauti visuomenei ir mokslui. Kaip tik to ir siekiame kasmet vykstančioje Tyrėjų naktyje.

4. Koks pagrindinis Tyrėjų nakties tikslas, uždaviniai? Ar pavyko juos įgyvendinti?

Svarbiausia užduotis – kuo didesnį ratą žmonių sudominti mokslo rezultatais, atradimais ir pačių mokslininkų gyvenimu. Jau keletą metų daugiausia dėmesio skiriame galimybėms mokslą pažinti gyvai, pažvelgti į jį iš arti, pačiupinėti, pajusti, išbandyti, pakalbinti mokslininkus, atsisėsti į jų roges. Ir tai pasiteisina. Į Tyrėjų nakties renginius atkeliauja tūkstančiai labai įvairaus amžiaus ir išsilavinimo žmonių. Mus labiausiai džiugina, kad vis dažniau į Tyrėjų naktį žmonės atkeliaujama šeimomis ir užsibūna čia net keletą valandų. Tokia galimybė ypač patinka vaikams ir jauniems žmonėms, kurie, išbandę mokslininkų patirtis, ima labiau domėtis ne tik tiksliaisiais mokslais, bet ir pačia mokslininko profesija.

Kokia pas jus dienos sriuba – mokslo?

Mokslo naujienas lietuviai vis dažniau seka internete, tačiau mokslo populiarinimo projektus įgyvendinantys žmonės pastebi, kad pasitempti dar yra kur.

„Kai kurie mūsų pažįstami abejoja moksliniais faktais dėl klimato kaitos, vakcinų efektyvumo, tiki horoskopais, galvoja, kad žemė plokščia, o Tarptautinė kosminė stotis ir joje gyvenantis astronautai yra ne Žemės orbitoje, o yra filmuojami slaptoje kino studijoje. Jei mokslo žinios bus ignoruojamos, nuklysime nuo tikrovės ir pražūsime. Be to, mokslo populiarinimas skatina rinktis mokslinį darbą, kelia mokslininko profesijos prestižą, atskleidžia mokslo naudą, supažindina su naujausiais atradimais ir atsiveriančiomis naujomis galimybėmis ir pavojais“, – pasakoja pagrindinis „Mokslo sriubos“ virėjas Ignas Kančys.

„Mokslo sriuba“ – keista, įdomi, nuotaikinga ir kerinti mokslo populiarinimo internetinė televizija smalsiems žmonėms. Laidą kuria jauni žmonės, daugiausia studentai savanoriai, susibūrę į komandą populiarinti mokslą visuomenėje. Laidose diskuotuojama apie įdomiausius viso pasaulio mokslininkų išradimus, neįtikėtinus eksperimentus, tyrimus, projektus, naujausias technologijas, revoliucines idėjas bei iššūkius žmonijos pažangai.

Pagrindinis laidos tikslas – mokslo populiarinimas, siekiant kelti visuomenės sąmoningumą, kurti ir plėsti žinių visuomenę. Supažindinti tautą su mokslo ir technologijų dabartimi, praeitimi ir ateitimi, sudėtingus dalykus pateikiant paprasta, suprantama ir įdomia kalba.

Ignas Kančys teigė, kad sunku įvertinti, koks lietuvių mokslinis raštingumas ir kiek jie kasdien domisi mokslu, ieško atsakymų. Jis pastebėjo, kad vis dar trūksta mokslą populiarinti pasiryžusių žmonių: „Manau Lietuvoje trūksta mokslo populiarintojų ir pažintinių straipsnių, renginių, stovyklų, festivalių, TV ir radijo laidų. Turime labai mažai žmonių, kurie dirbtų šioje srityje. Dėl to nuolat ieškome naujų autorių ir kūrėjų, kurie norėtų išbandyti save šioje veikloje.“
2012 m. spalio 1 d. Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas laidai „Mokslo sriuba“ suteikė Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos patronažą (projekto globą).

Mokslo triukai – televizijos šou

Nors daugelis garsių mokslininkų teigia, kad žurnalistai ar televizijos laidų kūrėjai pernelyg supaprastina sudėtingus procesus paaiškindami juos „taip, kaip sugeba“ , o ne „taip, kaip reikia“, šie metai televizijos žiūrovams turėjo būti įsimintini. Vieno populiaraus šou žiūrovus nustebino jaunas fizikas Pijus Vaškevičius, kuris parodė, kad mokslo eksperimentams net ir komercinėje televizijoje gali atsirasti vietos. Jo bandymai ne tik sužavėjo tūkstančius, tačiau ir trumpam ištrynė ribą tarp magijos ir mokslo.

Mokslą populiarinantys pasirodymai yra pagrindinis Pijaus pragyvenimo šaltinis. Tai, kad iš pažiūros nuobodus ir sausas mokslas (fizika ar chemija) gali tapti patrauklus, vaikinas įrodė scenoje. Nors Pijus – diplomuotas fizikas, jo diplomas guli stalčiuje.

„Tu tik ką paskatinai mokytis chemijos ir fizikos daugybę jaunų žmonių. Pirmą kartą matau, kad chemija būtų tokia patraukli“, – sakė Naglis Šulija. „Niekada šioje scenoje nemačiau taip pateikto mokslo. Mes sėdėjome išsižioję, laukėme, kas čia vyks. Tavo pasirodymas mus nustebino labiau nei kai kurių magų“, – Pijų gyrė televizijos prodiuseris Saulius Urbonavičius-Samas.

Vaiko mokslinio smalsumo skatinimas

Nors išpopuliarėjus kompiuterinėms technologijoms sudominti vaiką kažkuo kitu, pavyzdžiui, gamtos mokslais, yra sudėtinga, tačiau tai padaryti įmanoma. Vaiko smalsumas turi būti skatinamas ir kurstomas – tarsi vienu balsu tikina psichologai ir mokytojai. Pateikiame penkias paprastas idėjas, kaip vaikus sudominti mokslu.

1. Kartu stebėkite gamtą

Parodykite vaikui, kaip voras bėgioja po savo tinklą. Papasakokite, kad garsūs mokslininkai, kurie kuria itin tvirtas medžiagas, mokosi iš vorų gyvenimo, tyrinėja jų tinklų struktūras. Aplankykite paukščių stebėjimo punktą, papasakokite, kaip paukščių lengvesni tuščiaviduriai „kaulai“ padeda jiems skristi. Pabūkite šalia vikšro, kol jis virs drugeliu. Parodykite vaikui senas darytas kaulų ar dantų rentgeno nuotraukas, juk jas saugo daugelis žmonių. Pasodinkite augalo sėklą ir fiksuokite, kaip ji auga. Galbūt turite galimybę kartu pasodinti medį?

2. Orų prognozės

Pasiūlykite vaikui kartu stebėti orų prognozes per televiziją, patikrinkite, kokie orai bus jūsų mieste. Parodykite žemėlapį su klimato zonomis, juostomis. Paaiškinkite, kaip veikia termometras. Vėjo greitį geriausia matuoti savo rankomis sumeistrautu aitvaru. Stebėdami vaivorykštę nupieškite jos spalvas. Paaiškinkite, kokios spalvos gali būti šviesos spektras. Audros metu suskaičiuokite laiką tarp žaibo blyksnio ir griaustinio.

3. Cheminės ir fizikinės savybės

Atlikite eksperimentą ant vandens ir kartu sužinokite, kiek reikia pripilti vandens į kibiriuką, kad jis nuskęstų. Kaip keičiasi vandens kiekis, jei kibiriukas plastmasinis, metalinis? Per kiek laiko ištirps iš šaldytuvo išimtas ledo gabalėlis? Parodykite, kaip šviesą atspindi veidrodis. Ar žinote, kada greičiau puodelyje ištirps cukrus? Kai vanduo bus šaltas ar kai bus šiltas?

Kartu pririnkite įvairiausio dydžio akmenų. Pasiruoškite keliems sunkiems klausimams apie juos – iš kur jie atsirado, kodėl skiriasi jų forma, ar yra vienodų akmenų? Sukonstruokite automobilių ar lėktuvų modelių. Fotografuokite dangaus kūnų judėjimą. Sukurkite Mėnulio kalendorių su jo piešiniais. Surinktus akmenis palikite lauke ir sužinokite, kaip jie pasikeis.

5. Energija

Kaip keičiasi elektros skaitliuko rodmenys įjungus daugiau ar mažiau elektros prietaisų namie?

Lazeriu pjaustomas obuolys.

Paaiškinkite, kodėl nuo šaldytuvo nenukenta iš užsienio šalių parvežti magnetukai, pažaiskite su jais. Papasakokite, kokią ilgą kelią nukeliauja šiukšlės, kodėl verta jas rūšiuoti. Ar išdrįstumėte savo vaikui parodyti, kaip atrodo artimiausias sąvartynas? Nepamirškite supažindinti vaiko su automobilio prietaisų skydeliu. Kaip nuvažiuoti daugiau kilometrų su tuo pačiu kiekiu degalų? Kiek užtruktumėte laiko tą patį atstumą keliaudami automobiliu, lėktuvu, dviračiu, pėsčiomis?

Žmogaus psichologijos studijos psichoterapeutė Aušra Pundzevičienė:

- Bendra tėvų ir vaiko veikla visada buvo ir yra santykių pamatas. Susidurti tenka su įvairiais atvejais: yra tėvų, kurie tikrai stipriai įsitraukia ir aktyviai prisideda prie atžalų lavinimo, nuolat juos skatina domėtis, stimuliuoja kartais ir perlenkdami lazdą. Dažnai nutinka, kad nebūtinai patys tai daro, o tiesiog leidžia lankyti kuo daugiau būrelių, samdo papildomus mokytojus ir panašiai. Visgi greta užimtumo vaikams reikia laisvo laiko, beprasmiško žaidimo, nuobodulio. Kuo vaikas mažesnis, tuo tokio laisvalaikio reikia daugiau. Visa tai tik atrodo kaip laiko švaistymas, o iš tiesų yra svarbi augimo ir patyrimo dalis. 

Aš pabrėžčiau ne vaikui skiriamo laiko kiekybę, o kokybę. Jei bendradarbiaujant ir nebijant konfliktų įveikiami iššūkiai ir išsprendžiamos problemos, vaikas gauna maksimaliai vertingas gyvenimo pamokas. O mokosi visada – stebėdamas, kaip tėvai gyvena, ką kalba ir ką daro (kiek tai sutampa), kiek knygų skaito, kaip žaidžia, ar domisi mokslu, sportuoja.

ĮDOMU: Eksperimentas, kurio geriau nedaryti net smalsiems

Kodėl liežuvis prilimpa prie šalto metalo?

Liežuvis žiemą prie šalto metalo prilimpa, nes jis dažniausiai būna šiltas, o metalas ar ledas žiemą – šaltas. Susilietus šiltam ir šaltam kūnui, šiluma iš šiltesnio ima tekėti į šaltesnį. Liežuvis sukauptos šilumos netenka, o, pavyzdžiui, metalinis stulpas ją gauna. Geležis geba šilumą pašalinti daug greičiau, nei liežuvis geba gauti šilumos iš kūno. Be to, metalinis stulpas sveria daugiau nei žmogus ir gali sugerti daugybę šilumos, kol nors kiek įšyla. Rezultatas aiškus – liežuvis labai greitai vės, o pirmiausia užšals vandens plėvelė liežuvio paviršiuje. Pirmas užšąla vanduo, o tada prilimpa ir sušalęs viršutinis ląstelių sluoksnis. Prišalęs liežuvis izoliuos kūną ir neleis sušalti.

Didžioji dalis liežuvio yra iš vandens, o užšalusios ląstelės su šiais klijais gerai susijungia (kaip maisto produktai prilimpa šaldiklyje). Koks sprendimus, atlikus šį nevykusį eksperimentą, – sušildyti stulpą arba susitaikyti, kad dalis liežuvio bus sužalota.

Bronė Narkevičienė: matematikos nemokėjimas didina valstybės ekonominę atskirtį

Norint priimti teisingus sprendimus (mes visi kasdien darome daug pasirinkimų), reikalinga patikima ir patikrinta informacija. Iš klaidingos informacijos teisingos išvados nepadarysi. Mokslininkai ieško tiesos, dėsningumų ir  priežasčių, kodėl vieni ar kiti dalykai vyksta gamtoje, visuomenėje, žmogaus kūne. Mokslo žinių populiarinimas prisideda prie visuomenės švietimo, atskirų individų  geresnio gyvenimo ne vien materialiąja prasme.

Daliai žmonių trūksta gero bazinio išsilavinimo, daliai – laiko, kitiems – mokslo naujienų prieinamumo.  Tiesa, ypač džiugina mokinių ir jų mokytojų, tėvų apsilankymai universitete, jo laboratorijose.

Juk ir matematika kasdien yra aplink mus. Tik dalis žmonių, kurių susitikimai su matematika dabar apsiriboja aritmetiniais skaičiavimais, kartais mano, kad jiems mokyklinė matematika nieko nedavė, nes šiandien jie nieko neprisimena.  Išlavintas loginis mąstymas, analitiniai įgūdžiai, argumentuotas kalbėjimas,  gebėjimas priimti įrodymais pagrįstus sprendimus – tai gero matematikos mokymosi, matematikos studijų liekamieji reiškiniai, kuriuos suaugusieji žmonės jau priima kaip natūralų savo asmenybės bruožą. 

Mano nuomone, mokomasi visuomet – tiek praktiškai, tiek teoriškai.  Diskutuodama mokymosi dažnai naudoju pavyzdį su mokymusi vairuoti  automobilį. Tik pažiūrėjęs, kaip vairuoja kiti, ir išmokęs eismo taisykles, gali sėkmingai vairuoti. Matematika ypatinga tuo, kad kuo labiau ištobulėja žmogaus abstraktaus mąstymo lygmuo,  tuo sudėtingesnę matematiką jis perpranta. Ne veltui kai kuriuose užsienio universitetuose grynosios matematikos disertaciją apsigynę mokslininkai gauna filosofijos daktaro laipsnį, o taikomosios matematikos daktaro laipsnis skiriamas mokslininkams, pritaikiusiems matematinius metodus problemoms spręsti. Geras pavyzdys – KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakultete šiemet įkurtos pirmosios Baltijos šalyse Pramonės ir verslo problemų matematinio sprendimo dirbtuvės. Jų metu penkių Lietuvos įmonių pateiktas problemas matematikai sprendė kartu su įmonių atstovais. Ir vieni, ir kiti po renginio teigė, kad tokie idėjų mainai buvo itin naudingi.

Šiandien yra susidariusi nuomonė, kad užsienyje vaikai mokykloje sprendžia praktinius uždavinius, o  Lietuvos vaikai – mokosi teorijos. Bet realybė yra kiek kitokia – pažangiose valstybėse vaikai išmoksta matematinio samprotavimo, supranta teoriją ir tada ją ir matematinius metodus bei matematinį samprotavimą sėkmingai taiko praktikoje. Ko Lietuvoje galima pasigesti – tai būtent teorijos mokymo, matematinio samprotavimo, argumentavimo, įrodymų mokymo. Per mažai mokome suprasti, kas ir kodėl būtent taip yra, o mokome algoritmų taikymo ir rutininių procedūrų. Mokiniai nesupranta, kaip viena ar kita teorija pritaikoma, nes jie nebūna mokęsi ir supratę tos teorijos, kurią galėtų taikyti realios situacijos dalii.

Gaunasi užburtas ratas – daliai vaikų matematika tampa per sudėtinga ir nesuprantama, brandos egzaminus vis paprastiname ir prastiname, o stipriosios ekonomiškai valstybės žygiuoja kita kryptimi. Vienas profesorius sake, kad matematinių žinių ir mokėjimų neturėjimas didina tokio žmogaus socialinę atskirtį. Papildyčiau, jog matematikos mokymo mokykloje ir matematikos modulių studijų universitetuose situacija Lietuvoje didina mūsų valstybės ekonomikos atskirtį nuo stiprių valstybių ekonomikų.

Doc. dr. Bronė Narkevičienė yra KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto dekanė, anksčiau vadovavo Vasario 16-osios gimnazijai Vokietijoje, prisidėjo prie daugybės gabių vaikų ugdymo.