Klimato kaita – tai didelio masto ilgalaikiai Žemės klimato dėsningumų ir vidutinės temperatūros pokyčiai. Žmonių vykdoma veikla šiuos pokyčius paspartino dar labiau ir jie vyksta greičiau nei natūraliai. Pavyzdžiui, 2020 m. gegužę šiltnamio efektą sukeliančių anglies dioksido (CO2) dujų taršos koncentracija pasiekė rekordines 417 milijoninių dalių (ppm) aukštumas.

Anglies dioksidas natūraliai sugeria infraraudonąją Saulės spinduliuotę ir jos skleidžiamą šilumą paskirsto po visą Žemę, veikdamas tarsi didelė planetą užklojusi antklodė. Dėl to kyla pasaulinė temperatūra ir vyksta kiti didelio masto klimato pokyčiai. Nuo 1880 m. bendra Žemės sausumų ir vandenynų temperatūra kas dešimtmetį vidutiniškai kilo 0,08 °C.

Dėl tokio šiltėjimo mūsų aplinka ir įvairios ekosistemos nuolat kinta. Nuo rekordinių miškų gaisrų iki beprecedenčių orų permainų – iš visų mūsų planetos kampelių atsklinda galybė perspėjimų, skelbiančių apie grėsmingus pasaulinius pokyčius.

Gyvūnų migracija

Sezoniniai požymiai labai svarbūs gyvūnams, kad jie suprastų, kada metas migruoti, kada reikia ieškoti partnerio poruotis ir kada ir kur galima rasti maisto. Tačiau pastaruoju metu dėl klimato kaitos poveikio keitėsi net kelių Arkties gyvūnų migracijos ir poravimosi ritmai.

Mokslininkai nustatė, kad nuo 1991 iki 2019 m. Arkties erelių migracija kasmet paankstėdavo po pusdienį, tad šiuo metu ji prasideda jau dviem savaitėmis anksčiau. Panašiai nutiko ir su Arkties šiauriniais elniais, kurie prisitaikė prie pasikeitusių metų laikų ir jauniklių susilaukia anksčiau nei kadaise.

Paukščiai keičia įpročius

Dėl klimato šiltėjimo perintys paukščiai traukiasi šiaurės rytų kryptimi. Nuo XX a. vidurio Rytų Baltijos regione perėti pradėjo nuo 10 iki 17 naujų pietinių rūšių, o šiaurinių rūšių paukščiai iš čia ėmė trauktis. Pavyzdžiui, Lietuvoje atliktų tyrimų duomenimis, gulbių nebylių pasislinkimo greitis šiaurės kryptimi siekia net 10,6 km per metus.

Klimatui šylant migruojantys paukščiai anksčiau atskrenda į perėjimo vietas – Lietuvoje pavasarinio paukščių atskridimo datos ankstėja 0,4 dienos per metus. Aukštesnė temperatūra ankstyvais pavasario mėnesiais reiškia, kad bus pakankamai maisto, o termoreguliacijai būtinos energijos paukščiai galės sunaudoti mažiau. Parskrisdami anksčiau jie prisitaiko prie situacijos – patelės kiaušinius deda tada, kai lengviausia išmaitinti jauniklius, o kaip tik tuo metu vabzdžių yra daugiausia. Tačiau rūšys, turinčios suderinti savo gyvenimo ciklą su kitomis rūšimis, bet nesugebančios prisitaikyti, gali tapti ekologiškai pažeidžiamos.

Vandens žydėjimas

Šylančiais viso pasaulio vandenimis ir didėjančiu išmetamu CO2 kiekiu gali džiaugtis nebent kenksmingi dumbliai, kurie tokiomis sąlygomis klesti. Vasarą ežeruose ir pakrantėse suvešėję dumbliai yra įprastas vaizdas, tačiau šio reiškinio, vadinamo vandens žydėjimu, mastas vis auga. 2019 m. Carnegie mokslo instituto mokslininkai atliko pasaulinį tyrimą ir nustatė, kad per pastaruosius 30 metų vasarinis dumblių vešėjimas suaktyvėjo daugiau nei dviejuose trečdaliuose iš 71 tirto ežero 33 šalyse ir šešiuose žemynuose.

Toks vandens žydėjimas gali būti pražūtingas: dumbliai gali suformuoti negyvąsias zonas, kuriose kitiems gyviams pritrūksta deguonies ir šviesos, o kai kurie dumbliai netgi išskiria mirtinų toksinų. 2020 m. palei Floridos pakrantę praslinko 22 kilometrų „raudonasis potvynis“ – nuodingųjų dumblių žydėjimas, pražudęs daugiau kaip 100 lamantinų ir 127 delfinus.

Anksčiau buvęs švarus Baltijos jūros vanduo per pastarąjį šimtmetį tapo perpildytas maisto medžiagų – fosforo ir azoto, todėl pakrantės vandenys žydi 30–40 kartų dažniau nei XX a. pradžioje. Dėl per didelio maisto medžiagų kiekio pernelyg dauginasi bakterijos, suveša dumbliai ir kita augalija. O vėliau dėl jų puvimo proceso susidaro nuodingos medžiagos, dūsta žuvys ir kiti vandens organizmai.

Koralų blukimas

Nuo koralinių rifų tam tikru gyvenimo tarpsniu priklauso nuo ketvirtadalio iki trečdalio visų jūrinių rūšių išlikimas. Tačiau juos negailestingai naikina ekstremalūs blukimo procesai. Kylant pasaulinei temperatūrai, šie reiškiniai tampa vis dažnesni. Dėl šylančio vandens ir didėjančio anglies dioksido lygio koralai netenka simbiotinių dumblių, kurie yra būtini jiems išlikti. Netekę spalvotų dumblių, koralai pabąla ir miršta. Skaičiuojama, kad 2016 ir 2017 m. žuvo 50 proc. Didžiojo barjerinio rifo koralų. Jei dabartinė pasaulinė CO2 tarša nebus sumažinta, iki amžiaus pabaigos koralinių rifų gali nebelikti visose 29 pasaulio paveldo vietovėse, kuriose jų yra.

Potvyniai

Ekstremalūs potvyniai gali kilti gausiai gyvenamose teritorijose, kur urbanizacija pakeitė užliejamų salpų bei žemai plytinčių pakrančių kraštovaizdį. Kylanti pasaulinė temperatūra didina ekstremalių orų reiškinių tikimybę, o jie sukelia potvynius. Atmosferai šylant, joje sulaikoma vis daugiau drėgmės, todėl ir kritulių iškrinta gausiau. Kiekvienas 0,6 °C padidėjimas reiškia, kad atmosferoje gali susikaupti maždaug 4 proc. daugiau vandens garų. Tyrimai rodo, kad iki šio šimtmečio pabaigos ekstremalių kritulių pasikartojimas Jungtinėse Valstijose gali tapti 2–3 kartus dažnesnis už istorinį vidurkį.

Lietus Lietuvoje

Metinis kritulių kiekis Lietuvoje 1991–2020 metais išaugo 3 proc. Vilniuje, kur jis matuojamas nuo 1887 m., daugiausia kritulių buvo 2010-aisiais: per metus iš debesų iškrito tiek kritulių, kiek sudarytų beveik vieno metro vandens sluoksnį. Prognozuojama, kad iki šio amžiaus pabaigos kritulių kiekis dar padidės 3,7–13,5 proc. Jų labiausiai padaugės šaltuoju metų laiku, o liepą–rugpjūtį galimas mažėjimas, tad tikėtina, kad dažniau kils sausrų pavojus.

Jau per pastaruosius dešimt metų sausros kartojasi vidutiniškai kas antrus metus. Taip pat vasaromis daugės dienų, kai per parą iškrinta gausūs krituliai – kitaip sakant, lis rečiau, bet smarkiau, turėtų dažnėti ir tris dienas trunkančios liūtys. Smarkios liūtys kelia pavojų miestų vandens surinkimo sistemoms, užtvindo gatves, didėja nuošliaužų tikimybė. Dėl jų upėse kyla potvyniai, kurie yra sunkiai prognozuojami, – 2005 m. rugpjūčio mėnesį buvo išskirtinis gausaus lietaus sukeltas potvynis, kai katastrofinis kritulių kiekis iškrito didelėje Lietuvos dalyje. Ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai daro žalą ir žemės ūkio augalams.

Tirpstantis ledas

Ledas dengia apie 10 proc. Žemės sausumos, o beveik 90 proc. jo plyti Antarktidoje. Tačiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų tarša ir kylanti pasaulinė temperatūra skatina gyvybiškai svarbių ledo saugyklų nykimą. Prognozuojama, kad iki 2100 m. ištirps nuo trečdalio iki pusės likusių pasaulio ledynų. Nuo praėjusio amžiaus 10-ojo deš. Grenlandija ir Antarktida neteko jau apie 6,6 trilijonų tonų ledo. Be to, spartėja ir ledo tirpsmo tempas; tyrėjai nustatė, kad nuo 1994 iki 2017 m. ledo nykimas paspartėjo 57 proc. – nuo maždaug 800 milijardų tonų iki maždaug 1,2 trilijono tonų per metus.

Nežiemiškos žiemos

Šaltuoju metų laiku mūsų šalyje vis dažniau lyja ar krinta šlapdriba, o sninga rečiau. Ekstremaliai pavojingi reiškiniai – plikledis, lijundra – veikia oro ir sausumos transporto eismą. Kylanti vidutinė oro temperatūra lemia, kad sniego dangos trukmė mažėja – ji susidaro vėliau ir ištirpsta anksčiau. Tikėtina, kad iki šio amžiaus pabaigos vidutinis parų su sniego danga skaičius sumažės 2–4 kartus, o sniego danga taps perpus plonesnė ir laikysis 17–56 dienomis trumpiau. Sniego danga svarbi ne tik žiemos sporto mėgėjams, bet ir augalams, ypač žiemkenčiams. Kai jos nėra, stiprūs šalčiai gali juos pražudyti. Kelis kartus per sezoną pasikartojantis įšalas trumpina kelių dangos ir kitų konstrukcijų naudojimo laiką.

Pakrančių erozija

Pakrančių erozija vyksta vandenyno bangoms daužantis į pakrančių uolas ir skaldant jas į gabalus, o galiausiai sumalant į smėlį. Visame pasaulyje kylant jūros lygiui (tai lemia tirpstantys ledynai), vanduo gali pasiekti vis aukštesnes pakrančių sritis ir paspartinti erozijos procesą. Pakrančių erozija gali vykti keliais būdais: uolienas gali dilinti paprasčiausia bangų abrazija, tačiau kartais judantis vanduo gali iškelti dugno akmenis ir sviesti juos į skardžių uolas ir taip ardyti kranto liniją.

Hidraulinio efekto erozija gali pasireikšti ir tuomet, kai atriedėjusių bangų jėga suslegia tarp uolienų įstrigusį orą – taip silpninamas uolų struktūros vientisumas. Didžiosios Britanijos pakrantės yra vienos iš sparčiausiai besitraukiančių visoje Europoje, o smarkiausiai paveiktose teritorijose kasmet prarandama apie keturis metrus kranto linijos.

Džiūstantys nenuotakiniai ežerai

Nenuotakiniai ežerai iš visų pusių supami sausumos, todėl neturi ištakų, kad jų vanduo galėtų nutekėti į kitus vandens telkinius. Juose vandens lygį lemia kritulių kiekis ir garavimo greitis, todėl jie yra puikūs klimato kaitos ir kylančios pasaulinės temperatūros rodikliai. Skaičiuojama, kad nuo 2002 iki 2016 m. iš nenuotakinių telkinių visame pasaulyje išgaravo 106,3 gigatonos vandens. Džiūstant ežerams, gali nukentėti nuo jų priklausomos vietinės bendruomenės. Be to, šio vandens persikėlimas į kitas vandens sistemas gali paskatinti potvynius.

Antarktidos ledo tirpsmas

Antarktida yra milžiniškas ledo žemynas, kurį supa kintanti jūros ledo danga. Žiemos mėnesiais šio ledo danga išsiplečia, o vasarą, atšilus orams, vėl atsitraukia. Nuo 1979 m., kai pradėti palydoviniai šio ledinio žemyno stebėjimai, Antarktidą supantis jūros ledas kas dešimtmetį padidėdavo po vieną procentą. Tačiau nuo 2014 m. Antarktida patyrė net keletą jūros ledo susidarymo nuosmukių. 2017 metais Antarktidoje užfiksuotas rekordiškai mažas metinis jūros ledo plotas – 2 110 840 kv. km. Tai yra 183 890 kv. km mažiau už ankstesnį minimumą, užfiksuotą 1997 metais. Iš kitame puslapyje esančių paveikslėlių matyti, kaip per dešimtmečius vasaromis kito ledo danga.

Miškų gaisrai

Dėl kylančios pasaulinės temperatūros spartėja garavimas, sausėja tiek pasaulio miškai, tiek dirvožemis, kuriame jie auga, dėl to augalija tampa degesnė. Net apie 90 proc. miškų gaisrų kyla dėl žmonių kaltės, o likusius sukelia gamtinės priežastys, tokios kaip žaibai ar net ugnikalnių išsiveržimai. Ugniai įsižiebti tereikia trijų dalykų: kuro, deguonies ir šilumos. Kai mediena įkaitinama iki užsidegimo temperatūros, vadinamos pliūpsnio temperatūra, iš jos išsiskiria angliavandenilių dujos, kurioms susijungus su ore esančiu deguonimi prasideda ugnį įžiebianti degimo reakcija. Kadangi klimato kaita miškus ir toliau verčia degtukais, pasaulyje siautėja vis didesni gaisrai. 2020 m. Kalifornija neteko rekordiškai daug miškų – net 4 257 863 akrų ploto.

Kitokios sąlygos

Mūsų šalis neapsaugota nei nuo globalių klimato pokyčių, nei nuo jų padarinių. Mokslininkų teigimu, ryškesnė klimato kaita Lietuvoje pastebima pastaruosius 30 metų. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, vidutinė metinė oro temperatūra 1991–2020 metų laikotarpiu siekė 7,4 °C šilumos, 1961–1990 metais ji buvo 6,2 °C šilumos. Prognozuojama, kad vidutinė metų temperatūra iki 2100 m. gali padidėti dar 1,5–5,1 °C. Labiausiai atšilo žiemos, o dabar temperatūros kreivė sparčiai kyla ir vasaromis. Manoma, kad tokios permainos galėtų sudaryti sąlygas šalyje kilti atogrąžų ciklonams – jie jau pradeda veržtis į vidutines platumas.

Pažeidžiamiausias regionas

Pasak mokslininkų atliktų studijų, mūsų šalyje klimato kaita labiausiai pažeidžia Baltijos jūros pakrančių regioną. Tiek žmones, tiek ekosistemas veikia jūros lygio kilimas, dažnėjančios audros ir uraganiniai vėjai, jūros ir Kuršių marių vandens šiltėjimas ir druskingumo pokyčiai.

Ateityje Baltijos jūroje, kaip ir Pasaulio vandenyne, numatomas vandens lygio kilimas, tačiau dėl vertikalių Žemės plutos judesių jis bus nevienodas skirtingose vietose. Pietrytinėje pakrantėje, kur yra ir Klaipėda, jis iki šio amžiaus pabaigos gali pakilti 20–90 cm. Per pastaruosius 50 metų ir taip jau jūros lygis Klaipėdos sąsiauryje pakilo apie 16 cm, o dabar ties Lietuvos krantais vanduo kasmet pakyla apie 4 mm. XX a. pradžioje tai vykdavo vasaromis, kai orai yra gan ramūs, todėl krantai labai nenukentėdavo. Vandens lygiui ėmus kilti žiemomis – o tuomet siaučia audros – krantai ardomi dažniau ir drastiškiau.

Gąsdinančios prognozės

Sociologinės apklausos rodo, kad Lietuvoje orų poveikį sveikatai jaučia 64 proc. gyventojų, o labiausiai savijautą veikia besikeičiantys orai. Toks jautrumas ateityje gali didėti dėl vis stiprėjančio jų permainingumo, nes paros temperatūra svyruos labiau. Pavojų kels ir dažnėjančios karščio bangos bei dar aukštesnė temperatūra jų metu, nes mūsų platumoje žmonės nėra prisitaikę ištverti karštį. Ir atsparumas šaltiems orams silpsta, todėl gali daugėti vadinamųjų peršalimo ligų. O kur dar psichikos sveikatai kenkiantis stresas, kurį vis dažniau kelia orų prognozės, pranešančios apie galimą škvalų, audrų, liūčių ar kitų stichinių nelaimių pavojų.

Klimato muziejus: nuo ateities scenarijų iki įpročių keitimo

Per Lietuvą keliauja mobilus Klimato muziejus, kviečiantis lankytojus į nemokamas interaktyvias ekskursijas. Apie tai, ką jose galima pamatyti, pajusti ir sužinoti, kalbamės su Klimato muziejaus direktoriumi Gediminu Kondrackiu.

– Apie klimato kaitą ir jos padarinius rašomos knygos ir straipsniai, kuriami filmai ir tinklalaidės. Bet Klimato muziejus?.. Jis kuo nors išskirtinis?

– Muziejus skirtas ne pateikti sausus faktus, bet parodyti klimato kaitą taip, kad ją būtų galima paliesti, pajusti, pamatyti iš arti ir netgi patirti žaidžiant ir kad visa tai paskatintų prisijaukinti klimatui draugišką gyvenimo būdą. Klimato muziejus – tai 4 dideli jūrų konteineriai, kurių bendras ilgis siekia 50 metrų.

Juose išdėstėme ekspoziciją pagal 4 temas: klimato kaita pasaulyje ir tarptautiniai aspektai; žalesnė Lietuva ir Latvija (kitąmet muziejus keliaus pas mūsų kaimynus); žemės ūkis ir maistas, kitaip tariant, klimato kaita ant mūsų stalo ir lėkštėse; gyvenimo būdas ir kiekvieno mūsų galimybės sumažinti įtaką klimatui. Ekspozicijoje yra medijų stotelių, informacinių grafikų, instaliacijų, interaktyvių pramogų – jomis siekiame sudominti moksleivius.

Nesakau, kad nerasite teorinių dalykų ar skaičių, – informacijos daug, nes muziejų siekėme pritaikyti ir vyresniems lankytojams, kuriems įdomu daugiau pasiskaityti. Ekskursijas veda gidai, jie padeda suprasti įvairius procesus, reiškinius, o pats muziejus per vasarą iki rugsėjo pabaigos užsuks į 16 Lietuvos miestų ir miestelių, kad kuo daugiau jaunų žmonių galėtų jį aplankyti.

– Įsivaizduokime, kad vedate man virtualią ekskursiją po muziejų… Ką galėčiau jame patirti?

– Pavyzdžiui, ekspozicijoje galima pajusti 50 °C karštį, koks buvo užfiksuotas Kanadoje praėjusiais metais. Daugelyje pasaulio vietų vasaromis jau pakyla tokia temperatūra. O ir mes savęs klausiame, kada pas mus ji viršys 40 °C. Yra stendas, kuriuo domisi vaikai, nes gali susidėlioti savo visos dienos valgiaraštį ir gauti atsakymą, kokia jo įtaka klimatui. Taip skatiname pagalvoti, kad net, atrodytų, smulkmenomis mes prisidedame prie klimato kaitos. Tai visiškai normalu, bet kasdienių dalykų nuvertinti nereikėtų.

– Į kokius dar įprastus mūsų gyvenimo reiškinius skatinate pažvelgti kitaip?

– Ekspozicijoje yra kelionių stotelė: lankytojas renkasi kelionę, sugalvoja, kur, kaip ir su kuo važiuos. Ir gauna rezultatą, kiek medžių reikia pasodinti, kad jie kompensuotų kelionės metu išskirtą anglies dioksidą. Drauge jam pasiūloma alternatyva – kur keliauti arčiau, švariau. Bet gal palikime šiek tiek paslapties apie ekspoziciją... Lankytojai verčiau tegul sužino patys, nenorėčiau visko išpasakoti.

– Gerai. Bet kalbant apie keliones, jų vis tiek norisi?

– Žinoma! Kelionės iš esmės yra gerai, bet reikia atkreipti dėmesį į lengvai pakeičiamus dalykus, į nesudėtingas alternatyvas, kurios padaro jas tvaresnes. Klimato muziejaus pagrindinė mintis – ne nuliūdinti ar gąsdinti, o pasiūlyti mūsų kasdienybės patobulinimų, per interaktyvumą ir žaismingumą skatinti keistis.

– Ar pateikiate ir idėjų, kaip tai daryti?

– Net ir paties muziejaus vienas tikslų yra keisti renginių organizavimo kultūrą Lietuvoje. Žinome, kad kalnų greitai nenuversime, bet pavyzdį parodyti yra gerai. Turime registracijos sistemą, kurioje kiekvienas lankytojas nurodo, iš kaip toli, keliese ir kokia transporto priemone pas mus atvyko. O sistema suskaičiuoja dėl to apsilankymo išskirto anglies dioksido kiekį.

Tai nėra noras pamokyti, tiesiog pateikiame informaciją, kuri verčia susimąstyti. Ir patys skaičiuojame projekto vykdymo metu į aplinką patekusio CO2 kiekį – tai galima pamatyti mūsų interneto svetainėje. Taip siekiame parodyti, kad svarbu visuomenei pateikti ne tik lankytojų, bet ir tvarumo ataskaitas. Visa CO2 emisija yra įvertinta medžiais, ir po muziejaus kelionės per Lietuvą tuos medžius sodinsime.

– Mes nesame patys didžiausi blogiukai, nesame ir labiausiai nukenčiantys dėl klimato kaitos. Tad galbūt galime Lietuvoje tyliai ramiai gyventi per daug nesikeisdami?

– Prisiminkime ankstesnes žiemas – akivaizdu, kad ir pas mus klimatas keičiasi. Kai kam atrodo, kad švelnesnės žiemos yra visai smagu. Bet, vertinant visumą, klimatas keičiasi per greitai ir netrukus tai sukels problemų. Jų kils žemdirbiams dėl pasėlių, augalams ir gyvūnams, kuriems bus sunku staigiai prisitaikyti prie kardinaliai besikeičiančių žiemų ir prie karštėjančių vasarų. Lietuvoje problema ta, kad tas šiltėjimas kol kas mums neigiamų emocijų nekelia. Todėl ir svarbu parodyti, kad sparti klimato kaita prie gero neprives.

Rubriką „Ar žinai, kad mokslas be galo įdomus?“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fonas. Metinė paramos suma – 2 000 eurų.