Daugybė šaltinių rodo, kad kosmetikos pradininkais maždaug prieš 5 tūkst. metų tapo senovės Egipto gyventojai. Kleopatra dažnai vaizduojama su originaliu dūminiu akių makiažu, kuriam naudoti melsvi ir žali milteliai iš sutrinto malachito bei lazurito. Tiesa, šis žavingas makiažas turėjo visai kitokią paskirtį nei dabartiniais laikais: senovės egiptiečiai tikėjo, kad tai pamalonins dievus Horą bei Ra ir taip padės apsisaugoti nuo ligų.

Tačiau net ir pasibaigus faraonų laikams žmonės visame pasaulyje nenustojo gražintis ir naudoti įvairiausią kosmetiką. Nuo paryškintų senovės graikų veidų ir dažytų plaukų Bizantijos laikais iki odos trūkumų maskavimo viduramžiais – grožio priemonės visuomenės gyvenime visada užėmė svarbią vietą.
Tačiau tik per pastaruosius porą šimtmečių kosmetika tapo preke. Anksčiau tai būdavo išskirtinai savadarbis produktas, neretai namuose gamintas iš nuodingų medžiagų.

Pavyzdžiui, senovės romėnai nuodingą gyvsidabrio rūdą naudojo kaip rausvus skaistalus, o karalienė Elžbieta I veidą šviesino nuodingu švino baltalu. Net ir angliškasis makiažą apibūdinantis terminas „make-up“ atsirado tik 1920 m., kai jį panaudojo kosmetikos magnatas Maxas Factoras, pristatydamas savo prekės ženklo kosmetikos liniją „Society Makeup“. Nuo tada grožio priemonių įvairovė tik didėjo, o jų naudojimas išaugo eksponentiškai. Šiais laikais kosmetikos pramonė jau yra viena didžiausių pasaulyje, o iki 2025 m. pasaulinės kosmetikos rinkos vertė gali pasiekti maždaug 758,4 mlrd. dolerių (668,6 mlrd. eurų).

Tobulėjant kosmetikos priemonėms, keitėsi ir jų ingredientai. Dėl to sukuriama begalė naujų produktų, o kai kurių senųjų sudėtis atnaujinama.
Viena ilgiausiai gyvuojančių kosmetikos priemonių yra lūpų dažai. Bėgant metams jie patyrė bene daugiausia pokyčių: nuo spalvų įvairovės ir stilių iki naudojimo būdų.

Kai kurie gamintojai pasitelkė netgi tam tikrą mokslo magiją. Prieš keletą metų parduotuvių lentynose pasirodė skaidrūs lūpų dažai – užtepti jie tarsi magiškai nuspalvina lūpas. Tokį sumanų efektą suteikė spalvą keičiantis ingredientas „Red 27“, kuris veikia tokiu pat principu kaip lakmuso popierius. „Red 27“ reaguoja su lūpų drėgme bei pH ir pakeičia atspalvį priklausomai nuo odos sudėties.

5 faktai apie pirmąją komercinę kosmetiką

1. Lūpų dažai, 1884 m.

Pirmuosius komercinius lūpų dažus sukūrė ir pardavinėjo Prancūzijos kosmetikos gamintojas „Guerlain“. Jie buvo pagaminti iš lydytų elnių taukų, bičių vaško, ricinos aliejaus ir suvynioti į šilko popierių.

2. Blakstienų tušas, 1917 m.

Tamsų naftos pagrindu pagamintą blakstienų tušą „Lash-Brow-Ine“ sukūrė „Maybelline“ įkūrėjas Thomas Lyle’as Williamsas. Pasakojama, kad idėja jam kilo pamačius seserį Mabel vazelinu patepančią degintą kamštį ir su juo patamsinančią antakius bei blakstienas.

3. Nagų lakas, 1932 m.

Pirmąjį parduoti skirtą nepermatomą spalvotą nagų laką sukūrė Charlesas ir Josephas Revsonai – kosmetikos bendrovės „Revlon“ įkūrėjai. Broliai dirbo kartu su Michelle Menard, kuri automobilių dažuose naudojamo lako formulę pritaikė nagų lakui gaminti.

4. Makiažo pagrindas, 1938 m.

Nors teatro aktoriai natūralumo suteikiantį grimą naudojo ir anksčiau, parduotuves makiažo pagrindas pasiekė tik po to, kai „Max Factor“ sukūrė presuotus talko miltelius, pavadintus „Pan-Cake“.

5. Maskuoklis, 1954 m.

„Max Factor“ dar kartą į kosmetikos istoriją pateko su pirmuoju komerciškai patraukliu maskuojamuoju pieštuku „Erace“. Šviesios odos spalvos maskuoklis leido paslėpti raudonį ar raukšles.

Vakarietiškos mados Lietuvoje

Karalienė Bona Sforza, už Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo ištekėjusi italė, didžiulės įtakos turėjo ne tik Lietuvos ekonomikai, kultūrai bei teisinei sistemai. Ji išpopuliarino ir inovatyvias, kaip dabar sakytume, kosmetikos priemones. Iš savo tėvynės karalienė siuntėsi grožio priemones, vaistininkų pagamintas iš natūralių augalų. Nuo anytos neatsiliko ir lietuviško grožio etalonu laikoma Barbora Radvilaitė, pasak šaltinių, vartojusi ypatingą pudrą, kuri jos alebastrinę odą darė dar šviesesnę, naudojusi dažus antakiams ir lūpoms paryškinti. Tiesa, ne tokios garsios moterys tuo metu veidus pudravo miltais, o lūpas ir skruostus rausvino burokėlių sultimis.

Kad atitiktų lūkesčius

Įsigydami kremą, serumą ar prausiklį tikimės žadamo puikaus jo poveikio rezultato. O ar susimąstome, kas ir kaip odos priežiūros priemones kuria, kad pažadai taptų realybe? Apie tai, kaip mokslininkai bendradarbiauja su gamintojais, pasiteiravome Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedros vedėjos prof. dr. Jurgos Bernatonienės.

– Kas paskatina lietuviškos kosmetikos gamintojus kreiptis į mokslininkus?

– Išskirčiau tris pagrindines priežastis. Labai dažnai verslo atstovai turi kokios nors žaliavos, tačiau jiems trūksta žinių ir idėjų, kaip ją panaudoti ir ką su ja galėtų nuveikti. Antra besikreipiančiųjų kategorija – tie, kurie patys pabandė gaminti kosmetiką, galbūt net paleido produktą į rinką, bet paaiškėjo, kad jis yra nestabilus tiek technologiškai, tiek mikrobiologiškai, todėl kreipiasi į mus, kad patobulintume formulę.

Ir trečia kategorija – žinantys, ko rinkoje trūksta, ir turintys noro plėtoti kosmetikos gaminių verslą, tad kreipiasi į mus, kad sukurtume naujus produktus, kad patartume, ką galima padaryti geriau. Visas šias skirtingas grupes vienija bendras tikslas – sukurti kokybišką kosmetikos gaminį.

Dar nebuvo nė vieno užsakovo, kuris pasakytų: norime pigiau, kad tik išvaizda būtų gera, o kas viduje – mums nerūpi. Žinau, kad tų įmonių, su kuriomis dirbu, kosmetika drąsiai gali varžytis su užsienyje pagaminamais žymių firmų produktais.

– Formulės, inovatyvūs ingredientai, technologiniai procesai – visa tai yra jūsų sritis. Kas joje sudėtingiausia?

– Sakyčiau, sudėtingiausia yra tiksliai išsiaiškinti viziją – kaip ją mato užsakovas ir kaip mes realiai ją galime įgyvendinti. Patirtis rodo, kad nuo mūsų pirmo susitikimo iki galutinio produkto sukūrimo ir jo patekimo į rinką vizija kartais pasikeičia 180 laipsnių.

Produktai, su kuriais esame dirbę, – labai įvairūs. LSMU farmacininkai yra sukūrę odos priežiūrai skirtos kosmetikos, turinčios inovatyvių ingredientų – Negyvosios jūros mineralų, augimo faktorių, augalų kamieninių ląstelių, placentos, ryžių vandens, ožkų priešpienio… Neseniai teko dirbti ir su tokia retenybe kaip juodieji perlai. Taip pat šiandienos aktualija yra iš kanapių gaunamos veikliosios medžiagos ir, žinoma, biotechnologiniu būdu sukurtos medžiagos.

Dar viena įdomybė – durpės, išskyrėme jų veikliąsias medžiagas ir jas įterpėme į kosmetikos gaminius. Taip pat vertingi ir dumbliai – tiek raudonieji, tiek hidrolizuoti, tiek rudieji. Mokslininkų užduotis yra surasti metodą, kaip visas tas veikliąsias medžiagas tinkamai gauti ir kaip įterpti į kosmetikos gaminį, kad jis įgytų reikiamų savybių.

Kalbant apie technologinius sprendimus, gamintojai visada tikisi kuo geresnės kokybės patirdami kuo mažiau sąnaudų. Todėl ieškome paprastesnių gamybos metodų, kurie nepakenktų kosmetikos priemonių kokybei ir atitiktų didelius verslininkų lūkesčius.

– Ar daug užsakymų kurti kosmetiką sulaukiate?

– Iš tiesų labai daug. Bendravimas labai suintensyvėjo nuo 2014 m., šiandien esame sudarę daugiau nei 50 sutarčių, ir tos pačios įmonės kreipiasi į mus dažniausiai ne po vieną kartą. Pirmas gamintojo bandymas gali būti nedrąsus, nežinant, ar pasiteisins jo lūkesčiai, ar tikrai bus naudos, kurios jis siekia. Bet pamatęs, kad gali gauti pridėtinės vertės – žinių, jis sugrįžta dar ne vieną kartą. Be to, atsirado papildomų finansavimo priemonių, tad žmonėms, kurie turėjo idėjų, dabar palankus metas jas realizuoti.

– O kiek tokių jūsų sukurtų naujų grožio pramonės produktų galime pamatyti parduotuvių lentynose?

– Jei atvyktumėte į Farmacijos fakultetą, pamatytumėte trijose spintose eksponuojamus mūsų sukurtus produktus, kurie jau pasiekė rinką. Smagu, kad jų yra Lietuvoje, bet tenka pripažinti, kad didžioji dalis produktų eksportuojami.

Bendradarbiaujant su lietuviškos kosmetikos įmonėmis „Pupa Supa“, „Gintarinė vaistinė“, vaistine „Valerijonas“, „Peonia Lab“, „Profarma“, „Driu Beauty“ sukurtos ištisos kosmetikos produktų linijos – nuo skirtų jautriai kūdikių odelei, aknės pažeistai paauglių odai iki efektyvių priemonių nuo raukšlių.
Vienas pastarųjų metų įdomių ir technologiškai pažangių gaminių atsirado bendradarbiaujant su Šiaulių vaistine „Valerijonas“ – tai intensyvus natūralios sudėties odos priežiūros priemonių rinkinys „Razalija“, parodoje „Rinkis prekę lietuvišką 2018“ įvertintas aukso medaliu.

Prie kosmetikos gamintojų plėtros tenka prisidėti ir kitais būdais, kai gamintojai kreipiasi turėdami konkrečių problemų. Pavyzdžiui, įmonės „Pupa Supa“ įkūrėja norėjo gaminti natūralų kremą, kad pagelbėtų atopiniu dermatitu sergančiam savo vaikui, tad mes kartu sukūrėme visą tokių produktų liniją. Su įmone „Driu Beauty“ bendradarbiavimas prasidėjo tada, kai ji kreipėsi į mus, kad padėtume stabilizuoti jau sukurtus produktus.

Patys naujausi trys kosmetikos produktai sveikai odai „Žiedė“ sukurti, kai prieš pusantrų metų pradėjome bendradarbiauti su „Gintarine vaistine“. Kodėl jų reikėjo? Jei pažiūrėtume, kaip gaminama kosmetika, matytume, kad į ją dedama sintetinių pigių medžiagų, kurios padeda užtikrinti be galo ilgą galiojimo laiką ir leidžia pasiūlyti nedidelę kainą. Bet tokie produktai dažniausiai sukelia alergines reakcijas, o pageidaujamo efekto nėra. Tai, ką pasiūlėme „Gintarinei vaistinei“, – nauja ir dar mažai žinoma neurokosmetika.

– Kuo jos, neurokosmetinės priemonės, kitokios?

– Jų sudėtyje yra neuroaktyvių medžiagų, kurios per odą veikia smegenis ir moduliuoja tam tikrus receptorius, vietiškai stimuliuodamos biologiškai aktyvių medžiagų išsiskyrimą. Tos medžiagos mažina ir streso hormono kortizolio lygį, ir raumenų įtampą, o tai padeda kovoti su raukšlėmis, taip pat jos išlaiko drėgmės pusiausvyrą. Su šiomis medžiagomis ir buvo sukurtas neurokosmetinis veido kremas „Žiedė“. Jo sudėtyje yra 99 proc. natūralių medžiagų, ir mums pavyko nenaudojant stiprių ir nesaugų konservantų jį pagaminti taip, kad jo galiojimo laikas būtų ilgas – beveik 1,5 metų.

Kuo mineralinė kosmetika skiriasi nuo įprastos?

Apie tai kalbamės su lietuviškos natūralios kosmetikos įmonės „Uoga Uoga“ įkūrėja ir vadove Lena Sokolovska

– Ką suteikia grožio priemonėse esantys mineralai?

– Vien iš mineralinės kosmetikos pavadinimo galima suprasti, kad joje spalvai gauti vietoj sintetinių pigmentų naudojami natūralūs mineralai. Pavyzdžiui, titano dioksidas ir cinko oksidas suteikia baltą spalvą. Odos atspalviams sukurti naudojame geležies oksidus – raudonos spalvos (tiesa, ji nėra ryški, labiau primena rudą), taip pat geltonos ir juodos. Juos sumaišydami gauname įvairiausius, netgi rožinius, atspalvius. Vokų šešėliams naudojamas ultramarinas – labai ryškus mėlynas ir rožinis pigmentai.

Tačiau jie yra matiniai, o moterims norisi blizgesio ant vokų ar lūpų. Jo suteikia natūralus mineralas žėrutis, kasamas ne tik kalnuose, bet ir ežerų dugne – jis yra permatomas lyg žuvų žvyneliai. Panašiai kaip cukrus, kurio didesni kristalai yra skaidrūs, o susmulkinti tampa matiniai, žėručio kristalų efektas taip pat priklauso nuo jų stambumo, tad mes naudojame juos įvairaus dydžio.

Žėrutis gali būti padengtas titano dioksidu – tada jis įgauna sidabrinį spindesį, arba geltonu geležies oksidu, kad žvilgėtų aukso spalva. Lūpų dažams taip pat naudojami mineraliniai pigmentai, tik į juos dar dedama vaško bei aliejaus – šie ingredientai suteikia atitinkamą konsistenciją ir apsaugo lūpas. Mat jei kosmetikos priemonės pagamintos vien iš mineralų, jos yra smulkių miltelių, kitaip tariant, pudros, pavidalo.

– Kokiais dar ypatumais, be natūralios sudėties, išsiskiria dekoratyvinė mineralinė kosmetika?

– Yra toks mitas, esą mineralinė kosmetika Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo sukurta Holivudo žvaigždėms, kad jų oda pailsėtų nuo sunkios tradicinės dekoratyvinės kosmetikos, kuri galėjo kenkti. Nežinau, tiesa tai ar ne. Tačiau daug kas pastebi, kad mineralinė kosmetika yra tausojanti, kad ją gali naudoti jautrią odą turintys žmonės, kuriems, tarkim, įprasta pudra sukeltų alergiją.

Žinoma, alergizuoti gali visos priemonės, bet mineralinės – mažiau, nes jose nėra sintetinių dažiklių ar silikonų, nėra aliejaus, kurio kai kas nemėgsta. Pavyzdžiui, mūsų daug metų gaminamų mineralinių veido pudrų pagrindą sudaro žėrutis, taip pat naudojame joms baltąjį molį (kaoliną), dedame lietuviško baltojo gintaro – tiesa, jis nėra mineralas, bet labai mėgstamas, nes pasižymi antibakteriniu poveikiu.

– Kaip kuriami produktai, apie kuriuos dabar kalbamės?

– Aš pati kuriu visą dekoratyvinės kosmetikos liniją: turime savo dirbtuves, išbandome daug ingredientų, po to produktus testuojame su savo komanda ir žiūrime, koks bus rezultatas. Nors gaminti mineralinę kosmetiką užsienyje vykusiuose kursuose mokė iš Amerikos atvykusi mokytoja (ši kosmetika net ir kilusi iš JAV – čia įsigalėjusi tradicija gaminti grožio priemones namuose), vis tiek turėjome priemones sukurti taip, kad jos tiktų lietuvaitėms, mūsų klimatui.

Kadangi viską gaminame patys, pritaikėme spalvas, kad jos būtų mums ne pernelyg geltonos. Ir kosmetikos priemonių konsistencija lengvesnė – pavyzdžiui, amerikietiškos mineralinės veido pudros labiau maskuoja, bet jų sluoksnis ant veido geriau matyti, o mūsų moterys mėgsta natūralumą, nori atrodyti lyg be makiažo, o ne su kauke ant veido.

Dabar kuriu lūpų blizgį – anksčiau jį gaminome su bičių vašku, o šiuo metu vis labiau įsigali veganiška filosofija, daug žmonių atsisako gyvūninės kilmės ingredientų. Todėl perkuriu blizgius, kad būtų veganiškos sudėties ir madingesnių spalvų.

Kai lentynos buvo tuščios, atsirado „Margarita“

Prieš daugiau nei trisdešimt metų, 1988-aisiais, buvo sukurtas maitinamasis kremas „Margarita“ – pirmasis didžiausios ir seniausios Lietuvos kosmetikos kompanijos „BIOK laboratorija“ gaminys. Mūsų šalies rinkoje jis pasirodė tais laikais, kai parduotuvių lentynose nieko nebuvo, – tiesa, dabar tokį vaizdą sunku įsivaizduoti...

Idėją kurti kosmetiką įgyvendino penki Taikomosios enzimologijos instituto mokslininkai, neseniai apgynę disertacijas gamtos mokslų srityje. Tuo metu jau žlungant Sovietų Sąjungai, be finansavimo, taigi ir be mokslinės veiklos likusiems darbuotojams teko ieškoti būdų užsidirbti ir prisitaikyti prie naujos realybės, tad siekdami išbandyti jėgas komercinėje veikloje jie įkūrė kooperatyvą, iš pradžių nė neketindami pasukti į kosmetikos gamybą. Bet tokių produktų Lietuvoje katastrofiškai trūko, o mokslininkai gebėjo sujungti kremo ingredientus ir pagaminti kosmetikos priemonę.

Pirmasis kremas buvo sukurtas saulėgrąžų aliejaus pagrindu, vėliau jis pakeistas rapsų aliejumi, didelę jo dalį sudarė lanolinas ir natūralus bičių vaškas bei ekstraktai. Mokslininkai siekė, kad kremai būtų kuo natūralesni, tad patys džiovintas ramunėles virdavo aliejuje, o gamyba vyko instituto kieme stovėjusiame statybininkų vagonėlyje. Pavadinimą „Margarita“ įkvėpė Michailo Bulgakovo romanas „Meistras ir Margarita“ ir jo scena, kai kremu pasitepusi Margarita akimirksniu atjaunėja ir atgauna jėgas.

Vėliau buvo sukurti ir kiti prekės ženklo „Margarita“ kosmetikos produktai. Jiems sėkmingai populiarėjant versle buvo įdarbinami mokslininkų giminaičiai ir draugai, o kosmetika prekiauta tuo metu Sporto rūmuose vykusiose mugėse. 2005 m. įmonės steigėjai verslą pardavė, tačiau šiek tiek patobulintas klasikinis drėkinamasis ir maitinamasis kremas „Margarita“ gaminamas ir šiandien.

Į laboratoriją – pro rakto skylutę

Lietuviško prekės ženklo „MATH Scientific“ kosmetikos produktai kuriami ir tobulinami sertifikuotoje Fizinių ir technologijų mokslų centro laboratorijoje, kur dirba veiksmingų veido priežiūros priemonių kūrimo patirties turintys mokslininkai.

Jei turėtume galimybę apsilankyti „MATH Scientific“ laboratorijoje, kurioje kuriamos grožio formulės, pamatytume steriliai švarią aplinką ir su moderniausiomis šių dienų technologijomis dirbančius labai susikaupusius žmones. Eilinio smalsuolio akis pirmiausia pagautų daugybę besisukančių kolbų, įvairių spalvų mėginių, burzgiančių maišyklių... Tačiau mokslininkui kiekviena kolba ir kiekvienas įrankis turi vietą ir paskirtį, o kiekvienas žingsnis veda link aiškaus ir pamatuojamo rezultato.

Kompanijoje šiuo metu dirba 5 mokslininkai, netiesiogiai – dar 5 gamtos ir fizinių mokslų daktarai, komanda kartu su kitais bendradarbiaujančiais ir konsultuojančiais mokslininkais specializuojasi nano submikrodalelių, optiškai aktyvių medžiagų sintezėje, dalelių modifikacijoje, tyrinėja dalelių stabilumą.
Naujam produktui sukurti vidutiniškai prireikia nuo 6 iki 12 mėnesių: darbas prasideda nuo koncepcijos sukūrimo, toliau vyksta reikiamų žaliavų paieška, produkto prototipo formulavimas stebint sukurto produkto stabilumą, esant būtinybei – keičiant produktą, stabilizuojant. Tam dažnu atveju prireikia daugybės bandymų.

Paskui dar atliekami kiti reikalingi tyrimai, kurie irgi užima nemažai laiko. Tai stabilumo (pagreitinti ir ištęstiniai), parinktų konservantų veiksmingumo (skirtingi konservantai gali saugoti nuo skirtingo tipo bakterijų, o jų efektyvumas priklauso ir nuo būsimo gaminio pH), dermatologiniai (normaliai ir prireikus jautriai odai) ir kiti tyrimai, įvertinantys paties produkto, o ne pavienių ingredientų veiksmingumą bei poveikį jautriai odai.

Sudėtingiausia, kai jau pasiekus finalą rezultatai netenkina lūkesčių 100 proc. ir tenka pradėti nuo pradžių. Juk nepaisant to, kad laboratorijoje dirba profesionalai, žmogiškasis veiksnys niekur nedingsta – nepavykęs projektas nedžiugina... Juk daug smagiau, kai kūrinys pasiekia prekybos vietų lentynas, o ne nugula į nepavykusių bandinių krūvelę.

Patyrinėkime kosmetiką. Makiažui naudojami ingredientai:

Klijai

Blakstienų priauginimas tampa vis populiaresnis. Rinkoje yra trijų pagrindinių tipų dirbtinės blakstienos. Vienos jų – sintetinės, gaminamos iš plastiko pluošto, pavyzdžiui, polibutileno tereftalato. Kitos priklijuojamos blakstienos gaminamos iš žmogaus plaukų, o kai kurios – vis dar naudojant audinių kailius. Parduotuvėse parduodamos ir klijais prie vokų priklijuojamos blakstienos gali būti lengvai nulipinamos naudojant muiluotą vandenį, tačiau profesionalai naudoja superklijuose esantį cianoakrilatą, kuris užtikrina ilgesnį blakstienų laikymąsi. Vis dėlto, nepaisant panašios sudėties, niekada patys dirbtinių blakstienų neklijuokite superklijais ar kitomis ne tam skirtomis priemonėmis.

Konservantai

Kosmetikos priemonės turi galutinį pardavimo terminą. Siekiant užkirsti kelią bet kokių grybelių ir bakterijų dauginimuisi, naudojamos antimikrobinės medžiagos: alkoholis ar rūgštys, tokios kaip parabenai. Tai cheminiai junginiai, išgaunami iš vaisiuose bei daržovėse esančios parahidroksibenzoinės rūgšties. Pastaraisiais metais jie buvo tiriami dėl galimos įtakos sukeliant kai kurias vėžio formas. Nors tyrimai tiesioginio ryšio neatskleidė, ekspertai nuogąstauja, kad ilgalaikis parabenų pagrindu sukurtų produktų naudojimas gali padidinti kai kurių vėžinių ligų riziką.

Tirštikliai

Siekiant sureguliuoti kai kurių kosmetikos produktų klampumą, tarp ingredientų patenka ir tirštikliai. Tačiau šioje rinkoje nėra vienintelio universalaus tirštiklio – skirtingi gamintojai renkasi iš kelių variantų. Natūralūs tirštikliai, tokie kaip želatina, ksantano derva arba augalinės kilmės celiuliozė, produktus gali smarkiai sutirštinti, tačiau juos nesunku atskiesti vandeniu arba alkoholiu. Neorganiniai tirštikliai, tokie kaip molio gausus bentonitas, tirštesnę konsistenciją sukuria sugerdami vandenį ir aliejus. Tirštesnius gelius galima gaminti naudojant ir sintetinius polimerinius tirštiklius, tokius kaip akrilo rūgštis.

Pigmentai

Spalvą kosmetikos produktams gali suteikti daugybę įvairių ingredientų. Tam naudojami pigmentai įprastai skirstomi į organinius arba neorganinius junginius. Organiniai pigmentai gali būti išgaunami iš augalų arba gaminami kaip dažalai. Pastarieji susidaro sąveikaujant natūraliems augaliniams dažikliams su nusodinančiu rišikliu, tokiu kaip aliuminio hidroksidas. Šis procesas jiems suteikia geresnį atsparumą vandeniui ir didesnį ilgaamžiškumą. Neorganiniai pigmentai yra gaminami sintetiniu būdu ir neturi anglies molekulės, būdingos organiniams pigmentams. Jų molekulės dažnai yra didesnės nei organinių pigmentų, tad geriau padengia odą, o kai kurios netgi suteikia apsaugą nuo UV spindulių.

Daugiau blizgesio

Švytėjimą suteikiančiuose produktuose yra žėručių grupės mineralų, natūraliai esančių tokiose uolienose kaip skalūnai ar granitas. Mineralai išsiskiria savo sluoksnine kristaline struktūra, suteikiančia jiems blizgesio. Žėručius, tokius kaip labiausiai paplitęs šios grupės mineralas muskovitas, galima lengvai sutrupinti ir panaudoti kosmetinių produktų gamyboje. Juos padengus peršviečiamu titano dioksido sluoksniu šviesa bus laužiama dar stipriau.

Drėkikliai

Kad makiažas nesausintų odos, produktus galima papildyti įvairiais drėgmę sulaikančiais junginiais, vadinamaisiais emolientais. Įprastai jie būna sudaryti iš vaško ir aliejaus. Tai gali būti kokosų aliejus, bičių vaškas ir glicerolis. Šios medžiagos odą padengia apsauginiu sluoksniu, neleidžiančiu išgaruoti drėgmei. Jei odos ląstelės drėgmės jau būna netekusios, jos išsausėja ir susitraukia. Kad jas atkurtų, drėkikliai drėgmės ištroškusias ląsteles pripildo lipidų ir suteikia glotnesnę išvaizdą.

Rubriką remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Metinė paramos suma – 2000 Eur.