Genialių žmonių idėjos kartais taip smarkiai pralenkia laiką, kad turi praeiti daug metų, kol technologijos ir mokslas pažengia tiek, kad galėtų jas pritaikyti. Ne visada suprantame, ką ir kaip šie žmonės mąsto, ką dirba, o didis jų protas ne visuomet reiškia asmeninę laimę. Deja, kartais nereiškia ir įspūdingų pasiekimų.

Ramutė ŠULČIENĖ

Samuelis Kolenbergas, psichologijos mokslų daktaras iš Jungtinių Amerikos Valstijų, tiria itin gabius studentus ir jaunus suaugusius žmones. Mokslininkas tvirtina, kad būti išskirtinai protingam labai sunku. Visų pirma, nuo mažens šie žmonės yra spaudžiami pritapti, būti tokie kaip visi – mokytis pagal tas pačias programas, dalyvauti tuose pačiuose užsiėmimuose. Kadangi itin protingiems vaikams ir jaunuoliams tai nekelia jokio susidomėjimo, jie gali atrodyti tingūs, keistoki ir netgi nebūtinai pažangūs moksleiviai. Pavyzdžiui, Izaokui Niutonui mokykloje nesisekė… matematika ir fizika. Tačiau palankiai susiklosčius aplinkybėms tokie žmonės vėliau pasirodo esantys išskirtinių gebėjimų.

Kasdienės pastangos ir daug darbo

Vienu protingiausių amerikiečių laikomo 69-erių Kristoferio Langano intelekto koeficientas siekia apie 200. Po to, kai mokytoja nesutiko jam, paaugliui, duoti sudėtingesnių užduočių, K. Langanas pats ėmėsi studijuoti matematiką, fiziką, filosofiją, lotynų ir graikų kalbas. Į universitetą jis įstojo lengvai, tačiau greitai iškrito. Galiausiai jis įsidarbino durininku ir laisvu metu iki šiol plėtoja savitą visatos modelio teoriją. K. Langanas yra apdovanotas nuostabiu protu, tačiau nieko įspūdingo nesukūrė ir jo vardo istorija neįamžins. Kodėl vidutinių gabumų žmonės kartais pasiekia daugiau nei protingieji? Mokslininko S. Kohlenbergo manymu, viena to priežasčių – labai protingi žmonės neišmoksta stengtis. Ne veltui sakoma, jog būti genijumi reikia 1 procento talento ir 99 procentų darbo. Neišmokę dirbti, įdėti kasdienių pastangų net ir labai protingi žmonės gali likti istorijos paraštėse.

Judita, Sofija ir Siuzana Polgar – trys seserys šachmatų meistrės iš Vengrijos, kurių istorija yra pavyzdys, įrodantis, kad genijais ne gimstama, o tampama. Mergaičių tėvas Laslo Polgaras manė, kad genijus galima išugdyti, jei juos nuo mažens imama tinkamai mokyti. Dukterys buvo mokomos pagal specialią programą, kurioje buvo sustiprintas šachmatų ir kalbų mokymas. Visos trys yra tapusios įvairių šachmatų varžybų nugalėtojomis. Pavyzdžiui, Judita Polgar yra įveikusi devynis pasaulio šachmatų čempionus, įskaitant tokius didmeistrius kaip Garis Kasparovas ir Anatolijus Karpovas.

Sunku būti tarp žmonių

„Aš žinau, kaip veikia visata, tai kodėl turėčiau domėtis milijonu dolerių? Manęs nedomina pinigai ar šlovė. Nenoriu būti rodomas kaip gyvūnas zoologijos sode“, – taip į įvairius apdovanojimus ne kartą reagavo genialus rusų matematikas Grigorijus Perelmanas, t. y. jis jų atsisakė. Pasak mokslininko, jam nereikia jokio kito pripažinimo – svarbu tik įrodyti savo gvildenamas teorijas. G. Perelmanas iki šiol gyvena su mama gimtajame Sankt Peterburge ir nenori būti trukdomas, kai grybauja, net jei mokslo bendruomenė nori jam įteikti premiją.

Uždaras gyvenimo būdas, sunkumai bendraujant, noras likti savo pasaulyje būdingi daugeliui genialių žmonių. Kaip sako psichologijos mokslų daktaras S. Kolenbergas, socializacija žmonėms, turintiems aukštą intelekto koeficientą, gali būti daug skausmingesnė patirtis nei vienatvė. Daugelis mokslinių darbų patvirtina ir tai, kad intelektualai dažnai kenčia nuo psichikos sutrikimų. Mokslininkai neranda tiesioginės priklausomybės tarp psichikos sutrikimų ir intelekto, tačiau įžvelgia akivaizdžias tendencijas. Kanados mokslininkas Aleksanderis Penis priėjo prie išvados, kad žmonės, turintys aukštą intelekto koeficientą, į paprastas kasdienes problemas reaguoja daug aštriau. Jie turi įprotį nuolat galvoti apie tai, kas vyksta, daugybę kartų perkratyti galvoje net ir neigiamus dalykus, todėl patiria lėtinį stresą. Kaip taikliai yra pastebėjęs Ernestas Hemingvėjus, „laimė tarp protingų žmonių yra rečiausias dalykas“.

Protingiausiųjų paieškos

Kiek intelekto koeficiento testai patikimi nustatant žmonių protą, diskutuojama jau seniai. Vis dėlto iki šiol tai yra vienas populiariausių būdų įžvelgti genialumą. Remiantis IQ testais bandoma išsiaiškinti ir protingiausias tautas. Britų profesorius Ričardas Lynas 2002–2006 m. atliko tyrimą – matavo 80 tautų atstovų intelekto koeficientą. Remiantis šiuo tyrimu, Honkongas ir Singapūras užima pirmąją vietą – jų gyventojų vidutinis intelekto koeficientas yra 108. Pietų Korėja šiek tiek atsilieka nuo vidutinio intelekto koeficiento su truputį mažesniu vidurkiu – 106. Kitos tautos, turinčios aukščiausią intelekto koeficientą, yra Japonija, Kinija, Taivanas ir Italija.

Protingiausių tautų rinkimų yra įvairių. Vienur matuojamas žmonių IQ, kitur remiamasi moksleivių pasiekimais atliekant matematikos ir gamtos mokslų testus. Lietuviai taip pat buvo įtraukti į keletą šių tyrimų. Vieno tyrimo duomenimis, mūsų šalies gyventojų intelekto koeficiento vidurkis siekia 91. Remiantis matematikos ir gamtos mokslų testų įvertinimais, esame 31-oje vietoje iš 76 dalyvavusių šalių.

Daugiau įdomių ir aktualių straipsnių rasite žurnale „Savaitė“. Jį galite gauti tiesiai į savo namus – užsiprenumeravę arba skaityti elektroninę žurnalo versiją.