Krokodilai yra vieni seniausių Žemės gyvūnų. Jie paplitę labai plačiai – nuo Australijos, Pietryčių ir Pietų Azijos iki Afrikos bei Šiaurės ir Pietų Amerikos. Skirtingų rūšių krokodilai – labai nevienodo dydžio, užaugę pasiekia nuo 1,2 iki net 7 metrų ilgį. Kai kurie iš šių roplių susidūrimo metu kelia rimtą pavojų žmogui.

Manvydas VITKŪNAS

Įvairiose šalyse krokodilai yra gana nuožmiai medžiojami, o kai kurios krokodilų rūšys netgi grėsmingai artėja prie išnykimo ribos. Ypač sparčiai nyksta Pietų Amerikoje gyvenantys Orinoko krokodilai, taip pat Kubos, Filipinų krokodilai, kiniškieji aligatoriai, pietinėje Azijos dalyje gyvenantys gavialai. Kai kuriose pasaulio šalyse krokodilai auginami specialiose fermose, jų mėsa laikoma delikatesu. O kas gi nežino garsiųjų rankinių ar avalynės iš krokodilų odos!

Atakavo japonų karius

Didžiausi iš visų krokodilų – briaunagalviai krokodilai, itin paplitę Šiaurės Australijoje, Naujojoje Gvinėjoje, Melanezijos salose, Pietryčių Azijoje, Bangladeše, rytinėse Indijos pakrantėse. Suaugusio patino ilgis gali siekti 6 metrus ir netgi kiek daugiau. Liūdną šlovę dėl dažnų antpuolių prieš žmones pelnę briaunagalviai krokodilai dažniausiai laikosi jūrų ir vandenynų pakrantėse, puikiai jaučiasi ir gėlame, bet dar geriau – sūriame vandenyje, dažnai gana toli išplaukia į jūrą. Jie – išskirtinai agresyvūs, beveik visiškai nebijo žmonių, tad žmonės gana dažnai tampa šių gyvūnų aukomis. Tikslių statistikos duomenų yra tik iš Australijos, kur kasmet krokodilai pražudo vidutiniškai du žmones.

Tai – nedidelis skaičius, mat šioje labai išsivysčiusioje šalyje itin daug daroma, kad žmonės, besilankantys laukinėje gamtoje, ypač nacionaliniuose parkuose, būtų perspėti apie krokodilų keliamą pavojų. Specialiai paskirti pareigūnai gaudo arti gyvenamųjų vietų įsikūrusius krokodilus ir perveža juos į atokias vietoves, o itin agresyvius individus medžioja. Tyrimai parodė, kad apie 70–80 proc. pavojų žmonėms keliančių krokodilų yra stambūs patinai. Suskaičiuota, kad Australijoje nuo 1971 iki 2013 m. briaunagalvių krokodilų aukomis tapo mažiausiai 106 žmonės. Absoliuti dauguma atvejų fiksuota tada, kai žmonės maudėsi, žvejojo vandens telkinių pakrantėse, plaukiojo mažomis valtimis, baidarėmis. Neretai šie krokodilai atakuoja žmones, pajutę pavojų „privatumui“, gindami savo gyvenamąją teritoriją.

Nėra patikimos statistikos iš kitų kraštų, kuriuose gyvena briaunagalviai krokodilai, – Indonezijos, Papua Naujosios Gvinėjos, Saliamono salų, Filipinų, Mianmaro ir kitų. Manoma, kad kasmet šie krokodilai pražudo bent po kelis šimtus žmonių. Vienas garsiausių šios rūšies krokodilų buvo vardu Lolongas. Jis gyveno Filipinuose, Palavano saloje. Vietos gyventojai kaltino jį pražudžius žvejį ir dvylikametę mergaitę. Tai, kad būtent Lolongu pramintas krokodilas nužudė šiuos žmones, nebuvo įrodyta, bet kitas kaltinimas – kad jis gaudo atsigerti atėjusius buivolus – buvo tikras faktas. Krokodilą ne kartą buvo bandoma sumedžioti, tačiau jis vis sudraskydavo plieninius tinklus. Galiausiai 2011 m. galiūnas buvo sučiuptas ir pervežtas į Palavano krokodilų ir laukinės gamtos tyrimų centrą. Čia jis po dvejų metų nugaišo nuo pneumonijos. Dabar krokodilo iškamšą galima išvysti Manilos gamtos istorijos muziejuje. Lolongas yra įtrauktas į Gineso rekordų knygą kaip didžiausias krokodilas, pagautas gyvas ir gyvenęs nelaisvėje.

Žinoma ne viena šiurpi istorija, susijusi su briaunagalviais krokodilais. Antrojo pasaulinio karo metais, 1945 m. vasarį, Birmos (dabar – Mianmaras) išvadavimo operacijos metu apie tūkstantį japonų karių buvo užspeisti Ramrio salos pakrantėje (Bengalijos įlankoje). Toje vietoje britų kariai įstūmė japonus į mangrovių sąžalynus. Ten daugelis japonų karių iki juosmens braidė vandenyje, bet neketino pasiduoti. Čia į pagalbą britams netikėtai atplaukė... briaunagalviai krokodilai. Jie atakavo japonų karius. Šie klykė, bandė šaudyti, bet daugelis nesugebėjo išgyventi tą siaubingą naktį. Išliko gyvi ir britams pasidavė tik dvi dešimtys japonų. Patys britai, blokavę pakrantę ir girdėję visą šią pragarišką japonų karių agoniją, vėliau teigė, kad tai buvo bene baisiausia patirtis jų gyvenime.

„Laimingas viengungis“

Žymiausias iš visų briaunagalvių krokodilų žmogėdrų buvo patinas, pramintas Budžangu Senangu (malajų kalba reiškia „laimingas viengungis“). Jis taip pat vadintas baltnugariu krokodilu dėl išskirtinai šviesios odos. Pirmą kartą šis krokodilas pasižymėjo kaip žmogėdra 1982 m. birželio 26 d. Tądien Banganas Anakas Palis su broliu Kebiru žvejojo šiaurinėje Kalimantano salos dalyje, Malaizijai priklausiančioje Saravako provincijoje. Laimikis buvo prastas, tad vyrai nusprendė pabandyti gaudyti krevetes. Banganas išlipo iš valties seklumoje ir nubrido tos vietos, kur tikėjosi rasti susitelkusias krevetes, link. Netikėtai jį atakavo didžiulis krokodilas. Menkus vyro likučius pavyko rasti tik po penkių dienų. Šis antpuolis sukrėtė gyventojus ne tik dėl siaubingos Bangano žūties, bet ir todėl, kad nelaimės išvakarėse šis labai autoritetingas, visų gerbiamas žmogus buvo išrinktas vietos bendruomenės vadovu.

Krokodilą buvo bandyta sumedžioti, bet nesėkmingai. Po to net dvejus metus antpuolių nebuvo, gyventojai nurimo. Tačiau 1984 m. rugsėjo 27 d. vėl įvyko nelaimė. 51 metų Badongas Anakas Apongas gaudė krevetes. Staiga į jo valtį trenkėsi didžiulis krokodilas itin šviesia nugara. Liudininkai tespėjo pamatyti, kaip vyras buvo pamėtėtas virš vandens ir tuoj pat atsidūrė didžiuliuose nasruose. Vienas netoliese buvęs vyras turėjo šautuvą, kelis kartus šovė į krokodilą, bet šis kartu su auka sugebėjo dingti vandens gelmėse. Paskui vėl buvo ilga, net penkerių metų, pertrauka, kol 1989 m. baltnugaris krokodilas išvertė iš valties ir, sugriebęs už juosmens, į gelmes nusitempė 57-erių vyrą. Po to antpuoliai buvo rengiami vienas po kito. Skaičiuojama, kad „laimingas viengungis“ pražudė 13 ar 14 žmonių.

Valdžia ėmėsi priemonių. Buvo pasamdyti geriausi medžiotojai, spendžiami įvairūs spąstai. Į „laimingą viengungį“ ne kartą buvo šaudoma, laidomi harpūnai, svaidomos granatos, bet plėšrūnas vis sugebėdavo pasprukti. Paskutine auka tapo trisdešimtmetė Dajanga Anak, 1992 m. gegužės 21 d. kartu su tėvais ėjusi iš darbų laukuose. Pakeliui buvo nedidelė upė. Šeima dažniausiai trumpindavo kelią ir eidavo ne per tolokai esantį tiltą, o per seklumą. Tąkart upė buvo patvinusi, ir tėvai nusprendė nerizikuoti, bet dukra nepaklausė ir įbrido į vandenį. Kai tėkmė pasiekė krūtinę, netikėtai Dajangą atakavo milžiniškas krokodilas balkšva nugara. Vargšei merginai niekas negalėjo padėti. Vietos gyventojai nusprendė padaryti viską, kad Dajanga būtų paskutinė auka. Upės vandens lygiui slūgstant, skubiai buvo padaryta užtvara iš nuverstų medžių ir kuolų. Kai kurie medžiotojai, įtardami, jog vargšės merginos kūną plėšrūnas paslėpė ramiame užutėkyje po išvartomis ir šiukšlėmis, nusprendė surengti pasalą, ir ji buvo sėkminga.

Nesugaunamasis Gustavas

Afrikos žemyne ir Madagaskaro saloje gyvenantys Nilo krokodilai – mažesni (patinų ilgis – iki 5,5 metro) ir ne tokie agresyvūs nei linkę atakuoti, savo teritoriją labai nuožmiai ginantys briaunagalviai krokodilai, bet būtent Nilo krokodilams priskiriama daugiausia žmonių užpuolimų (ne mažiau kaip po tūkstantį kasmet). Dažniausiai žmones puola ilgesni nei 3 metrų krokodilai, o vaikams pavojingi ir mažesni individai. Nilo krokodilų agresyvumas aiškinamas jų artima kaimynyste su žmonėmis: gyventojų tankis Afrikos paupiuose ir paežerėse – išties didelis. Dažniausiai aukomis tampa vandenį semiantys, žvejojantys, skalbiantys, per seklumas brendantys žmonės.

Išskirtinai daug užpuolimų fiksuojama Malavyje, Tanzanijoje, Ugandoje, Mozambike, Botsvanoje, ypač – nacionaliniuose parkuose. 2005 m. Ugandoje buvo pagautas krokodilas, vietos gyventojų teigimu, per du dešimtmečius pražudęs net 83 žmones. Patikrinti, ar būtent vienas individas buvo toks aršus žmogėdra, nėra galimybių, bet faktas, kad kai kurie stambūs krokodilai yra užpuolę bent po kelis ar keliolika žmonių, – neabejotinas.

Iš visų Afrikos krokodilų neabejotinai niūriausią šlovę pelnė Burundyje gyvenęs stambus (ilgis – apie 6,5 metro) patinas, pramintas Gustavu. Šis didžiulis patinas tapo tikra legenda. Jis pagarsėjo tuo, kad puolė žmones ne tik prie kranto – ne kartą išvertė valtis ir pražudė iškart net po kelis asmenis. Manoma, kad jo aukomis tapo iš viso apie 300 Rusizio upės ir Tanganikos ežero pakrančių gyventojų. Šį monstrą ne kartą bandė sumedžioti vietos gyventojai, galiausiai atvyko grupė mokslininkų ir kinematografininkų iš Prancūzijos, vadovaujamų Patriso Fajaus (būtent jis ir davė krokodilui Gustavo vardą). Europiečiai, pasitelkę čiabuvius, pamėgino pagauti legenda tapusį krokodilą. Buvo įrengti įspūdingi metaliniai spąstai, juose buvo paliekamos ožkos ar kitoks masalas. Į spąstus pakliuvo net keli kiti krokodilai, bet Gustavo taip ir nepavyko sučiupti. 2008 m. legendinis krokodilas buvo aptiktas būtent jo ieškojusių kanalo „National Geographic“ ekspedicijos narių. 2019-aisiais, nepatvirtintais duomenimis, Gustavas pagaliau buvo nušautas. Jo istorija pasufleravo siužetą 2007 m. sukurtam siaubo filmui „Žmogėdra“.

Pagriebė dvimetį

Mažiau nei Nilo krokodilai, bet daugiau nei briaunagalviai krokodilai žmonių pražudo Indijoje, Šri Lankoje, Pakistane, Nepale, Bangladeše ir Mianmare gyvenantys pelkiniai krokodilai. Pavyzdžiui, per septynerius metus (2000–2006 m.) fiksuoti mažiausiai 96 atvejai, kai, susidūrę su šiais plėšrūnais, žmonės žuvo.

Šiaurės ir Pietų Amerikoje įvairių rūšių krokodilų atakos prieš žmones – retesnės, bet ir čia būna liūdnų istorijų. Pavyzdžiui, 2006-ųjų gegužę vos per savaitę aligatoriai nužudė tris žmones Floridos valstijoje, nors šiaip jau visose Jungtinėse Amerikos Valstijose per metus krokodilų nasruose žūsta vidutiniškai du asmenys. 2016 m. vienos amerikiečių šeimos poilsis Floridoje, Disnėjaus pramogų komplekse, virto tragedija, aligatoriui dirbtinio ežero pakrantėje pagriebus čia seklumoje braidžiojusį dvejų metų berniuką.

Daugiau įdomių ir aktualių straipsnių rasite žurnale „Savaitė“. Jį galite gauti tiesiai į savo namus – užsiprenumeravę arba skaityti elektroninę žurnalo versiją.