Nuostabus gamtos pasaulis niekada nepaliaus mūsų stebinti. Lig šiol mokslininkai kasdien atranda ką nors nauja, dar nematyta ir negirdėta. Koralų pasaulis – toks unikalus ir gniaužiantis kvapą, kad išvardyti visas jo įdomybes būtų labai sunku. Tvirtai galima pasakyti tik viena: jis vis dar kupinas neįmintų paslapčių.

Gyvūnai ar augalai?

Nors koralai atrodo kaip akmenys ir daug kuo yra panašūs į augalus, jie vis dėlto neabejotinai priklauso gyvūnijos pasauliui. Dauguma šių mažyčių jūrų gyventojų – bestuburių duobagyvių – priskiriami koraliniams polipams ir gyvena kolonijomis, nors yra ir pavienių (pavyzdžiui, aktinijos). Daugelio koralų sudėtis – iš esmės tokia pati: kalcio karbonatas su įvairiomis priemaišomis, taip pat ir organinėmis.

Mokslininkai yra ištyrę ir aprašę daugiau kaip 6 tūkst. koralų rūšių, nustatę bent 350 skirtingų atspalvių. Čia trumpai aptarsime kelias populiariausias rūšis.

Baltieji koralai

Tai suakmenėjusios žuvusių koralinių polipų skeletų dalys. Būdami gyvi koraliniai polipai maitinasi planktonu ir maistinėmis medžiagomis, kurias išskiria greta augantys jūros dumbliai. Koralų „krūmeliai“ gali išsikeroti, formuoti rifus ar net ištisus atolus – unikalaus grožio saleles. „Šakelės“ paprastai užauga iki 40 cm ilgio, o jų storis neviršija 4 cm (dažniausiai būna 1–2 cm). Kai „krūmas“ sutvirtėja, galima jį nupjauti ir naudoti papuošalams bei įvairiems interjero dirbiniams gaminti.

Natūralūs koralai visada yra matiniai, o poliruoti įgauna švelnų vaško blizgesį, dar labiau paryškinantį jų spalvą. Baltieji koraliniai polipai – reti, nes labai reiklūs aplinkos sąlygoms: vandens temperatūra turi būti ne mažesnė kaip 21 °C, o gylis – ne didesnis kaip 200 m, kitaip jie tiesiog neišgyvena.
Baltieji koralai daugelio tautų nuo seno buvo itin vertinami. Tikėta, kad iš jų pagaminti vaistai gali išgydyti daugybę ligų, o amuletai – apsaugoti nuo nelaimių ir nemalonumų. Dėl magiškųjų savybių nieko tikro pasakyti negalime, o štai gydomojo poveikio šiuolaikinė medicina išties neneigia. Jis aiškinamas koralų sudėtimi: kalcio karbonatas su organinėmis priemaišomis teigiamai veikia žmogaus organizmą.

Žydrieji koralai

Nors, kaip jau minėjome, suskaičiuojama daugiau kaip 6 tūkst. koralų rūšių, vos 25 yra įdomios juvelyrams. Dirbiniai iš koralų visada atrodo originaliai, nuo jų dvelkte dvelkia vandenynų energija. Viena iš juvelyrams labiausiai patinkančių rūšių – žydrieji koralai. Dažniausiai jų randama Indijos ir Ramiajame vandenynuose, nedideliame gylyje. Jiems taip pat būtinas šiltas (ne mažiau kaip 21 °C) vanduo. Žydrieji koralai labai jautrūs ultravioletiniams spinduliams, tačiau didesniame gylyje, kur būtų nuo jų apsaugoti, gyventi vis dėlto negali.

Žydrieji koralai formuoja nedideles kolonijas iš mažyčių polipų, paprastai ne didesnių kaip 1 cm. Į jų sudėtį, be jau įprasto kalcio karbonato, įeina ir geležies druskų. Jos ir suteikia šiems koralams tokią dangišką spalvą.

Šiandien žydriesiems koralams gresia išnykimas, į rinką jų patenka labai nedaug, todėl nenuostabu, kad jie yra itin brangūs ir naudojami iš esmės tik juvelyriniams dirbiniams gaminti. Tiesą sakant, tokių papuošalų nėra lengva rasti. Prekiaujama jais dažniausiai tik aukcionuose už pasakiškas kainas, bet pirkėjų visada atsiranda.

Ezoterikai tvirtina, kad žydrieji koralai veikia magiškai: pritraukia sėkmę, turtus ir laimę į šeimą. Be to, manoma, kad jie padeda ugdyti gebėjimą pranašauti, pažinti Visatos paslaptis ir harmoningai gyventi.

Ugniniai koralai

Lotyniškas mokslinis jų pavadinimas – Millepora, tačiau paprastai jie vadinami deginančiais, ugniniais – ir visiškai pagrįstai. Tiesą sakant, tai tolimi mūsų aptariamų koralinių polipų giminaičiai, net nelaikomi tikrais koralais. Dažniausiai jų aptinkama Raudonojoje ir Karibų jūrose, didelio gylio jie vengia, laikosi netoli krantų ir todėl yra pavojingi nardytojams, mėgstantiems pačiupinėti viską, ką mato.

Labai gražiai atrodantys ugniniai koralai (tikri spąstai turistams!) tokio familiarumo jums nedovanos – jūsų pažintis su jais baigsis stipriais nudegimais ir sunkiai gyjančiomis pūslėmis. Beje, juvelyrai šių „pikčiurnų“ taip pat vengia.

Daugiau įdomių ir aktualių straipsnių rasite žurnale „Savaitė“. Jį galite gauti tiesiai į savo namus – užsiprenumeravę.