Devizu laikomas trumpas posakis, šūkis, kuriuo apibendrintai reiškiami svarbiausi žmogaus ar žmonių grupės gyvenimo, veiklos principai, vertybės. Oficialius devizus turi daugiau nei pusė pasaulio valstybių. Juos galima išvysti kai kurių šalių herbuose.

Manvydas VITKŪNAS

Oficialius devizus, patvirtintus įstatymais ar kitais nutarimais, turi ne visos šalys. Lietuva – viena iš jų. Užsienio informaciniuose portaluose nurodoma, kad mūsų šalies devizas yra „Vienybė težydi!“ ar „Tautos jėga vienybėje“, tačiau šie šūkiai nėra oficialiai patvirtinti kaip vieni iš mūsų valstybės simbolių. Tarpukariu ant kai kurių stambesnių litų monetų briaunų buvo rašomas šūkis „Tautos jėga vienybėje“. Ir dabar jis vartojamas kai kurių visuomeninių ir politinių organizacijų.

Latvijoje dažniausiai vartojamas, tačiau oficialiai neįteisintas devizas yra „Tėvynei ir laisvei“ („Tevzemei un Brivibai“), Lenkijoje – „Dievas, garbė, tėvynė“ („Bog, Honor, Ojczyzna“). Jei reikėtų išskirti, kokios vertybės yra pabrėžiamos šalių devizuose, pirmasis penketukas būtų toks: vienybė, Dievas, laisvė, darbas ir tėvynė.

Ką reiškia SPQR?

Savo devizus turėjo jau senovės pasaulio šalys. Senovės Romos dokumentuose, ant monetų, legionų vėliavų, kai kurių pastatų buvo galima pamatyti santrumpą SPQR, reiškiančią lotynišką frazę „Senatus Populusque Romanus“ („Romos žmonės ir senatas“). Ji atsirado Romos respublikos laikais, bet buvo vartojama ir didingiausiai senovės pasaulio šaliai tapus imperija.

Šį devizą ir šiandien galima išvysti ant tokių įspūdingų senovės Romos architektūros paminklų kaip 82 m. pastatyta Tito arka (ji iškilo naujojo imperatoriaus Domiciano nurodymu velionio imperatoriaus Tito garbei) ar vadinamoji Trajano kolona, iškilusi 113 m. siekiant įamžinti imperatoriaus Trajano pergalę prieš dabartinės Rumunijos teritorijoje gyvenusius dakus. Šūkis simbolizuoja romėnų vienybę, tačiau reikia atminti, kad romėnais buvo laikomi tik laisvieji žmonės (tai nepasakytina apie visuomenės užribyje buvusius vergus).
Renesanso laikais, kai europiečiai vėl ėmė domėtis antikiniu paveldu, santrumpa SPQR įgavo naujų formų.

Sekdami senovės Romos pavyzdžiu, ją ėmė vartoti įvairūs miestai. Pavyzdžiui, SPQB tapo Briuselio, SPQV – Venecijos devizu.

Tarpukariu, Italijoje gyvuojant Benito Musolinio režimui, SPQR vėl buvo prisiminta ir dažnai vartojama fašistų propagandoje. Šiuo metu šią santrumpą galima išvysti Italijos sostinės Romos miesto herbe ir ant įvairių komunalinių statinių bei įrenginių (netgi ant kanalizacijos šulinių dangčių).

Totalitariniai šūkiai

Vokietijos imperijoje iki Pirmojo pasaulinio karo pabaigos buvo plačiai vartojamas, taip pat ir tarpukariu nepamirštas šūkis „Dievas su mumis“ („Gott mit uns“). Šalyje įsigalėjus naciams, oficialiu šūkiu tapo „Viena tauta, viena imperija, vienas vadas“ („Ein Volk, ein Reich, ein Fuhrer“). Šiuolaikinės Vokietijos devizas – „Vienybė, teisė ir laisvė“ („Einigkeit und Recht und Freiheit“).

Oficialus Sovietų Sąjungos šūkis buvo „Visų šalių proletarai, vienykitės!“. Jis taip pat gimė Vokietijoje – dar 1848 m. pirmą kartą Komunistų partijos manifeste jį deklaravo Karlas Marksas ir Frydrichas Engelsas. Sovietų Sąjungoje šis šūkis buvo spausdinamas tituliniuose laikraščių ir žurnalų puslapiuose (greta leidinio pavadinimo), įvairiuose diplomuose, Komunistų partijos nario bilietuose (pažymėjimuose).

Jį buvo galima išvysti transparantuose, nešamuose paradų metu, taip pat žibantį virš pastatų, propagandiniuose plakatuose. Šis šūkis buvo ir Sovietų Sąjungos herbe bei sąjunginių respublikų (tarp jų – ir Lietuvos) herbuose (rusų kalba ir tos respublikos nacionaline kalba). Dabartinė Rusijos Federacija neturi oficialaus devizo, o neoficialus – „Rusija, pirmyn!“.

„Harambee“

Net 28 valstybes vienijanti Europos Sąjunga (ES) aiškiai deklaruoja siekį suderinti skirtingų šalių kultūrą, tikslus. Oficialus ES devizas, pradėtas vartoti nuo 2000 m., – „Suvienijusi įvairovę“ (lotyniška frazė „In varietate concordia“, išversta į visų ES šalių kalbas).

Įdomu, kad lygiai toks pats devizas (angl. „Unity in Diversity“) vartojamas ir tolimojoje Papua Naujojoje Gvinėjoje. Ši Okeanijos šalis pasižymi išskirtine etnine ir kalbų įvairove – čia kalbama daugiau nei 800 skirtingų kalbų ir dialektų. Tokį pat devizą oficialiu yra paskelbusi ir Papua Naujosios Gvinėjos kaimynė, didžiausia pasaulyje musulmoniška šalis – Indonezija. Joje gausu įvairių tautybių atstovų, o greta islamo išpažinėjų gyvena dešimtys milijonų krikščionių, hinduistų, budistų ir kitų tikėjimų žmonių.

Pietų Afrikos Respublikos devizas – „Skirtingi žmonės vienijasi“. Serbijos šūkyje tiesiai šviesiai sakoma, kad „Tik vienybė išgelbės serbus“, o Salvadoro šūkyje išskiriamos trys vertybės – „Dievas, vienybė, laisvė“. Pakistano devizas – „Vienybė, tikėjimas, disciplina“.

Vienybės idėja nesvetima ir Afrikos žemyno gyventojams. Pavyzdžiui, Burundžio šūkis – „Vienybė, darbas, progresas“, o kaimyninės Ruandos – „Vienybė, darbas, patriotizmas“. Abiem šioms kruvinų hutų ir tutsių konfliktų nualintoms šalims vienybės išties labai reikia. Oficialus Džibučio devizas – „Vienybė, lygybė, taika“, Zimbabvės – „Vienybė, laisvė, darbas“, Malavio – „Vienybė ir laisvė“, o Namibijos – „Vienybė, laisvė, teisingumas“. Panašių šūkių yra išties daug.

Įdomu, kad darbas, kaip pamatinė vertybė, dažniausiai minimas Afrikos šalių devizuose. Čia galima paminėti ir Kenijos šūkį „Harambee“ (išvertus iš suahelių kalbos reiškia „Dirbkime išvien“).

„Laisvė arba mirtis“

Svarbios ir gana dažnai deklaruojamos yra lygybės, tiesos, teisės ir teisingumo idėjos. Čia pirmiausia reikia paminėti Prancūziją. Jos devizas „Laisvė, lygybė, brolybė“ („Liberte, egalite, fraternite“), gimęs dar 1789–1799 m. vykusios revoliucijos laikais, neprarado aktualumo ir mūsų dienomis.

Pirmą kartą šį šūkį paskelbė vienas iš revoliucijos vadų (vėliau pats tapęs šios revoliucijos auka ir atsidūręs po giljotinos peiliu) Maksimiljenas Robespjeras. Jis kreipimesi dėl Nacionalinės gvardijos kūrimo pasiūlė šį šūkį užrašyti ant mėlynos, baltos ir raudonos spalvų iš pradžių revoliucinės, vėliau ir nacionalinės Prancūzijos vėliavos.

Indijos ir Čekijos šūkiai – „Tiesa nugalės“, Čilės – „Teise ar jėga“, Mauritanijos – „Garbė, brolybė, teisingumas“. Taip pat kiekvienos valstybės puoselėjamos vertybės yra piliečių patriotizmas, meilė tėvynei, ryžtas ją ginti. Kai kurių šalių šūkiai – išties ryžtingi: „Laisvė arba mirtis“ (Graikijos, Urugvajaus), „Tėvynė arba mirtis“ (Kubos). Pietinėje Afrikos dalyje esančios mažos Svazilando valstybės šūkis – „Mes – tvirtovė!“. O štai daug amžių tikra tvirtove Viduržemio jūroje buvusios Maltos devizas – „Narsa ir pastovumu“.

Kas sukūrė Samoa?

Dievas svarbus toli gražu ne tik šalims, kuriose religijai tenka labai didelis vaidmuo, bet ir įvairioms Vakarų pasaulio valstybėms, kur tikinčiųjų skaičius po truputį mažėja. Pirmiausia dera paminėti Jungtines Amerikos Valstijas (JAV). Oficialus šios valstybės devizas – „Dievu mes tikime“ („In God We Trust“). Šis šūkis pirmą kartą buvo paskelbtas 1864 m. ant amerikietiškų monetų (ir dabar spausdinamas ant JAV dolerių banknotų), o nuo 1956-ųjų vartojamas kaip oficialus šalies devizas.

Venesuelos šūkis – „Dievas ir federacija“, Nikaragvos – „Dievu pasikliauname“, Dominikos Respublikos ir Ekvadoro – „Dievas, tėvynė, laisvė“, Afrikoje esančios Ugandos – „Dievui ir mano šaliai“. Nykštukinė Europos valstybė Lichtenšteinas savo devize mini ne tik Dievą, bet ir monarchą: „Už Dievą, kunigaikštį ir tėvynę“, o Monako Kunigaikštystės devizas skelbia „Su Dievo pagalba“.

Ramiojo vandenyno saloje esančios mažytės Nauru valstybėlės šūkis – „Dievo valia – pirmiausia“. Kitos Okeanijos valstybėlės – Samoa – šūkyje nedviprasmiškai teigiama, kad „Dievas sukūrė Samoa“, o dar viena Ramiajame vandenyne esanti nykštukė – Tuvalu – deklaruoja, kad „Tuvalu – už Visagalį“.

Dievas itin dažnai minimas ir musulmoniškose šalyse. Saudo Arabijos devizas yra visuotinai žinomas musulmonų tikėjimo išpažinimas: „Nėra kito dievo, išskyrus Alachą, o Mahometas yra jo pranašas“. Irako šūkis – „Alachas yra didis“, o kaimyninis Iranas turi du devizus – „Nepriklausomybė, laisvė, Islamo Respublika“ ir „Alachas didis“.

Kai kurių šalių devizai – išties išskirtiniai. Štai Mauricijaus devizas – „Indijos vandenyno žvaigždė ir raktas“. Ši sala iš tikrųjų yra geografiškai labai svarbioje vietoje. O Kanada savo devize skelbia, kad yra „Nuo jūros iki jūros“ (kažkada tokia buvo ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė...).

Belizo šūkis, esantis ir šios mažos Centrinės Amerikos valstybės herbe, lotyniškai skelbia: „Sub umbra floreo“ („Šešėlyje žydžiu“ ar „Šešėlyje klesčiu“). Žinoma, turimas galvoje ne mokesčių slėpimas, o šalies ūkiui labai svarbūs miškai, ypač – vienos rūšies medžiai – raudonmedžiai. Pirmieji Belize šaknis įleidę baltieji kolonistai buvo raudonmedžių kirtėjai ir medienos pirkliai. Valstybės herbe yra pavaizduotas raudonmedis, medkirčių įrankiai, laivas, o skydininkai – taip pat du medkirčiai.

Su šalies geografinėmis ir ekonominėmis realijomis labai susijęs ir pietinėje Afrikos dalyje esančios Botsvanos devizas (yra ir šalies herbe). Jis tsvanų kalba skelbia: „Pula“ („Lietus“). Tai nenuostabu – net 70 proc. šalies ploto užima Kalahario dykuma, todėl lietus Botsvanos žemei yra itin reikalingas.

Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų - žurnale SAVAITĖ