Jos atsiranda tarsi iš nieko. Kova su dulkėmis kartais primena kovą su vėjo malūnais – deja, šioje kovoje esame pasmerkti pralaimėti.

Biblijos Pradžios knygoje sakoma, kad Dievas žmogų sukūrė iš žemės dulkių ir įkvėpė į jo šnerves gyvybės kvapą. Taip žmogus tapo gyva siela. Todėl primenama, kad dulke buvęs jis vėl į dulkę pavirsiąs – jei tik nesirūpins dvasiniu gyvenimu. Šią gražią metaforą verta prisiminti per adventą. Tačiau žinoti šį bei tą, iš ko esame sukurti, irgi pravartu.

Iš kur jos atsiranda

Dulkės – tai smulkutės ir labai lengvos mineralinės ar organinės kilmės dalelės, nusėdančios ant įvairių paviršių. Gamtoje pagrindinis dulkių šaltinis yra uolienos, smėlis ir žemės paviršius, kurie veikiami atmosferos po truputį yra, skaidosi ir išnešiojami vėjo. Pastarasis dulkėms rastis labai svarbus – sakoma, kad Sacharos dykumos dulkių stiprūs vėjai gali atnešti net iki Europos.

Ypač daug dulkių į atmosferą išmeta suaktyvėję ugnikalniai – tonos vulkaninių pelenų pasklinda ore, blogina matomumą, stabdo lėktuvų eismą ir, žinoma, kenkia žmonių sveikatai. Dar vienas vis grėsmingesnis dulkių šaltinis – pačių žmonių veikla, pramoniniai teršalai ir degimo produktai, kurie milijonus gyventojų turinčiuose pasaulio miestuose tampa tikru išbandymu žmonių akims ir plaučiams.

Kosminės dulkės

Galima sakyti, kad dulkes sukelia visi visatoje esantys objektai – nuo mažų mūsų aplinkos daiktų iki galaktikų. Mokslininkai žino – kosmosas nėra beorė erdvė su dangaus kūnais, tarp jų sklando neįsivaizduojami kiekiai dulkių, kurių kilmė iki šiol nėra visiškai aiški.

Kosminės dulkės – tai vos mikrometro skersmens dalelės, dažniausiai sudarytos iš anglies, silicio ir kitų cheminių elementų junginių, dalį kurių į galaktiką išmeta pulsuojančios žvaigždės. Šios dulkės, veikiamos sudėtingų visatos gravitacinių jėgų, sudaro naujų dangaus kūnų užuomazgas. Dalis kosminių dulkių yra įtraukiama Žemės ir... nusėda ant mūsų namų paviršių.

Namuose dulkes skleidžiame mes patys

Dulkės randasi ne tik iš žemės paviršiaus ar kosmoso, jų šaltinis esame ir mes – žmonės. Nustatyta, kad aklinai uždarytuose namuose per dvi savaites ant vieno kvadratinio metro gali nusėsti apie 12 tūkstančių dulkių dalelių. Atlikus tyrimus nustatyta, kad net penktadalį namų dulkių sudaro čia gyvenančių žmonių odos ir plaukų atplaišos, apie dešimtadalį – namų audinių, baldų ir popieriaus pluoštai.

Dulkės skiriasi ir byra nuo kalkintų lubų, sienų tinko ir dažų, kilimų, apmušalų, užtiesalų, užuolaidų, minkštų baldų. Mat visi be išimties daiktai po truputėlį yra, o jų irimo produktai pasklinda į aplinką. Kuo senesnis daiktas, tuo labiau jis trupa ir skleidžia dulkes.

Jose tarpsta gyvybė

Namų dulkės ypač patinka dulkių erkėms – mikroskopiniams voragyviams, mintantiems žmonių ir gyvūnų odos bei plaukų atplaišomis. Viename grame namų dulkių vidutiniškai gali gyventi 200–600 dulkių erkių, kartais – net iki 2 tūkstančių, o lovos čiužinyje – net iki pusantro milijono! Joms tarpti būtina drėgmė, todėl jos ypač mėgsta senus „pasoginius“ patalus, kurie ir dulka gerokai stipriau nei nauji, ir drėgmę sulaiko.

Erkės gali veistis ir minkštuose vaikų žaisliukuose, čiužiniuose, kilimuose, minkštų baldų apmušaluose. Jų veiklos produktai – baltyminės išskyros – įkvepiami su dulkėmis yra labai stiprus dirgiklis į alergiją linkusiems žmonėms. Dulkių erkių sukeliama kvėpavimo takų alergija yra dažniausia alerginė liga Europos šalyse.

Turbūt nė neįtariate

Suaugęs žmogus per parą įkvepia apie 22 tūkst. kartų. Taip į plaučius patenka nuo 10 iki 15 tūkst. litrų oro, o su juo – ir 40–60 tūkst. dulkių dalelių. Ore esančias įvairias dulkes perleidžiame per save kaip per gyvą filtrą. Įrodyta, kad oras, kuriame daug dulkių, mažina organizmo atsparumą, stiprina žalingą virusų, bakterijų, alergenų poveikį.

Nuo dulkino patalpų oro gali svaigti galva, apimti neaiškus kosulys ar sloga, vaikai dėl to būna irzlesni ir pavargę. Dideli dulkių kiekiai gali būti bronchų astmos, alerginės slogos, akių junginės uždegimo (konjunktyvito), lėtinių plaučių ligų priežastis.

Kasdien pabūti gryname ore

Lietuvos aplinkos specialistai teigia, kad mūsų miestų oras, palyginti su pasaulio didmiesčių, yra dar gana švarus. Manoma, kad butų ir biurų oras 3–4 kartus užterštesnis negu lauko, jame yra daugiau nuodingų medžiagų. Gatvėje oras gali išsisklaidyti, o kambariuose, jeigu jie nėra vėdinami, negali.

Patalpų ore, be mineralinių junginių, patenkančių iš gatvės, kaupiasi dulkės iš sintetinių medžiagų, baldų ir dirbtinių dangų, taip pat klijų, dažų, lakų išskiriami junginiai. Įkvepiamos su oru, šios dalelės labai sunkina kvėpavimo takų veiklą ir silpnina imunitetą. Gydytojai pastebi, kad sergančiųjų lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis miestuose gerokai daugiau nei rajonuose, nes miesto gyventojai daugiau laiko praleidžia patalpose.

Kad dulkių įkvėptume kuo mažiau

• Dulkes reikėtų valyti sykį per dieną.
• Sveikatai palankesni tie kambariai, kuriuose nėra kilimų, užuolaidų, ilgo plauko lovų užtiesalų ar kailių ant grindų.
• Jeigu dirbate kompiuteriu, atminkite, kad monitoriaus ekranas įgreitina ore esančias dulkes, todėl jos dar smarkiau skverbiasi į odą ir kvėpavimo takus. Tad patalpą, kurioje dirbama, būtina ne tik kruopščiai valyti, bet ir drėkinti, o baigus darbą veidą nusiprausti šaltu vandeniu.

Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų rasite žurnale "Savaitė"