Manvydas Vitkūnas

Klaidos pašto ženkluose nėra dažnos, išskyrus techninį broką, kuris priklauso ne nuo pašto ženklų kūrėjų, o nuo spaustuvės darbo kokybės. Pašto tarnybos daugelyje šalių yra valstybinės įmonės ar institucijos, kuriose griežtai kontroliuojama pašto ženklų emisija. Pašto ženklų projektus tvirtina specialios komisijos, o gamyba taip pat akylai prižiūrima. Vis dėlto visada išlieka „žmogiškasis faktorius“ – viena ar kita klaida lieka nepastebėta. O retkarčiais tos klaidos padaromos sąmoningai, tarkime, siekiant pademonstruoti valstybės politinius, teritorinius siekius, pavyzdžiui, viena valstybė savo pašto ženkle pavaizduotame žemėlapyje „netyčia“ pasisavina kitos valstybės teritorijos dalį.

„Visa šalis – raudona“

1968 m. komunistinė Kinijos Liaudies Respublika išleido ideologiškai iškalbingą pašto ženklą, kurio viršutinėje dalyje pavaizduotas Kinijos žemėlapis, o apatinėje – darbo liaudies atstovai, tarp kurių išsiskiria valstietė, darbininkas ir kariškis, laikantys rankose Mao Dzedongo citatų knygeles. Pašto ženklą puošė lozungas „Visa šalis – raudona“. Vis dėlto vienai salai raudonų dažų neužteko. Ir, įdomiausia, tai – Taivano sala, kurią komunistinė Kinija laiko neatsiejama savo dalimi, bet de facto tai atskira valstybė. Kai žemyninėje Kinijos dalyje valdžią perėmė Mao Dzedongo vadovaujami komunistai, Taivano saloje prieglobstį rado su jais kovoję Gomindano partijos atstovai su lyderiu Čiang Kaišeku.

Taivane sėkmingai gyvuoja nuo komunistų nepriklausoma Kinijos Respublika. Todėl kai 1968 m. į apyvartą buvo išleistas šis pašto ženklas, jo kūrėjai netrukus griebėsi už galvos: dailininkas Van Veišenas ir jo vadovai galėjo atsidurti kalėjime kaip priešo agentai ar provokatoriai. Laimė, klaida buvo pastebėta praėjus vos kelioms valandoms, kai ženklas buvo paleistas į apyvartą. Tiražas buvo sustabdytas, atšauktas ir sunaikintas. Vis dėlto šiek tiek pašto ženklų žmonės spėjo įsigyti. Dabar šie skandalingieji pašto ženklai itin vertinami kolekcininkų, o 2009 m. aukcione vienas egzempliorius buvo parduotas už įspūdingą 474 tūkst. JAV dolerių sumą.
Atidžiai nagrinėjant šį pašto ženklą, taip pat pastebėta, kad netiksliai nupieštos Kinijos sienos su kai kuriomis kaimynėmis – Mongolija, Birma, Butanu.

Pašto ženklų karas

Žinomas ne vienas atvejis, kai valstybių sienos pašto ženkluose specialiai buvo žymimos kitaip, nei yra iš tiesų, siekiant pabrėžti savo teritorines pretenzijas. Nuo 1924 m. vyko tikras „pašto ženklų karas“ tarp Bolivijos ir Paragvajaus dėl Gran Čako teritorijos. Abi šalys leido pašto ženklus, kuriose žymėjo Gran Čaką kaip savo teritorijos dalį. Galiausiai 1932–1935 m. teritorinis ginčas jau buvo sprendžiamas tikrame kruviname kare, kuriame paragvajiečiai neteko 31 tūkst., o boliviečiai – net 60 tūkst. karių. Didesnė dalis ginčijamos teritorijos liko Paragvajui.

Panašūs „pašto ženklų karai“ vyko ir tarp kitų valstybių, pavyzdžiui, Nikaragvos ir Hondūro. Tai jau – ne klaidos, o sąmoningas filatelijos panaudojimas propagandai.
Haičio saloje yra dvi valstybės: didesnė ispanakalbė Dominikos Respublika ir mažesnė prancūzakalbė Haičio Respublika. Kai 1900 m. Dominikos pašto tarnyba išleido pašto ženklą, kuriame buvo pavaizduotas salos žemėlapis, haitiečiai pasipiktino: dalis jų tėvynės teritorijos žemėlapyje buvo „pasiglemžta“ kaimynų. Skandalas peraugo į diplomatinį konfliktą, kuris vos nesibaigė kariniu, mat Haitis atvirai pareiškė pradėsiantis karo veiksmus, jei Dominika neatšauks iš apyvartos „grobikiškų“ pašto ženklų. Dominikos vyriausybė nusileido – skandalingų pašto ženklų emisija buvo nutraukta.

Klaida kainuoja brangiai

Skandalu tapo kelios tikros klaidos, kai buvo netiksliai pažymėti šalių kontūrai. Pavyzdžiui, 1961 m. Italija išleido dailininko Roberto Muros parengtąpašto ženklų su nupieštu reaktyviniu laineriu, skrendančiu iš Italijos į Pietų Ameriką, seriją. Skirtinguose pašto ženkluose buvo paryškintos Peru, Argentinos ir Urugvajaus teritorijos. Šie pašto ženklai buvo skirti netrukus turėjusiam įvykti tuometinio Italijos prezidento Džovanio Grončio vizitui į šias Pietų Amerikos šalis. Netikėtai Italijos užsienio reikalų ministerija gavo Peru ambasadoriaus pateiktą protesto notą.

Pasirodo, dailininkas pašto ženkle labai netiksliai pažymėjo Peru kontūrą ir dalį šios šalies teritorijos „padovanojo“ jos kaimynei Brazilijai. Šių pašto ženklų tiražas buvo skubiai atšauktas, tačiau nedidelė dalis jo jau buvo išplatinta. R. Mura pataisė šį pašto ženklą ir jis buvo atspausdintas iš naujo. Dabar filatelijos aukcionuose klaidingas pašto ženklas kainuoja apie 1,5 tūkst. dolerių, o pataisytas – vos 9 dolerius.

Jėzus minaretų fone

Kai kuriuose pašto ženkluose pasitaiko klaidų dėl neatidumo. Štai 1934 m. išleistame Vokietijos pašto ženkle matome solidų vyriškį (tikėtina, verslininką), laikantį rankoje telefono ragelį, tačiau jis – be laido. Vakarų Berlyno paštas 1973 m. išleido pašto ženklą, kuriame pavaizduotas autobusas... be priekinio rato.
Kartais pašto ženklų kūrėjams koją pakišdavo istorijos žinių trūkumas. 1937 m. Lenkijos paštas išleido JAV konstitucijos 150-osioms metinėms skirtą pašto ženklą, kuriame pavaizduoti pirmasis JAV prezidentas Džordžas Vašingtonas, rašytojas, filosofas ir publicistas Tomas Peinas bei karininkas, kovotojas už amerikiečių, lenkų ir lietuvių laisvę Tadas Kosciuška. Dž. Vašingtono rankose – JAV vėliava su 48 žvaigždėmis. Iš tiesų Dž. Vašingtono laikais žvaigždžių skaičius tesiekė 13.

Saliamono Salų pašto tarnyba 1975 m. išleido pašto ženklų, skirtų Kalėdų temai, bloką. Su Jėzaus Kristaus gimimu susijusios scenos ten pavaizduotos musulmonų mečečių ir minaretų fone, nors islamas kaip religija atsirado praėjus daugiau nei šešiems šimtmečiams po Jėzaus gimimo.

Ne tas Kongas

Kuboje 2000 m. buvo išleistas pašto ženklas, skirtas Ernesto Če Gevaros vadovaujamų kovinių akcijų Afrikoje, Kongo Demokratinėje Respublikoje (buvusiame Belgų Konge) 35 metų sukakčiai. Tik fone pavaizduotas ne Kongo Demokratinės Respublikos, o kitos, gretimos, valstybės – Kongo Respublikos, kurioje Če Gevara niekada nekovojo, žemėlapis.

Prancūzai 1972 m. bene garsiausiam savo tautiečiui Napoleonui Bonapartui skirtame pašto ženkle didįjį karvedį pavaizdavo garsiajame Arkolės mūšyje 1796 m. Plačiai žinomas pasakojimas, kad Bonapartas šiame labai sunkiame mūšyje su austrų pajėgomis, matydamas, kad jo kariai niekaip neužima tilto per upę, narsiai pakėlė jų kovinę dvasią – čiupo dalinio vėliavą ir švilpiant kulkoms pasileido per tiltą į priešo pusę. Įkvėpti vado pavyzdžio, paskui jį patraukė prancūzų kariai. Jie užėmė tiltą, sumušė priešus ir laimėjo mūšį. Šis istorinis momentas užfiksuotas pašto ženklo piešinyje, tačiau jame yra klaida: Napoleonas pavaizduotas nešantis trispalvę Prancūzijos nacionalinę vėliavą (vadinamąjį trikolorą), nors iš tiesų mūšyje jis nešė visiškai kitokią – karinio dalinio vėliavą.

Kada vyko Oršos mūšis?

Su Lietuvos istorija susijusi klaida įsivėlė 2005 m. išleistame Ukrainos pašto ženkle, skirtame Oršos mūšiui. 1514 m. rugsėjo 8 d. įvykęs Oršos mūšis, kuriame buvo sutriuškinta Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė, yra viena didingiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės pergalių po Žalgirio mūšio. Lietuvos pajėgoms mūšyje vadovavo didysis etmonas Konstantinas Ostrogiškis, kilęs iš dabartinės Ukrainos žemių.

Žymusis karvedys pašto ženkle pavaizduotas batalinės scenos fone. Viskas būtų gerai, jei ne apmaudi klaida – pašto ženkle klaidingai nurodyti mūšio metai. Vietoj 1514-ųjų ženklo kūrėjai nurodė 1512-uosius. Negana to, su klaida buvo parašytas ir karvedžio K. Ostrogiškio vardas ukrainiečių kalba: vietoj „Kostiantin“ („Костянтин“) – „Konstiantin“ („Констянтин“). Ukrainietiškai rašoma taip: Костянтин Острозький.