Lietuva ir Latvija – vienintelės prie Baltijos jūros esančios šalys, neturinčios jūros salų. Be abejo, gražioji Neringa, žvelgiant iš Lietuvos, dažnam atrodo lyg sala – į ją juk reikia persikelti keltu! Tačiau Nida, Juodkrantė ir kitos Neringos gyvenvietės yra ne saloje, o šiaurinėje Kuršių nerijos pusiasalio dalyje. Salų atviroje jūroje mes neturime, tačiau kai kurios kitos Baltijos vandenų skalaujamos šalys jų suskaičiuoja nuo kelių iki kelių šimtų.

Manvydas VITKŪNAS

Jūros ar ruonių žemė?

Kuri Baltijos jūros sala yra didžiausia? Atsakymas – ir paprastas, ir kiek sudėtingas. Jei reikėtų pasakyti salą, kurios krantus skalauja vien Baltijos jūros vandenys, tai būtų švediškasis Gotlandas. Visgi geografijos žinynuose mes rasime kitą atsakymą. Tai už Gotlandą daugiau nei du kartus didesnė Zelandijos sala, priklausanti Danijai. Ši sala yra tarp Baltijos jūros ir Kategato sąsiaurio, jungiančio Baltiją su Šiaurės jūra. Zelandijos plotas – 7 031 kv. km, tad savo teritorija ji beveik prilygsta mūsiškei Utenos apskričiai. O štai gyventojų Zelandijoje išties daug – net 2,15 mln., mat ten, taip pat gretimoje Amagerio saloje yra įsikūrusi Danijos sostinė Kopenhaga ir jos priemiesčiai.

Zelandijos pavadinimas aiškinamas keleriopai. Dabar jis dažniausiai suprantamas kaip „jūros žemė“ (Sjælland), tačiau manoma, kad tikroji salos pavadinimo etimologija kitokia. Veikiausiai pavadinimas kilo iš Sælland – „ruonių žemė“. Anksčiau šioje saloje ruonių būta išties labai daug, ką liudija archeologinių tyrimų metu senovės gyvenvietėse gausiai randami jų kaulai. Vėliau dėl intensyvios medžioklės, žvejybos, urbanizacijos ruonių Zelandijoje beveik neliko.

Trečia pagal dydį Baltijos jūros sala taip pat priklauso Danijai. Tai Fiunas, plotu vos keliais kvadratiniais kilometrais nusileidžiantis Gotlandui. Kaip ir Zelandija, Fiunas yra „paribio sala“ tarp Baltijos jūros ir ją su Šiaurės jūra jungiančių sąsiaurių. Gana nedidelė, 2 984 kv. km ploto, Fiuno sala taip pat gausiai gyvenama (beveik pusės milijono žmonių), čia yra vienas didžiausių Danijos miestų Odensė.

Fiunas ir Zelandija prarado vieną saloms būdingą bruožą – sudėtingą pasiekiamumą. Dabar didžiuliai automobilių ir geležinkelio tiltai jungia šias salas. Be to, iš Zelandijos įspūdingu, 7,8 km ilgio, Eresundo tiltu galima pasiekti Švediją, o iš Fiuno net dviem tiltais – Jutlandijos pusiasalį.

Antros pagal dydį Baltijos jūros salos – Gotlando – kol kas joks tiltas su žemynu nesujungė. Ir tai nestebina – visgi iki žemyninės Švedijos dalies – net 100 km. Šalia Gotlando (jo plotas – 2 994 kv. km) yra kelios dešimtys mažesnių salų bei salelių, kai kurios iš jų – gyvenamos. Iš viso Gotlande įsikūrę daugiau nei 56 tūkst. žmonių, o didžiausias salos miestas – Visbis.

Gotlandas – rojus ne tik ramybės trokštantiems žmonėms, bet ir smalsiems istorikams bei archeologams. Seniausi radiniai Gotlande datuojami akmens amžiumi, o vėlesnių epochų gyvenviečių, įtvirtinimų, kapinynų, lobių ir pavienių radinių (tarp jų – ir atgabentų iš baltų žemių) čia aptikta daugybė. Vikingų laikais ir vėliau Gotlandas buvo labai svarbus viso regiono prekybos centras. Šioje ir gretimose salose prieglobstį rasdavo ir jūrų plėšikai.

1361 m. šalia Visbio vyko kruvinos išsilaipinusių Danijos pajėgų ir vietos gyventojų kautynės. Tąsyk visbiečiai nesuteikė pagalbos kaimiškųjų vietovių vyrams, kurie stojo ginti salos. Danai sumušė gotlandiečius, žuvo beveik pusė salos vyrų. Žuvusieji buvo skubiai palaidoti kartu su šarvais, o po daugelio šimtmečių tai tapo didžiuliu atradimu archeologams.

Gotlando sala ilgą laiką priklausė Danijai, o Švedijos dalimi galutinai tapo tik 1679 m. Šaltojo karo metais Gotlande buvo dislokuotos gausios Švedijos karinės pajėgos. Užliūliuoti pacifistinių idėjų, 2005-aisiais švedai salą demilitarizavo, tačiau po 2014 m. Rusijos veiksmų Kryme ir Donbase susigriebė. Dabar Gotlande vėl yra dislokuota karinė įgula.

Tarp didžiausių Baltijos jūros salų garbingą penktą vietą užima dar viena Švedijai priklausanti sala – Elandas. Šios gerokai arčiau žemyno esančios ilgos (137 km) ir siauros (iki 16 km) salos plotas – 1 347 kv. km, gyventojų skaičius – 25 tūkst. Elandas vadinamas vėjo malūnų sala.

Ketvirta pagal plotą Baltijos sala priklauso Estijai. Tai daugeliui keliauti mėgstančių lietuvių gerai pažįstama Sarema. Iš viso Estija jūroje turi net 1 521 salą ir salelę. Didžioji dalis jų susitelkusios vakarinėje šalies dalyje, Monzundo, arba Vakarų Estijos, salyne. Saremos plotas – 2 673 kv. km, čia gyvena 34 tūkst. žmonių. Salos centras – Kuresarė, čia išlikusi įdomi viduramžių pilis. Turistai Saremoje taip pat mielai lanko švyturius, vėjo malūnus, meteoritinį kraterį Kalio vietovėje. Vieni iš dažniausiai Saremoje siūlomų suvenyrų – dirbiniai iš saloje kasamo dolomito.

Kadaise Sarema buvo gana aršių estų piratų prieglobstis. Viduramžiais ją užkariavo Livonijos ordinas, netrukus didesnė dalis salos atiteko Ezelio (vokiečių, švedų ir kitų užkariautojų vartotas būtent toks Saremos pavadinimas) vyskupui. Į Saremą karo žygius ne kartą rengė lietuviai, negailėję nei vietinių estų, nei čia įsitvirtinusių vokiečių. 1270 m. vasario 16 d. ant jūros ledo prie Saremos vyko Karusės mūšis. Jame lietuviai sumušė jungtines Livonijos ordino ir danų pajėgas.

1559 m. Sarema tapo Danijos, 1645 m. – Švedijos, 1710 m. – Rusijos valda. Sovietmečiu daug salos gyventojų buvo ištremta, Sarema ir gretimos salos buvo labai militarizuotos. Dabar Sarema – tikras migruojančių paukščių ir turistų rojus.

Į šiaurę nuo Saremos yra jos mažesnė sesė – Hyjumos sala, užimanti 989 kv. km plotą ir turinti 11 tūkst. gyventojų. Tai septinta pagal dydį Baltijos jūros sala. Turistų ji lankoma kiek rečiau nei Sarema, tačiau yra ne mažiau žavi. Bene įspūdingiausias turistinis objektas – Kepu švyturys.

Danus okupavo sovietai

Šešta pagal plotą Baltijos jūros sala yra Danijai priklausantis Lolandas. Šios salos plotas – 1 243 kv. km, gyventojų – 65,7 tūkst. Kaip ir visa Danija, Lolandas – intensyvios žemdirbystės kraštas. Tai liudija ir saloje esantis didžiausias Danijoje cukraus fabrikas.

Dar viena (ir paskutinė) į didžiausių Baltijos salų dešimtuką patenkanti Danijos sala – Bornholmas. Jos plotas – 588 kv. km, gyventojų – 41 tūkst. Kaip ir švediškajame Gotlande, taip ir daniškajame Bornholme viskas alsuoja istorija. Senųjų vikingų gyvenviečių pėdsakai, XII a. menančios Hamershuso pilies (ji laikoma didžiausia išlikusia viduramžių pilimi Šiaurės Europoje) griuvėsiai, 15 bažnyčių (kai kurios iš jų – apskritos formos, pritaikytos gynybai), žavūs pajūrio miesteliai, pušynai, paplūdimiai vilioja tūkstančius turistų. Tačiau Bornholmas negyvena vien iš turizmo – čia išvystytas žemės ūkis, užsiimama žvejyba, išgaunama nemažai granito, gaminami keramikos dirbiniai.

1945 m. per karą vokiečių kontroliuotą Bornholmą po bombardavimo, padariusio didelę žalą vietos gyvenvietėms, užėmė sovietų kariuomenė ir čia išbuvo beveik metus. Ši sala – vienintelė Danijos dalis, kuri, nors ir gana trumpai, buvo okupuota sovietų.

Riugenas ir Uzedomas

Pietinėje Baltijos pakrantėje šeimininkauja vokiečiai ir lenkai. Ir viena, ir kita šalis turi nedaug salų, palyginti su Danija, Švedija, Suomija ar Estija, bet šios salos yra puikūs gamtos kampeliai ir nuo seno garsėja kaip turistų traukos centrai.

Vokietijoje garsus Riugenas – 926 kv. km ploto sala (aštunta pagal dydį Baltijos jūroje), turinti 77 tūkst. gyventojų ir kasmet sulaukianti dar daugiau turistų. Pasižiūrėti Riugene išties yra į ką. Visų pirma tai baltai švytinčios kreidinės uolos ir skardžiai. Aukščiausias iš jų siekia net 118 m. Saloje gausu archeologijos, architektūros paminklų, įstabių švyturių. Pirmieji kurortai Riugene įsteigti dar XVIII a. pabaigoje. Poilsiautojus vilioja ne tik jūra, bet ir mineralinio vandens versmės.

Nacių valdymo metais buvo užsimota Riugene įrengti didžiausią pasaulyje pajūrio kurortą, kuriame galėtų ilsėtis paprasti šalies piliečiai. Proros vietovėje buvo pastatytas milžiniškas, 4,5 km ilgio, poilsio namų kompleksas (jame suplanuotos vietos 20 tūkst. poilsiautojų), įrengtos valgyklos, koncertų ir kitokių linksmybių vietos.

Vokietija ir Lenkija yra pasidalijusios Uzedomo, arba Uznamo, salą, nepatenkančią į didžiausių Baltijos salų dešimtuką, bet įdomią savo istorija. Antrojo pasaulinio karo metais čia įrengtoje slaptoje gamykloje buvo gaminamos ir pakrantės poligone išbandomos garsiosios raketos „Fau“, turėjusios tapti mirtinais ginklais, esą išgelbėsiančiais Trečiąjį reichą nuo pralaimėjimo kare. Tačiau raketos nepadėjo, karas buvo pralaimėtas, o perbraižant pokario Europos sienas didelė dalis Vokietijos žemių atiteko Lenkijai (kartu ir pusė Uzedomo salos bei gretima Volino sala).

Salų šalis

Daugiausia Baltijos jūros salų ir salelių turi Suomija, beje, garsėjanti ir kaip 190 tūkst. ežerų šalis. Jai priklauso ne tik devintą vietą didžiausių Baltijos salų dešimtuke užimanti Alando sala, bet ir 788 kitos salos, didesnės nei 1 kv. km ploto, bei tūkstančiai mažyčių šcherų, labiau primenančių ne salas, o iš vandens iškilusias uolas.

Garsiausias Suomijos salynas – Alandai (didžiausia jo sala – minėtas Alandas). Ši 1 553 kv. km teritorija, kurią sudaro 6 757 salos ir salelės (tik 50 iš jų – gyvenamos), yra išskirtinė Suomijos dalis, mat čia absoliučią daugumą gyventojų sudaro švedai. Alandai nuo 1921 m. yra demilitarizuota zona, čia nėra jokių karinių bazių, o salos gyventojai nekviečiami atlikti karo tarnybos. Alandų salos turi regiono parlamentą, leidžia savo pašto ženklus ir didžiuojasi kitais didelės autonomijos atributais.

Alandai, kaip ir kitos Suomijos salos, yra gana vėsaus klimato zonoje, todėl čia poilsiauti vyksta ne paplūdimių, o žmonių mažai paliestos gamtos ir žvejybos mėgėjai. Išplaukus kateriu, tarp salų, salelių ir šcherų labai lengva pasiklysti. Laimė, šiuolaikinės palydovinės navigacijos prietaisai padeda sėkmingai grįžti į uostą netgi šių vandenų nepažįstančiam svečiui.