Šis gėrimas parduodamas 200 pasaulio valstybių, net ten, kur kitos Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prekės griežtai uždraustos. Tiksli šio gėrimo receptūra yra viena iš ilgiausiai saugomų technologinių paslapčių, jis turi milijonus gerbėjų ir ne mažiau kritikų. Taip, tai kokakola.

Vitalijus BALKUS

Viskas prasidėjo vaistinėje

1886 m. JAV pietuose, Atlantoje, vis dar gyvenusioje pralaimėto pilietinio karo nuotaikomis, buvo kaip niekada gausus vaistų nuo visų ligų pasirinkimas. Tiesa, tie vaistai, dažniausiai atvežami iš šiaurinių valstijų, buvo gaminami etilo alkoholio pagrindu ir buvo ne kas kita, o trauktinės. Mat jas parduodant vaistinėse kurį laiką pavykdavo apeiti vis griežtėjančius alkoholio prekybos įstatymus.

„Stebuklingų“ vaistų gamyba vertėsi ir farmacininkas Džonas Stitas Pembertonas. Jis sukūrė mikstūrą, esą stimuliuojančią smegenų veiklą. Jos reklama skambėjo taip: „French Wine Coca – idealus tonikas smegenų veiklai stimuliuoti.“ Alkoholio ir kokaino derinys turėjo visiškai nuspėjamą poveikį, ir išradėjas greičiausiai likusį gyvenimą būtų ramiai prekiavęs gėrimu, jei ne blaivybės vajus. Valstijoje įvestas sausasis įstatymas privertė jį ieškoti, kuo mikstūroje pakeisti etilo alkoholį.

Sprendimą pasufleravo buvę vergai. Jie papasakojo, kad Afrikoje populiarūs kolamedžių riešutai puikiai šalina nuovargį, suteikia energijos ir net palengvina pagirias. Tiesa, naujojo gėrimo skonis buvo bjaurus, ir Dž. S. Pembertonui teko ilgai eksperimentuoti su įvairiais ingredientais siekiant jį sušvelninti ar užmaskuoti. Tačiau svarbiausia buvo tai, kad dviejų stiprių stimuliuojamųjų medžiagų derinys buvo iš tiesų veiksmingas. Pirmoji kokakola buvo gaminama tiesiog iš kokainmedžių lapų ir joje kokaino buvo per akis. Pastarasis pradėtas šalinti tik nuo 1903 m.

Nors sprendimas buvo labai vykęs, išradimo autorius nesugebėjo iš jo užsidirbti – prekyba mikstūra buvo tokia nuostolinga, kad net pardavęs didžiąją dalį savo įmonės akcijų Dž. S. Pembertonas mirė skurde ir buvo palaidotas varguoliams skirtose kapinėse.

Komercinė sėkmė – ne vien receptūra

Kas gi buvo tas kompanijos pirkėjas? Juo tapo Vilis E. Veneiblas, vaistinės darbuotojas. Kartą į vaistinę, kurioje jis dirbo, užsuko pagiringas klientas. Pagal taisykles pilstomą mikstūrą reikėjo skiesti paprastu vandeniu, tačiau pardavėjui po ranka buvo tik gazuoto sodos vandens ir pirkėjui sutikus „vaistas“ buvo atskiestas būtent juo. Pirkėjui šis derinys patiko, ir gudrus pardavėjas nuo to laiko pradėjo skiesti mikstūrą būtent taip.

Tačiau tikruoju „Coca-Colos“ sėkmės architektu tapo airių emigrantas Asa Grigsas Kendleris, atvykęs į JAV vos su 1 doleriu ir 75 centais kišenėje bei dideliu noru praturtėti. Talento jam nestigo, tad užsidirbęs pirmuosius rimtesnius pinigus jis iš Dž. S. Pembertono našlės už tais laikais nemenką 2 300 dolerių sumą nupirko mikstūros receptūrą ir su dviem draugais 1893 m. Džordžijos valstijoje įkūrė mums puikiai žinomą „The Coca-Cola Company“.

Pirkinys buvo itin vykęs – jau 1902 m. kompanijos apyvarta siekė 120 tūkst. dolerių. Taip prasidėjo pergalingas kokakolos žygis per pasaulį.

Svarbiausia – saikas

Šis gėrimas sulaukia vis daugiau kritikos ir turi vis daugiau priešininkų. Tiesa, tai anaiptol nėra nei gėrimo, nei jį gaminančios kompanijos liūdną ateitį pranašaujantis reiškinys, tačiau atkreipti dėmesį, kur lekia kritikų strėles, vis dėlto verta.

Pirmiausia reikia atminti, kad kokakoloje yra tiesiog milžiniškas kiekis cukraus: vienoje mažoje porcijoje (250 ml) – apie 30 gramų. Atitikmuo būtų puodelis arbatos su maždaug 5–6 šaukšteliais cukraus. Akivaizdu, kad troškuliui malšinti kokakola – toli gražu ne pats tinkamiausias gėrimas.

Atsižvelgdama į vis didėjančias sveiką gyvenseną propaguojančių vartotojų gretas kompanija išleido becukrę šio gėrimo versiją „Zero“, tik štai pernelyg džiaugtis dėl to neverta. Gėrimo sudėtyje – vienas iš labiausiai kritikuojamų saldiklių – aspartamas. Jis, kaip ir kiti dirbtiniai saldikliai, sukelia troškulį. Daug blogiau yra tai, kad paskelbti tyrimų rezultatai leidžia įtarti, jog aspartamas sukelia rimtų sveikatos sutrikimų. Taigi vartotojui reikia rinktis, ar saikingai vartoti kokakolą su cukrumi, ar bandyti aspartamo poveikį.

Miesto legendos

Kaip ir bet koks masinės kultūros reiškinys, kokakola dažnai minima miesto legendomis vadinamoje šiuolaikinėje tautosakoje. Greičiausiai girdėjote, kad šis gėrimas tirpdo dantų emalį, gali būti naudojamas kalkėms šalinti, gelbsti atsukant surūdijusias veržles, na, o sumaišytas su „Mentos“ tablete gali susprogdinti jus iš vidaus.

Kokakola tikrai pasižymi valomosiomis ypatybėmis. Jos sudėtyje esanti fosforo rūgštis (E 338) nuo metalų kuo puikiausiai šalina oksidų plėvelę ir rūdis. Tačiau, kad nuvalytumėte papuošalus, kokakoloje juos teks mirkyti kelias dienas, nes rūgšties koncentracija – labai menka, tad geriau naudoti specialias valymo priemones. O štai dantų emaliui labiau kenkia ne rūgštis, o gėrime esantis cukrus, niekuo nesiskiriantis nuo to, kurį vartojate valgydami saldainius, ledus ir dar daug visokių kitų saldžių gėrybių.

Gėrime mirkomas kiaušinio lukštas, kaip rodo eksperimentai, pradeda irti tik po dviejų savaičių, o kartais iš viso nereaguoja. Taigi, jei nesiruošiate tiek laiko laikyti gėrimo burnoje, nėra dėl ko jaudintis.
Šis gėrimas tikrai neblogai šalina kalkes, pavyzdžiui, nuo virdulio sienelių. Tiesa, vieno virdulio spiralei nuvalyti prireiks bent litro kokakolos ir kelių virimų, o jeigu užsižiopsosite ir ant spiralės pridegs gėrime esantis cukrus, virdulį teks išmesti.

Dar viena miesto legenda apie kokakolą gali būti mums netgi naudinga. Atliekant įvairius eksperimentus paaiškėjo, kad šis gėrimas pasižymi geromis marinuojamosiosmis ypatybėmis, ir receptai, siūlantys mėsos patiekalus gaminti naudojant šį ingredientą, tampa vis populiaresni.

Nėra tiesa ir šiurpioji legenda apie berniuką, kurio skrandis sprogo sumaišius šį gaivųjį gėrimą su „Mentos“ tablete. Populiariosios „Discovery“ laidos „Mitų griovėjai“ komanda mitui patikrinti panaudojo tikrą kiaulės skrandį – supylė kelis litrus kokakolos ir sumetė kelis pakelius „Mentos“ tablečių, tačiau sprogimas neįvyko. Eksperimentas kritiškai mąstančių entuziastų buvo pakartotas bent kelias dešimtis kartų ir rezultatai buvo tokie patys.

Na, ir pabaigoje – dar vienas mitas, kad šio gėrimo vartojimas gali tapti priklausomybės nuo kokaino priežastimi. Kaip jau minėjome, net nuo 1903 m. žaliavoje yra tik kokaino likučiai, o pačią žaliavą kompanija perka iš vienintelės JAV veikiančios legalios kokaino ekstrahavimo gamyklos. Taigi jokio neigiamo kokaino poveikio nėra ir negali būti.