5 faktai, kurių nežinojote apie Indiją: istorijos apie seniausią pasaulio religiją ir „šlapiausią“ vietą Žemėje

5 faktai, kurių nežinojote apie Indiją: istorijos apie seniausią pasaulio religiją ir „šlapiausią“ vietą Žemėje


Indija – įspūdingų kultūrinių ir istorinių paminklų, gilių gastronominių ir religinių tradicijų bei nuostabios gamtos kraštas. Ir nors daugelis esame girdėję apie Agros mieste stūksantį Tadžmahalo mauzoliejų ar Indijoje garbinamas karves, šią šalį supa gerokai daugiau neišsemiamų įdomybių.


1. Seniausia pasaulio religija


Indiją užtikrintai galima vadinti religijos ir šventyklų šalimi. Maždaug 15 proc. šios šalies gyventojų yra musulmonai, tačiau didžioji dauguma – beveik 80 proc. – yra hinduizmo religijos išpažinėjai.


Ji yra laikoma seniausia religija pasaulyje, kurios papročiai, kai kurių šaltinių teigimu, siekia daugiau kaip 4 tūkst. metų pr. Kr. Tiesa, pats terminas – hinduizmas – yra ganėtinai naujas, o jį, norėdami apibrėžti Indijos gyventojų tikėjimą, naudoti pradėjo kolonizatoriai iš Vakarų.


Įdomu ir tai, kad hinduizmas nėra paremtas aiškiomis dogmomis ir nestato tikinčiųjų į griežtus rėmus, todėl kiekvienas jo sekėjas yra laisvas pasirinkti, kuo tikėti.


Apskritai, religija yra giliai įsišaknijusi ir į Indijos architektūrą bei urbanistinį paveikslą – iš viso šalyje yra apie 300 tūkst. mečečių ir maždaug 2 mln. hinduizmo šventyklų. Skaičiuojama, kad vien šventajame Varanasio mieste yra virš 20 tūkst. šventyklų.

REKLAMA


2. Neslopstantis gyventojų augimas


Nors ilgą laiką daugiausiai gyventojų pasaulyje turinčios šalies titulas priklausė Kinijai, dar 1750 m. turėjusiai 225 mln. gyventojų, jau kitąmet šį titulą perims būtent Indija.


Jungtinių Tautų Organizacijos skaičiavimais, 2023 m. liepos 1 d. Kinijoje turėtų gyventi apie 1,426 mlrd. žmonių, o Indijoje šis rodiklis turėtų būti perkopęs 1,428 mlrd. gyventojų.


Tiesa, jei Kinijoje dėl daugybės skirtingų religinių ir socioekonominių priežasčių žmonių skaičius tik mažės, Indijai susitvarkyti su gyventojų pertekliumi nepavyks dar kurį laiką. Prognozuojama, kad šios šalies populiacija augs dar bene 40 m., kol pasieks beveik 1,7 mlrd.


3. Verdantis kalbų katilas


Indija yra ypatinga ne tik dėl savo visapusiškumo, milžiniško gyventojų skaičiaus ar gausybės religinių paminklų – ji išsiskiria ir savo lingvistine įvairove. Šalies konstitucijoje yra įtvirtina, kad oficialiomis arba valstybinėmis yra laikomos net 23 skirtingos kalbos.

REKLAMA


Tarp jų – ne tik hindi, kuria ir kalba daugiausiai šalies gyventojų, bet ir bengalų, tamilų, urdu ar sąsajų su lietuvių kalba turinti sanskrito kalba. Tiesa, pastarąją dar 2001 m. kaip savo gimtąją kalbą nurodė vos apie 14 tūkst. indų.


4. „Šlapiausia“ vieta planetoje


Indija taip pat pasižymi ir įspūdinga gamta – nuo kvapą gniaužiančių kalnuotų slėnių, niekur nematytų ežerų ar milžiniškų krioklių. Tiesa, kai kurios vietos išsiskiria ne tik nuostabiu reljefu, bet ir neįtikėtinu klimatu.


Pavyzdžiui, Meghalajos valstija Šiaurės Rytų Indijoje yra vadinama „šlapiausia vieta Žemėje“, nes vien šioje miškingoje vietovėje per metus iškrenta bene 12 tūkst. mm kritulių, t.y. 33 mm lietaus per dieną.


Čia esančiam Mawsynram miestui priklauso ir Gineso rekordas kaip vietai, kurioje per metus iškrenta daugiausiai kritulių. Miesto gyventojai kiekvienais metais praleidžia ištisus mėnesius besiruošdami liūčių sezonui, kelias dienas nesibaigiančiam lietui ir iš už debesų neišlendančiai saulei.


5. Prieskoniais garsėja ir iki šiol


Indija garsėja kaip autentiškų gastronominių patirčių šalis, tačiau tikrosios jos kulinarinės paslaptys slypi tūkstančius metų siekiančiose prieskonių auginimo tradicijose.


Vietiniai ir tik Indijai būdingi prieskoniai Pietų Azijoje buvo auginami šimtai metų prieš mūsų erą. Dažniausiai tarp jų yra linksniuojami septyni prieskoniai, laikomi pamatiniais – kmynai, kalendra, gvazdikai, cinamonas, vaistinė ožragė ir kardamonas. Tiesa, jie naudoti ne tik maisto ruošimui, bet ir įvairioms ligoms gydyti.



Įdomu tai, kad priešingai įsigalėjusiam stereotipui, karis apskritai nėra naudojamas indiškoje virtuvėje, nes tai – XVIII a. britų išradimas. Karis tėra kmynų, imbiero, kardamono, garstyčių, kajeno, ciberžolės ir juodųjų pipirų mišinys.


Pastarieji senovės Indijoje vadinti „juoduoju auksu“ ir buvo laikyti karališku prieskoniu – juodieji pipirai Indijos virtuvėje naudoti dar 2000 m. pr. Kr.


Savo reputaciją ir stiprias sąsajas su prieskoniais Indija išlaiko ir šiandien – ši šalis pagamina maždaug 75 proc. visame pasaulyje sunaudojamų prieskonių.







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 47 (2024)

    Savaitė - Nr.: 47 (2024)



Daugiau >>