Pirmieji išmaniojo telefono programėle valdomi įrenginiai rinkoje atsirado beveik prieš dešimtmetį. Jau tada imta prognozuoti, jog netolimoje ateityje išmanu taps beveik viskas, prie ko prisiliečiame. Ir nors ši revoliucija nėra sparti – nuolat tobulėjančios technologijos iš tiesų pamažu leidžia išmanių savybių suteikti patiems netikėčiausiems kasdieniams daiktams.

„Praėjo ne vieneri metai nuo to, kai išmanieji telefonai mūsų kišenes išlaisvino nuo banko kortelių, užrašų knygelių bei kitų iki tol gyvybiškai svarbių kasdienių įrankių. Vis dėlto į skaitmeninę erdvę įmanoma perkelti ne viską, todėl daugybė kompanijų suka galvą, kaip tam tikrus kasdienius daiktus bent jau priartinti prie technologijomis pulsuojančio šiuolaikinio pasaulio. Vieni geriausių to pavyzdžių – išmaniaisiais tampantys vandens buteliukai, akiniai nuo saulės ar net šalikai“, – pasakoja išmaniųjų įrenginių ekspertas Simonas Tilindis.

Emocijas suprantantis išmanusis šalikas

Pasak išmaniųjų įrenginių eksperto Simono Tilindžio, vienas įdomiausių pastarosiomis dienomis nuskambėjusių išmaniosios transformacijos atvejų yra įvairius fizinius rodiklius galintis sekti sporto sirgaliaus šalikas. Šį produktą neseniai pristatė „Manchester City“ klubas kartu su pasaulyje garsia technologijų bendrove „Cisco“, siekdami geriau suprasti futbolo gerbėjų emocijas ir reakciją į rungtynes.

„Išmanusis šalikas aprūpintas įvairiais jutikliais, kurie gali matuoti judesių intensyvumą, pulsą, kraujo prisotinimą deguonimi, kūno temperatūrą ir netgi pagal mikroskopinius odos pakitimus nustatyti streso lygį. Visi šie duomenys sporto klubui leis realiu laiku sekti, kaip sirgaliai reaguoja į kiekvieną rungtynių įvykį ne tik emociškai, bet ir fiziškai. Tai tikimasi panaudoti geresnės sporto renginių patirties kūrimui bei gerbėjų įsitraukimo į vykstantį žaidimą gerinimui“, – aiškina pašnekovas.

Vis dėlto, nepaisant futuristiškai skambančios idėjos, kuri ant pirmųjų futbolo sirgalių kaklų turėtų būti pradėta testuoti jau kitą sezoną, produktas paliko nemažai neatsakytų klausimų. Visų pirma, nei sporto klubas, nei „Cisco“ neatskleidė, kaip tiksliai bus naudojami šie jautrūs biometriniai duomenys ir kaip jie bus saugomi. Taip pat neaišku, ar šaliką reikės įkrauti ir ar jį bus galima skalbti.

Kita vertus, ekspertas prognozuoja, jog įvairūs jutikliai pasieks ir daugiau drabužių bei dėvimų daiktų. Vieni to pavyzdžių – bėgimo parametrus matuojantys sportbačiai, apie per didelį UV spindulių kiekį įspėjantis maudymosi kostiumėlis ir pavojingus kūdikio gyvybinių rodiklių pokyčius nustatyti galinčios kojinės.

Akiniai, kurie suteiks daugiau, nei tik apsaugą nuo saulės

Simonas Tilindis prisimena, jog toks daugelio dėvimas daiktas, kaip akiniai, jau seniai masina technologijų kompanijas, o viena pirmųjų, dar 2013 m., prie jų savo rankas prikišo „Google“. Deja, nepaisant futuristinio valdymo balsu ir galimybės prieš savo akis matyti pranešimus, orus ir kitą informaciją, beveik pusantro tūkstančio eurų siekianti kaina ir abejotina nauda atbaidė daugumą pirkėjų, tad produktas galiausiai patyrė nesėkmę. Tačiau tai akinius skaitmenizuoti siekiančių bendrovių galutinai neatbaidė, tik davė pamoką ieškoti paprastesnių to įgyvendinimo būdų.

„Išmaniųjų akinių idėją vėl atgaivino „Snapchat“ socialinį tinklą valdanti bendrovė „Snap“, 2016 m. pademonstravusi „Spectacles“ akinius nuo saulės, kuriuose integruota nedidelė kamera, leidžianti dalintis savo kasdienybės momentais iš naujos perspektyvos. Analogišką produktą pernai, bedarbiaudama su „Facebook“ ir „Instagram“ valdančia „Meta“, pristatė ir akinių rinkoje pirmaujanti „Ray-Ban“. Vis dėlto kur kas populiaresniu būdu akinius paversti išmanesniais tapo jų aprūpinimas ausinių funkcionalumu“, – atskleidžia ekspertas S. Tilindis.

Tokie produktai, kaip „Bose Frames Tempo“ ir „Amazon Echo Frames“, abiejose kojelėse turi po nedidelį tiesiai į ausis garsą transliuojantį ir aplinkiniams beveik negirdimą garsiakalbį bei gali „Bluetooth“ ryšiu prisijungti prie vartotojo išmaniojo telefono. Tai leidžia jiems visiškai pakeisti belaides ausines ir veikti kaip laisvų rankų įrangai, kuri nevargina ausų ir suteikia galimybę girdėti, kas dedasi aplinkui. Nors tai vis dar išlieka pakankamai nišiniu produktu, pamažu krentančios kainos ir didėjanti konkurencija suteikia vilties, kad netolimoje ateityje išėję pasivaikščioti ar vykdami į paplūdimį belaides ausines galėsime palikti namie.

Išmanūs ir vandenį valantys buteliukai

Atsigręždamos į mokslinius tyrimus, įrodančius, jog vanduo padeda gerinti koncentraciją, virškinamojo trakto darbą bei leidžia susidoroti su galvos skausmais, technologijų kompanijos pradėjo ieškoti išmanių būdų paskatinti žmones išgerti daugiau vandens. Nenuostabu, jog jų dėmesys nukrypo į tai, ką daugelis su savimi nešiojamės kasdien – vandens buteliukus.

Pastaruoju metu rinkoje daugėja išmanių vandens buteliukų, kurie seka išgeriamo vandens kiekį ir jam esant nepakankamam – siunčia pranešimą į išmanųjį telefoną arba apie tai informuoja tam tikros spalvos LED lemputėmis. Taip pat pamažu populiarėja buteliukai, kamštelyje turintys UV spindulių lemputę ir jos dėka galintys per maždaug minutę išnaikinti vandenyje esančius pavojingus mikroorganizmus, kas leidžia teisingą vandens gėrimo režimą išlaikyti keliaujant arba neturint prieigos prie kokybiško vandens šaltinio.

„Nepaisant inovatyvių sprendimų ir prasmingos misijos, šių produktų naudojimas vis dar netampa masiniu reiškiniu. Kaip ir daugumos tokio tipo išmaniųjų daiktų atveju, žmones atbaido tai, kad išmanųjį buteliuką reikės nepamiršti įkrauti ir pasiimti su savimi, o jo pagrindinę funkciją – skatinti gerti daugiau vandens – iš esmės gali atlikti įvairios išmaniojo telefono ar laikrodžio programėlės“, – paaiškina ekspertas Simonas Tilindis.