Turbūt nebuvo tokio karo, o gal ir taikos meto, kai neveiktų agentai. Geri jie ar blogi – pasakyti sunku, priklauso, kam ir kokius darbus dirba.

Ramutė Šulčienė

Apie dvigubą agentų gyvenimą ir slaptas užduotis smagu skaityti ir žiūrėti filmus. Tik kažin ar norėtume vieną dieną sužinoti, jog mylimi tėvai duoną pelnė šnipinėdami svetimai valstybei. Taip nutiko ne per pasaulinius karus, kai agentų net suskaičiuoti būtų buvę neįmanoma, o visai neseniai. 2010 m. birželio 27 d. amerikietis Timas Folėjus smagiai papietavo su tėvais ir broliu savo dvidešimtojo gimtadienio proga.

Pavargęs užlipo pailsėti į miegamąjį, bet staiga į namus suimti tėvų įsiveržė Federalinio tyrimų biuro agentai. Šiandien, praėjus vienuolikai metų po įvykio, Timas gyvena Rusijoje. Kaip ir jo brolis, o vėliau tėvai, jis buvo deportuotas į tėvų gimtąją šalį. Pasirodo, mama ir tėtis gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) su padirbtais pasais ir labai ilgai dirbo kaip rusų agentai.

Agentų pasaulyje gyvenantys moterys ir vyrai šnipinėti pasirenka dėl įvairių priežasčių. Vieni tai daro dėl ideologinių įsitikinimų, siekdami padėti savo šaliai ar kenčiantiems tautiečiams, ir vėliau laikomi didvyriais. Štai Timo tėtis ir mama Rusijoje buvo pagarbiai sutikti, apdovanoti, jiems parūpinti puikūs darbai ir iki šiol jie gyvena patogų ir finansiškai aprūpintą gyvenimą. Kiti agentai įsitraukia į šnipinėjimą siekdami pasipelnyti finansiškai, o treti, pasižymintys moralės trūkumu, laikomi tėvynės išdavikais. Pavyzdžiui, 1953 m. JAV piliečiai Julius ir Etelė Rozenbergai už šnipinėjimą sovietams buvo nuteisti mirties bausme elektros kėdėje. Pora Sovietų Sąjungai perdavė daugybę įslaptintų dokumentų apie atominės bombos kūrimą.

Skirtingos užduotys

Agentai egzistavo visais laikais. Kinų generolas Sun Tzu dar 4 a. pr. Kr. gerai žinomoje knygoje apie karo taktiką ir strategiją „Karo menas“ išsamiai aprašo skirtingų tipų agentus. Vieni yra slapti informatoriai, kurie renka ir pateikia svarbią, neskelbiamą viešai kitos šalies informaciją. Kiti įsiskverbia į aukščiausio rango šalies pareigūnų artimiausią aplinką, tampa patikėtiniais, bendrauja su sprendimus priimančiais asmenimis. Treti yra atsakingi už dezinformacijos skleidimą: jie pateikia tikros ir melagingos informacijos mišinį, kad nukreiptų priešą neteisingą kryptimi, jį suklaidintų. Svarbų vaidmenį Sun Tzu skiria ir dvigubiems agentams, t. y. užverbuotiems iš priešo pusės agentams.

Šnipinėjimo meistrai

Daug šiuolaikinių šnipinėjimo metodų XVI amžiuje sukūrė Fransis Volsingamas – šnipų meistru vadinamas Didžiosios Britanijos karalienės Elžbietos I vyriausiasis sekretorius. Jo komandoje dirbęs talentingas kriptografas gebėjo meistriškai užšifruoti ir iššifruoti slaptą informaciją, buvo ir specialistas, įgudęs nepastebimai sulaužyti ir pataisyti antspaudus, kuriais buvo užantspauduojami laiškai ir dokumentai.

F. Volsingamo „žvalgybininkų“ tinklas buvo neįtikėtinai platus, jis siuntė naujienas ir paslaptis iš visos Europos. Dėl agentų tinklo ir jų kruopštaus darbo F. Volsingamui pavyko perimti laiškus ir užkirsti kelią sąmokslininkams, siekusiems Elžbietą I pakeisti Škotijos karaliene Marija Stiuart.

Džordžas Vašingtonas – ne tik pirmasis JAV prezidentas, bet ir dar vienas šnipų meistras. Jo išplėtotos agentų tinklo suteikta reikšminga informacija padėjo įveikti britų imperiją per JAV nepriklausomybės karą. Tiesa, kaip ir daugeliui vadovų, Dž. Vašingtonui teko susidurti su dvigubu agentu, vos nepakišusiu kojos sėkmei. Paaiškėjo, kad jo patikimiausias generolas Benediktas Arnoldas yra dvigubas agentas, planavęs išduoti Dž. Vašingtono kariuomenės planus britams. B. Arnoldas buvo sustabdytas, bet spėjo pabėgti iš šalies.

Svarbiausia – surinkti informaciją

Kol dar nebuvo telegrafo, telefono, o juo labiau kompiuterio ir interneto, informacija keliaudavo laiškais. Rinkti ją iš svetimų laiškų ilgus metus buvo viena svarbiausių agentų užduočių. Europos valdovai steigė kriptoanalitikų tarnybas. Šie paprastus ir šifruotus laiškus skaitantys žmonės dirbdavo specialiose patalpose, vadinamose „juoduoju kambariu“ („cabinet noir“). Manoma, kad stipriausią kriptoanalitikų grupę turėjo Austrijos imperatorius: jie mokėjo visas Europos kalbas, todėl gebėjo atskleisti itin daug informacijos.

„Juodieji kambariai“ taip pat labai aktyviai veikė Prancūzijoje ir Didžiojoje Britanijoje. Žinoma, kad britai buvo iššifravę daugumos valstybių kodų sistemą. Po Didžiosios Prancūzijos revoliucijos požiūris į „juoduosius kambarius“ ėmė keistis: privačios korespondencijos skaitymas nederėjo su asmens laisvės idėja. 1911 m. enciklopedija „Britanica“ paskelbė, kad „juodieji kambariai“ oficialiai nebeegzistuoja. Vis dėlto paskelbusios karo padėtį daugelis šalių ir toliau samdė būrį agentų, kurie skaitydavo svetimus laiškus. Tokia praktika buvo paplitusi ir per Pirmąjį bei Antrąjį pasaulinius karus.

Agentai pluša toliau

Agentų veikla metams bėgant vis stiprėjo ir plėtėsi, jų darbas tapo gerai mokamas. Pradėta steigti daugiau valdžios institucijų, padalinių, departamentų, atsakingų už užsienio reikalus. Galiausiai atsirado ir žvalgybos departamentai, o agentai tapo oficialiai įdarbinti darbuotojai. Pavyzdžiui, JAV Centrinė žvalgybos valdyba įkurta 1947 m. Ji renka žvalgybinę informaciją už JAV ribų ir šalies viduje. Agentai itin plačiai ir aktyviai veikė per Antrąjį pasaulinį karą ir Šaltąjį karą, akivaizdu, kad savo darbą tęsia ir 21-ajame amžiuje.

Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento teigimu, su šnipinėjimu gali susidurti kiekvienas Lietuvos pilietis, kuris dirba užsienio žvalgybos tarnybas dominančioje institucijoje ar organizacijoje, turi darbinių ryšių su tokiomis institucijomis ar pažįsta jose dirbančių asmenų. Tai gali įvykti įvairiomis iš pirmo žvilgsnio jokių įtarimų nekeliančiomis aplinkybėmis tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse. Užsienio agentus Lietuvoje domina politinė, ekonominė, karinė, mokslinė ir technologinė informacija. Aktyviausiai ir agresyviausiai prieš Lietuvą veikia Rusijos žvalgybos tarnybos. Prieš Lietuvos interesus taip pat veikia Baltarusijos ir kelių kitų valstybių žvalgybos tarnybos.

Daugiau įdomių ir aktualių straipsnių rasite žurnale „Savaitė“. Jį galite gauti tiesiai į savo namus – užsiprenumeravę arba skaityti elektroninę žurnalo versiją.