Žvaigždėtai ir juostuotai (stars and stripes) vėliavai, kaip dažnai vadinamas vienas svarbiausių Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) simbolių, šiemet sukako 240 metų. 1777 m. birželio 14 d. Kontinentiniame kongrese Filadelfijoje buvo patvirtinta JAV nacionalinė vėliava su 13 baltų žvaigždučių mėlyname fone ir 13 raudonų ir baltų juostų. Nuo to laiko juostų skaičius nepakito, o žvaigždžių vis daugėjo, prisijungiant vis naujoms valstijoms.

Manvydas VITKŪNAS

Trylika raudonų ir baltų juostų simbolizuoja tokį pat skaičių britų kolonijų, 1776 m. liepos 4 d. paskelbusių nepriklausomybę ir susivienijusių į JAV. Tai Delaveras, Džordžija, Konektikutas, Masačusetsas, Merilandas, Naujasis Džersis, Niujorkas, Naujasis Hampšyras, Pensilvanija, Pietų Karolina, Rod Ailandas, Šiaurės Karolina ir Virdžinija. Žvaigždžių skaičius iš pradžių buvo lygus juostų skaičiui.

Iškėlė laive

Dar iki paskelbiant JAV nepriklausomybę, 1775 m. gruodžio 2 d. Filadelfijoje, laive „Alfred“, buvo iškelta baltų ir raudonų juostų vėliava, kurios vidiniame viršutiniame kampe (vėliavų specialistų – veksilologų – vadinamame kantonu) buvo įkomponuota Didžiosios Britanijos vėliava. Dažnai būtent ši vėliava laikoma pirmąja JAV nacionaline vėliava. Ją iškėlė burlaivyje tarnavęs leitenantas Džonas Polas Džonsas. Vieno iš pirmųjų amerikiečių karinių jūrų pajėgų laivų ir pirmojo karo laivyno flagmano „Alfred“ įgula pasižymėjo keliose kautynėse su britais. Pačią vėliavą pagamino Margaret Mani – žinoma drabužių modeliuotoja iš Filadelfijos. Iki tol ji gamino vėliavas britų laivynui.

Naujajai vėliavai, kurioje buvo suderinti Didžiosios Britanijos ir trylikos kolonijų simboliai, prigijo kontinentinės vėliavos pavadinimas. Ji buvo naudojama iki 1777 m. ne tik amerikiečių karinių jūrų pajėgų, bet ir sausumos dalinių, tvirtovių įgulų. Pirmą kartą sausumos pajėgos, vadovaujamos Džordžo Vašingtono, šią vėliavą iškėlė 1776 m. sausio 1 d. Somervilyje (Masačusetso valstijoje). Tačiau 1776 m. liepos 4 d. paskelbus JAV nepriklausomybę tapo akivaizdu – vėliava, kurioje įkomponuotas buvusios metropolijos simbolis, netinka nepriklausomai valstybei. Negana to, JAV vėliava buvo beveik identiška gausų laivyną turėjusios britų pirklių Ost Indijos bendrovės vėliavai, iš toliau jų buvo beveik neįmanoma atskirti.

Kokią žvaigždę kirpti?

1777 m. birželio 14 d. Kontinentiniame kongrese buvo patvirtinta nauja vėliava, kurioje juostų skaičius liko toks pat, o kantone vietoj Didžiosios Britanijos vėliavos buvo mėlyname stačiakampyje pavaizduota trylika ratu sudėtų baltų žvaigždžių. Pirmasis šalies vadovas Dž. Vašingtonas taip pakomentavo naujosios vėliavos išvaizdą: „Žvaigždes mes paėmėme iš dangaus. Raudona spalva yra mūsų tėvynės [suprask – Britanijos] spalva, o baltos juostos, kurios ją dalija, rodo, jog mes atsiskyrėme. Šios baltos juostos įeis į istoriją kaip laisvės simbolis.“

Kas buvo naujosios JAV vėliavos autorius, nesutariama. Daugelis tyrinėtojų mano, kad tai buvo vienas iš JAV nepriklausomybės deklaracijos signatarų Fransis Hopkinsonas. Minima ir šią vėliavą pasiuvusios siuvėjos pavardė. Šis garbingas darbas priskiriamas Filadelfijos gyventojai Betsei Ros, pakviestai į naujosios vėliavos projekto aptarimą. Iš pradžių buvo planuojama, kad žvaigždės naujojoje vėliavoje bus šešiakampės – neva būtent tokias žvaigždes lengviausia iškirpti iš audinio. Tačiau Betsė pasiūlė penkiakampes žvaigždes – esą jos atrodys dailiau. O kad įtikintų komisijos narius, jog iškirpti tokias žvaigždes nėra sudėtinga, ji paėmė balto audinio gabalą ir mikliai iškirpo visas trylika žvaigždžių.

Nors dėl JAV vėliavos projekto autorystės ir yra neaiškumų, tikrai žinoma, kad naujojo pavyzdžio vėliava (su žvaigždėmis) pirmą kartą mūšio metu buvo iškelta 1777-ųjų rugsėjį per amerikiečių ir britų pajėgų kautynes Pensilvanijos valstijoje, šalia Brandivaino. Pirmąkart už JAV ribų ši vėliava buvo iškelta 1778 m. Didžiajai Britanijai priklausiusiose Bahamų salose. Amerikiečių jūrų pėstininkai išsilaipino Niu Providenso saloje. Jie užėmė britų kariuomenės fortą Nasau ir iškėlė virš jo savo vėliavą.

Keitėsi kone kasmet

JAV vėliava buvo keičiama net 26 kartus nuo pirmojo pripažinimo oficialia. Tai lėmė sprendimas vėliavoje atspindėti visas šią šalį sudarančias valstijas. Pirmoji JAV plėtra įvyko jau 1795 m., kai į JAV sudėtį buvo priimtos dvi naujos valstijos – Vermontas ir Kentukis. Vėliavoje buvo pridėtos dvi žvaigždės ir dvi juostos (ir tų, ir tų buvo po 15). Tiesa, žvaigždės jau buvo sudėliotos ne ratu, o eilėmis.

1818 m. atėjo nauja plėtros banga – prie JAV prisijungė iškart penkios naujos valstijos – Ohajas, Tenesis, Indiana, Luiziana ir Misisipė. Žvaigždžių skaičius padidėjo iki 20, o štai juostų skaičius nebuvo padidintas. Atvirkščiai, nuspręsta grįžti prie pirminio varianto – trylikos juostų, simbolizuojančių pirmąsias trylika valstijų.
XIX a. vėliavą teko atnaujinti daugybę kartų, nes žvaigždžių skaičius, JAV sparčiai plečiantis, daugėjo labai trumpais intervalais – nuo vienų iki keliolikos metų. Pavyzdžiui, 1845-aisiais JAV valstijų sąrašą papildė Florida, vos po metų – Teksasas, dar po metų – Ajova, 1848 m. – Viskonsinas.

Ilgai buvo naudojama 48 žvaigždžių vėliava – net 47 metus. Po to, kai 1912-aisiais į JAV sudėtį buvo įtrauktos Arizona ir Naujoji Meksika, naujos plėtros teko laukti beveik pusę šimtmečio. 1959 m. 49-ąją žvaigždę į JAV vėliavą atnešė atšiaurioji Aliaska, o jau po metų vėliavą vėl teko keisti – valstijų sąrašą papildė 50-oji valstija, tropiniai Havajai.

Variantas su 51 žvaigžde

Nuo 1960-ųjų iki mūsų dienų JAV vėliava nesikeitė. Praėjo jau 57 metai. Neaišku, ar žvaigždėtoje ir juostuotoje vėliavoje atsiras 51-oji žvaigždė, bet kandidatė jau yra. 2012 m. Puerto Rike (jis šiuo metu yra labai glaudžiai susijęs su JAV asociacijos ryšiais) buvo surengtas referendumas dėl salos ateities. 31 proc. puertorikiečių teigė esantys už didelę autonomiją, vos 4 proc. – už nepriklausomybę ir net 65 proc. salos gyventojų išreiškė norą, kad Puerto Rikas taptų JAV valstija. Ar šis siekis kada nors bus įgyvendintas, neaišku. Tiesa, JAV kariuomenės Heraldikos institutas jau yra parengęs vėliavos su 51 žvaigžde projektą.

Kai kurios kitų valstybių vėliavos yra „išvestinės“ iš JAV vėliavos. Pavyzdžiui, Liberijos vėliavos kantone pavaizduota viena balta žvaigždė žydrame fone, o pagrindinis vėliavos laukas padalytas į vienuolika baltų ir raudonų juostų. 1822 m. čia, vakarinėje Afrikos pakrantėje, buvo įkurta kolonija, į ją iš JAV atvyko nemažai buvusių juodaodžių vergų. Jie sugrįžo į savo istorinę tėvynę – Afriką. 1847-aisiais buvo paskelbta Liberijos nepriklausomybė. Repatriantai iš JAV visada pabrėždavo, kad jie yra amerikiečiai, tad nenuostabu, jog ir Liberijos vėliava labai panaši į amerikietiškąją. JAV vėliava taip pat turėjo įtakos Kubos ir kai kurių kitų šalių vėliavų projektams.

Ko negalima daryti?

JAV vėliava dabar yra viena labiausiai atpažįstamų pasaulyje. Tai lemia šalies politinė, ekonominė ir karinė galia. 1969 m. savo šalies vėliavą amerikiečių astronautai iškėlė Mėnulyje.

Su JAV vėliava susiję gausybė įdomių teisinių dalykų. Pavyzdžiui, draudžiama vėliavą iškelti apverstą, nebent taip būtų norima perduoti nelaimės signalą. Draudžiama vėliavą kabinti taip, kad ji liestų žemę, grindis, vandenį ar kokį nors po ja esantį daiktą. Taip pat draudžiama vėliavą spausdinti ant servetėlių, pakuočių ir kitų vienkartinių daiktų. Tačiau nedraudžiama vėliavos deginti! Iki šiol jau būta daugybės atvejų, kai amerikiečiai ar užsienio valstybių piliečiai degino JAV vėliavas, protestuodami prieš šios šalies politiką (ypač daug tokių atvejų buvo Vietnamo karo metais). Kur nors Irane ar kokioje kitoje nedraugiškoje užsienio šalyje uždrausti deginti savo valstybės vėliavas JAV valdžia neturi jokių galimybių, o štai pačioje JAV teritorijoje buvo bandoma tai uždrausti įstatymais. Vienas iš jų buvo priimtas 1989-aisiais, tačiau jau po metų Aukščiausiasis teismas nusprendė, kad tai pažeidžia žodžio ir susirinkimų laisvę, garantuotą JAV konstitucijos pirmąja pataisa.