Zimbabvės herbe iš už skydo kyšo automatinio šautuvo AK-47 vamzdis.

Šiuo metu pasaulyje yra beveik du šimtai valstybių. 193 iš jų – Jungtinių Tautų narės, o Vatikanas ir Palestina šioje svarbiausioje planetos organizacijoje turi stebėtojo statusą. Be to, yra asocijuotų su kitomis valstybėmis šalių, iš dalies pripažintų valstybių ir nepripažintų valstybinių darinių. Visos šios šalys turi savo herbus ar bent jau oficialias valstybės emblemas. Kai kurie herbai – itin neįprasti.

Manvydas VITKŪNAS

Dažniausiai valstybių herbai komponuojami pagal klasikinę schemą – skyde vaizduojamos heraldinės ar neheraldinės figūros. Dažname valstybės herbe taip pat galima išvysti iš skydo šonų stovinčius skydininkus, šūkį ir kitų elementų. Vakarietiškoje heraldinėje literatūroje valstybių herbais laikomi tik pagal heraldikos taisykles sukurti šalių simboliai, o jų neatitinkantys vadinami valstybių emblemomis.

Tulpė ir Alachas

Vakarietiškai heraldikai įprasto skydo veltui ieškosime nemenkos dalies Azijos šalių herbuose. Pavyzdžiui, pažvelgus į Omano herbą, iš pirmo žvilgsnio netgi sunku identifikuoti jį kaip tokį. Jis neatsitiktinai dažniausiai vadinamas ne herbu, o valstybės emblema. Joje pavaizduoti du kardai makštyse, ant kurių uždėtas tradicinis omaniečių ginklas – lenktas durklas chandžaras – ir diržo detalės. Šis simbolių rinkinys Omano Sultonate naudojamas nuo XVIII a.

Omano Sultonato emblema mažiausiai primena klasikinį valstybės herbą.

Šalia Omano, kitapus Hormūzo sąsiaurio esantis Iranas taip pat gali pasigirti gana neįprastu herbu. Pažvelgus į jį, nėra lengva nuspėti, kad šis valstybės simbolis slepia net kelias prasmes. Šis herbas – tai stilizuotas tulpės žiedas. Jo centre esanti figūra yra kalavijas, o keturios iš šonų esančios figūros – islamą simbolizuojantys pusmėnuliai. Visos penkios figūros kartu simbolizuoja penkis islamo „stulpus“, pagrindines kiekvienam musulmonui būtinus dalykus – tikėjimą, maldą, pasninką, labdarą ir piligrimystę.

Negana to, šis herbas labai stilizuotai perteikia persiškos arabų rašto formos užrašą „Alach“ – „Dievas“. Toks iš pirmo žvilgsnio paprastas, tačiau iš tiesų labai slėpiningas Irano herbas galioja nuo 1979 m., kai šalyje įvyko Islamo revoliucija ir buvo nuversta šacho valdžia. Iki to laiko nuo pat XV a. buvo naudojamas tradicinis Persijos herbas – žingsniuojantis liūtas, nešantis ant pečių auksinę saulę, o priekinėje dešinėje letenoje laikantis iškeltą lenktą kardą.

Irano herbas slepia savyje daugybę prasmių.

„Prancūzakalbis“ britų herbas

Išskirtine liūtų gausa garsėja Jungtinės Karalystės herbas. Britų heraldika – itin turtinga, o šalies herbas (yra net keli variantai) atspindi ilgą ir gana sudėtingą šios valstybės istoriją. 1837 m. patvirtinto ir šiuo metu naudojamo pagrindinio herbo skydas padalytas į keturis laukus. Pirmame ir ketvirtame laukuose matome po tris liūtus (kartais teigiama – leopardus), simbolizuojančius Angliją. Antrame lauke vaizduojamas stovintis liūtas simbolizuoja Škotiją, o trečiame lauke matoma auksinė arfa – Airijos (dabartiniu metu – Šiaurės Airijos) simbolis. Skydininkai – vadinamasis karūnuotasis Britanijos liūtas (Anglijos simbolis) ir mitinė būtybė vienaragis (Škotijos simbolis). Virš skydo yra šalmas, vainikuotas karališkąja karūna, taip pat šalmo papuošalas – dar vienas karūnuotasis Britanijos liūtas. Liūto simbolis Anglijos karališkojoje heraldikoje įsitvirtino XII a. pabaigoje, šalį valdant karaliui Ričardui I Liūtaširdžiui.

Ant skydo yra užrašytas Keliaraiščio ordino šūkis dabar jau išnykusia anglų-normanų kalba: „Honi soit qui mal y pense“ („Blogis mąstančiajam apie blogį“). Herbo apačioje – šūkis prancūzų kalba: „Dieu et mon droit“ („Dievas ir mano teisė“). Iš kur prancūzų kalba atsirado britų herbe?! Tai istorinis palikimas tų senų laikų, kai iš Normandijos (Šiaurės Prancūzijoje) kilęs karvedys Vilhelmas Užkariautojas su savo kariuomene perplaukė Lamanšo sąsiaurį, išsilaipino Anglijos pakrantėje ir užkariavo šią šalį. Britanijoje apsigyveno daug normanų didikų, kalbėjusių prancūziškai, ir Anglijos viešajame gyvenime kelis šimtus metų buvo vartojama prancūzų kalba.

Jungtinės Karalystės herbas išsiskiria liūtų gausa.

Airijos arfa

Jungtinės Karalystės herbe atsispindi trys iš keturių šalį sudarančių dalių – Anglija, Škotija ir Šiaurės Airija. Pamirštas Velsas, bet ši šalies dalis, kaip ir kitos, turi savo herbą ir vėliavą.

1922 m. nepriklausomybę atgavusios ir nuo Jungtinės Karalystės atsiskyrusios Airijos herbas – taip pat unikalus. Jame pavaizduota vienintelė figūra – muzikos instrumentas. Arfa jau daug amžių yra vienas svarbiausių Airijos simbolių. Legenda byloja, kad kadaise, dar iki airių krikšto, jų žemės dievui Dagdai, tapusiam vienu iš pirmųjų žemiškųjų šalies valdovų, kiti dievai padovanojo arfą. Tačiau priešiškai nusiteikę šalčio ir tamsos dievai pagrobė ir paslėpė instrumentą. Saulės ir šviesos dievai surado arfą ir ją grąžino Dagdai, kad šis savo grojimu džiugintų žmones. Nuo XIII a. arfa buvo oficialus šalies simbolis, jos atvaizdas buvo kalamas monetose. Vėliau, Airijai tapus Jungtinės Karalystės dalimi, arfa pradėta vaizduoti šios šalies herbe.

Airijos Respublikos herbas, kuriame vaizduojama arfa, patvirtintas 1945 m.

Kalašnikovo automatas

Kur kas dažniau nei muzikos instrumentai valstybių herbuose vaizduojami ginklai. Prisiminkime kad ir mūsų Vytį – raitelį, rankoje iškėlusį kalaviją. Įvairūs šaltieji ginklai (kalavijai, kardai, ietys) – dažni valstybių heraldikoje. Kur kas rečiau pamatysime šaunamuosius ginklus, nors kai kurių valstybių herbuose jų itin daug. Štai vargingiausios Vakarų pusrutulio valstybės – Haičio, XIX a. pradžioje po sunkios ir labai kruvinos kovos tapusio nepriklausomo nuo Prancūzijos, – herbas – itin militarizuotas. Jame pavaizduotas būgnas, vėliavos, dvi patrankos ir krūvos sviedinių, o už vėliavų kyšo šešių šautuvų vamzdžiai su durtuvais.

Haičio herbas – itin militarizuotas.

Ginklai herbuose dažniausiai vaizduojami stilizuoti, ir atpažinti konkretų modelį nėra lengva. Tačiau vienas ginklas, vaizduojamas net trijų pasaulio valstybių herbuose, itin lengvai atpažįstamas. Sovietų Sąjungoje pradėtas gaminti ir po pasaulį plačiai pasklidęs, dabar gaminamas pagal licenciją ne vienoje šalyje Kalašnikovo automatinis šautuvas rado vietą Mozambiko, Rytų Timoro ir Zimbabvės herbuose.

Šis ginklas mažiausiai akcentuojamas Zimbabvės herbe – čia kovos už šalies laisvę simbolis kartu su darbo simboliu – kauptuku – paslėptas už skydo, laikomo dviejų skydininkų – antilopių. Automatą AK-47 galima atpažinti tik iš charakteringo vamzdžio galo.
O štai kitų dviejų valstybių herbuose jis pavaizduotas „visu gražumu“. 1975 m. po kovos už laisvę nuo Portugalijos atsiskyrusi buvusi jos kolonija Mozambikas kaip pagrindinius simbolius taip pat pasirinko Kalašnikovo automatą (kova už laisvę) ir kauptuką (darbas). Mozambiko herbas apskritai buvo nukopijuotas nuo Sovietų Sąjungos respublikų herbų, trūksta tik šūkio „Visų šalių proletarai, vienykitės“.

Rytų Timoro herbe dera Kalašnikovo automatas ir lankas su strėle.

Rytų Timoro, kadaise irgi buvusio Portugalijos kolonija, 1975 m. paskelbusio nepriklausomybę, tačiau vos po devynių dienų okupuoto milžiniškos kaimynės Indonezijos, herbo kompozicija Œ– visiškai kitokia, originali. Rytų Timoro gyventojai labai ilgai – iki 2002 m. – ir sunkiai kovojo su indoneziečių okupantais už savo tėvynės laisvę, todėl nenuostabu, kad jų valstybės herbe ginklams tenka svarbi vieta. Kalašnikovo automatinis šautuvas čia vaizduojamas šalia tradicinio vietinio ginklo – lanko su strėle.

Imperatoriškieji antspaudai

Keista, kad ginklų nepavaizduota labiausiai militarizuotos pasaulio valstybės – Šiaurės Korėjos (oficialiai vadinamos Korėjos Liaudies Demokratine Respublika) – herbe. Šis taip pat pagal sovietinį pavyzdį sukurtas herbas išsiskiria itin realistiškais vaizdais. Centrinėje herbo dalyje pavaizduota hidroelektrinė, simbolizuojanti šalies pažangą ir komunizmo „statybą“.

Šiaurės Korėjos herbe – ryžių įrėminta hidroelektrinė.

Kur kas subtilesni yra kai kurių Šiaurės Korėjos kaimynių simboliai. Štai Pietų Korėjos (Korėjos Respublikos) emblemoje matome in ir jang energijų harmoniją atspindintį raudonos ir mėlynos spalvų simbolį (itin reikšmingą daoizmo religinėje ir filosofinėje sistemoje), įrėmintą penkių kinrožės žiedlapių, paimtų iš senovės Korėjos imperatorių antspaudo.

Imperatoriškasis antspaudas, sudarytas iš chrizantemos žiedlapių, tapo oficialiu Japonijos heraldiniu simboliu. Rytietiškai subtilūs yra ir Indijos, Butano, kai kurių kitų Azijos šalių herbai.

Oficialus Japonijos heraldinis simbolis – chrizantemos žiedas (imperatoriškasis antspaudas).

Vakarų pusrutulyje bene originaliausias herbas – Meksikos. Jame pavaizduotas ant kaktuso tupintis erelis, laikantis snape besirangančią gyvatę. Senovinė indėnų actekų legenda byloja, kad saulės dievas jiems liepė keliauti ieškoti naujos tėvynės ir įsikurti ten, kur jie išvys ant kaktuso tupintį ir snape gyvatę laikantį erelį. Tokią vietą actekai ir rado dabartinėje Meksikoje. O štai baltiesiems šalies gyventojams šis senovinis indėnų simbolis turi kitą gana aiškią prasmę – tai gėrio pergalė prieš blogį.

Siužetas Meksikos herbui sukurti buvo paimtas iš actekų mitologijos.