Italų kilmės komersantas ir keliautojas Amerigas Vespučis, plaukiojęs ir su Ispanijos, ir su Portugalijos karalysčių vėliavomis, įrodė, kad Kristupas Kolumbas atrado ne Indiją, o visiškai naują žemyną. Ir nors A. Vespučis nebuvo toks didis keliautojas, kaip K. Kolumbas ar Fernandas Magelanas, būtent jo vardu pavadinta didžiulė pasaulio dalis, kurią sudaro du žemynai, – Amerika.

Manvydas VITKŪNAS

Įdomu, kad A. Vespučis gana ilgai buvo laikomas niekšingu melagiu, bandžiusiu visus apmulkinti ir atimti šlovę iš esą Indiją atradusio didžiojo K. Kolumbo. Tačiau vėliau paaiškėjo, jog A. Vespučis labai daug padarė, kad pasaulio žemėlapis taptų tikslesnis, taip pat itin prisidėjo prie žemyno, vėliau pavadinto Pietų Amerika, tyrimų ir vietos gyventojų papročių pažinimo bei aprašymo. Jis įrodė, kad K. Kolumbo atrastos žemės yra ne rytinis Indijos pakraštys, o Naujasis Pasaulis.

Pasuko į komerciją

Būsimasis keliautojas gimė 1454 m. kovo 9 d. klestinčiame Italijos Florencijos mieste. Jis buvo trečiasis sūnus valstybinio notaro Nastadžo Vespučio ir jo žmonos Lizos di Džovani Mini šeimoje. Vyriausias brolis Antonijus tapo Pizos universiteto dėstytoju, o vidurinis Džirolamas apsigyveno Sirijoje ir vertėsi prekyba.

Amerigas, taip pakrikštytas vengrų kilmės šventojo Emeriko (kitaip – Imrės) garbei, buvo smalsus ir gero būdo vaikas. Jo lavinimu rūpinosi dėdė – Florencijos šv. Morkaus dominikonų vienuolyno vienuolis Džordžas Antonijus Vespučis. Dėdė puikiai išmokė berniuką lotynų kalbos (yra išlikęs 1478 m. Amerigo lotyniškai rašytas laiškas tėvui), taip pat mokė teologijos, matematikos ir kitų dalykų. 1470 m. Amerigas įstojo į Pizos universitetą. Pakeliui jis įsigijo Viduržemio jūros baseino žemėlapį, ir šis jį dar labiau paskatino domėtis geografija ir navigacija. A. Vespučis taip pat labai domėjosi istorija, fizika, astronomija ir kitais mokslais.

Baigęs studijas universitete, Amerigas tapo komersantu ir, iš pradžių atstovaudamas Medičių prekybos namų Florencijoje interesams, kartu su sūnėnu Džovaniu (vyriausio brolio Antonijaus sūnumi) išvyko į Ispanijos Sevilijos uostamiestį, ten įsidarbino turtingo ir žinomo italų verslininko Džanoto Berardžio prekybos kontoroje. Taip sutapo, kad būtent ši kontora 1493 m. buvo sudariusi sutartį aprūpinti antrąją italų kilmės Ispanijos admirolo K. Kolumbo vadovaujamą ekspediciją į kitą Atlanto pusę.

Pagaliau – į vandenyną!

1495-aisiais mirus Dž. Berardžiui, A. Vespučiui teko perimti didelę dalį jo veiklos. Jis administravo dvylikos laivų statybą pagal Ispanijos karalystės užsakymą, taip pat algų mokėjimą jūrininkams, įvairių kelionėms būtinų prekių įsigijimą, komplektavimą ir pristatymą į laivus. 1498 m. A. Vespučis užsiėmė trečiosios K. Kolumbo ekspedicijos aprūpinimu. Be to, jis, kaip Dž. Berardžio prekybos kontoros administratorius, vykdė ir kitus užsakymus. Per A. Vespučio rankas keliavo didžiulės pinigų sumos, bet jo paties atlyginimas nebuvo labai didelis. Vogti A. Vespučiui, amžininkų teigimu, neleido sąžinė.

Stebėdamas K. Kolumbo atradimus, A. Vespučis pats svajojo keliauti per Atlantą. Galiausiai 1499 m. jis paliko prekybos kontorą ir prisijungė prie Alonso de Ochedos ekspedicijos į Karibų jūros baseiną ir Pietų Amerikos krantų link. A. de Ocheda, ispanų kovų su maurais veteranas, pagarsėjęs kaip narsus karys garsiosios Granados apgulos metu, buvo K. Kolumbo antrosios ekspedicijos dalyvis, vadovavęs aukso ir be žinios dingusių ispanų paieškoms Espanjolos (Haičio) saloje. Jis aptiko ir aukso radavietę, ir į indėnų rankas pakliuvusius tautiečius, taip pat sėkmingai vadovavo nedidelio ispanų forto gynybai nuo gausių indėnų pajėgų antpuolio.

1496 m. A. de Ocheda, neturėdamas K. Kolumbo įgaliojimų, pasirodė Ispanijos valdovų rūmuose, ir jam buvo patikėta vadovauti ekspedicijai į K. Kolumbo atrastas „Indijas“. Ispanijos karališkoji pora – Ferdinandas II Katalikas ir Izabelė I – norėjo patikrinti, ar gaunamos žinios apie atradimus kitoje Atlanto vandenyno pusėje ir ten aptiktus išteklius nėra melagingos, mat ne iki galo pasitikėjo K. Kolumbu ir dalimi jo ekspedicijų narių. Kažkodėl būtent A. de Ocheda pasirodė esąs žmogus, tinkamas atlikti tokiai monarchų užduočiai.

Sugalvojo Venesuelos pavadinimą

1499 m. gegužės 18 d. keturi A. de Ochedos vadovaujamos ekspedicijos laivai paliko Ispanijos krantus ir pasuko į vakarus. Jo kompanionai šioje kelionėje buvo trijų K. Kolumbo ekspedicijų bendražygis, kapitonas ir kartografas Chuanas de la Kosa, atlikęs locmano funkcijas, bei šturmano pareigas ėjęs A. Vespučis.

Po beveik 24 paras trukusio plaukimo per Atlanto vandenyną A. de Ochedos ekspedicijos laivai pasiekė šiaurinę Pietų Amerikos pakrantę dabartinio Surinamo teritorijoje. Laivai, periodiškai sustodami, plaukė palei dabartinių Gajanos, Venesuelos, Kolumbijos krantus. Ekspedicijos dalyviai kartografavo pakrantes, tyrinėjo ispanų gyvenvietėms kurti tinkamas vietas.

A. Vespučis ypač daug dėmesio skyrė vietos indėnams, jų papročiams, buičiai, darė kruopščius užrašus. Kai keliautojai pasiekė Marakaibo įlanką, išvydo ant polių pastatytus vietos gyventojų namus. A. Vespučiui kilo mintis, kad tai šiek tiek primena Veneciją. Taip šiam kraštui buvo suteiktas Venesuelos („Mažosios Venecijos“) pavadinimas.

Parijos įlankoje ispanams pavyko rasti perlų. Jie vėliau buvo įteikti Ispanijos karališkajai porai. Taip pat keliautojai rado šiek tiek aukso. Su šiais turtais A. de Ochedos laivai pasuko į šiaurę ir pasiekė Espanjolą, kur sutiko K. Kolumbo laivus. Tarp abiejų ekspedicijų dalyvių kilo susirėmimas, buvo žuvusiųjų ir sužeistųjų. K. Kolumbas buvo itin nepatenkintas, kad A. de Ocheda, A. Vespučis ir Ch. de la Kosa tyrinėja jo atrastas „Indijas“ be jo leidimo, bet A. de Ocheda atkirto, kad jis tarnauja ne K. Kolumbui, o Ispanijos karaliams.

Aplankę dar kelias Antilų salas, A. de Ochedos laivai, kur buvo daugiau kaip du šimtai sučiuptų ir vergais paverstų indėnų, pasuko į rytus ir 1500 m. vasaros pradžioje grįžo į Kadiso uostą Ispanijoje.

Kodėl Amerika, o ne Kolumbija?

Įgijęs neįkainojamos jūrinių kelionių patirties, A. Vespučis Portugalijos karaliaus Emanuelio I buvo pakviestas į Lisaboną. 1501 ir 1502 m. jis dalyvavo dviejose portugalų admirolo Gonsalo Kueljo ekspedicijose į Vakarų pusrutulį. A. Vespučis vadovavo vienam iš laivų ir buvo atsakingas už tyrinėjimų organizavimą, pakrančių kartografavimą.

Jis tyrė dabartinės Brazilijos pakrantes, Amazonės upės žemupį. Būtent Brazilijos (netrukus tapusios Portugalijos kolonija) pakrančių tyrimų metu A. Vespučis įsitikino, kad šios žemės – ne Indija ar kita Azijos dalis, o atskiras žemynas. K. Kolumbo ir jo bendražygių aptiktas žemes A. Vespučis pasiūlė vadinti Naujuoju Pasauliu. Tai buvo nuomonė, radikaliai besiskyrusi nuo K. Kolumbo. Šis šventai tikėjo atradęs vakarinį jūrų kelią į Indiją. Visgi K. Kolumbas savo raštuose A. Vespučį vadino „itin padoriu žmogumi“.

1505-aisiais A. Vespučis grįžo į Ispaniją ir tarnavo šios šalies valdovams. 1512 m. vasario 22 d., sulaukęs 58-erių, jis mirė Sevilijoje. Tai, kad A. Vespučio kelionės yra gerai žinomos, lėmė jo raštai. Jis paliko dešimtis laiškų įvairiems savo bičiuliams, valdovams, didžiūnams, pavyzdžiui, Florencijos valdytojams Medičiams. Medičiai laiškų nuorašus persiuntė Lotaringijos hercogui Renė II, mat jis labai domėjosi geografiniais atradimais. Jau po A. Vespučio mirties net keli autoriai sudarė jo laiškų ir užrašų kompiliacijas. Tiesa, jose buvo nemažai prieštaravimų. Šios knygos buvo spausdinamos lotynų, italų, vokiečių, prancūzų ir kitomis kalbomis.

1507 m. Lotaringijos Vogėzų Sen Djė mieste (dabartinėje Prancūzijoje) kartografas ir leidėjas Martinas Valdzėmiuleris, žinomas lotynišku Hilakomilo pseudonimu, išleido žemėlapį, kuriame Naujojo Pasaulio pavadinimas pirmą kartą buvo užrašytas „Amerika“. Tai buvo duoklė A. Vespučio atminimui. Tikėtina, kad tam įtakos turėjo ir didžiulis italų keliautojo gerbėjas, Lotaringijos hercogas Renė II. Vėliau Amerikos pavadinimas ėmė plisti ir kituose žemėlapiuose.

Kad Naujasis Pasaulis vadinamas ne Kolumbija, o Amerika, didžiausią įtaką padarė skurdus K. Kolumbo ir kur kas gausesnis A. Vespučio rašytinis palikimas. Už Ispanijos ribų apie Naujojo Pasaulio atradimą daugybė žmonių pirmiausia sužinojo būtent iš A. Vespučio raštų.

Daugiau įdomių ir aktualių straipsnių rasite žurnale „Savaitė“. Jį galite gauti tiesiai į savo namus – užsiprenumeravę arba skaityti elektroninę žurnalo versiją.