„Pats kilniausias iš romėnų“

Brutas buvo ilgametės Cezario meilužės Servilijos ir pirmojo jos vyro sūnus. Senate jis laikytas perspektyviu politiku, nors iki tol buvo pasiekęs mažai. Būdamas griežtos stoicizmo filosofijos pasekėjas, Brutas pasižymėjo net maniją primenančiu ryžtingumu. Pats Cezaris yra pastebėjęs: „Kad ir ko Brutas norėtų, jis to nori labai.“ Jis reikalavo Cezario mirties ir naiviai tikėjosi, jog, atsikračius šio diktatoriaus, respublika sugrįš nepasikeitusi.

„Nusibaigęs ir alkanas“

Kasijus buvo vedęs Bruto seserį Tertiją, tačiau sklandė gandai, kad jo žmona buvo užmezgusi romaną su Cezariu. Kasijus šlovę pelnė išvedęs gyvus likusius Kraso armijos karius į Siriją po skaudaus pralaimėjimo Partijoje. Teigta, jog Kasijus pavydėjo prielankumo, kurį Cezaris rodė Brutui.

Laisvė

Brutas ir Kasijus manė, kad pats diktatoriaus egzistavimas reiškė, jog respublika funkcionuoti nebegali. Taip pat verta pastebėti, kad sėkmingo sąmokslo atveju jie galėjo tikėtis tapti atkurtos respublikos lyderiais.

Nuolankus kankinys

Neretai vaizduojama, kad Cezaris nuolankiai priėmė savo lemtį, tačiau iš tiesų pajutęs pirmąjį smūgį jis atsisuko ir suriko: „Prakeiktasis, ką tu išdarinėji?!” Tuomet jis išsitraukė ilgą geležinį rašiklį ir smeigė jo aštriuoju galu Kaskai. Cezaris buvo perdurtas 23 kartus.

„Et tu, Brute?“

Nors Šekspyro pjesėje atidžiai remiamasi biografo Plutarcho aprašyta versija, tačiau mažai tikėtina, kad „Et tu, Brute“ (lot. „Ir tu, Brutai?“) buvo paskutiniai Cezario žodžiai. Panašu, kad jis pažvelgęs į Brutą graikų kalba ištarė: „Kai su, teknon?“ („Ir tu, vaike mano?“). Tačiau nėra aišku, ar jis tai pasakė tai iš nusivylimo, ar norėdamas išreikšti panieką.

„Draugai, romėnai, tautiečiai“

Markas Antonijus buvo Cezario partneris, įkalbėjęs sąmokslininkus diktatoriui surengti valstybines laidotuves. Nors nežinome, ką Antonijus savo kalboje per laidotuves pasakė, tačiau Šekspyras pateikė puikios politinės romėnų iškalbos versiją, pakursčiusią sukilimą prieš sąmokslininkus. Priversti sprukti iš Romos, Brutas, Kasijus ir kiti pradėjo telkti armijas ir elgtis taip, kaip praeityje pasielgė pats Cezaris ir Pompėjus.

Decimus Brutas | 85–43 m. pr. Kr.

Tolimas Julijaus Cezario pusbrolis Brutas buvo generolas ir politikas, kuriam per kovo idų sąmokslą buvo patikėta užduotis palydėti Cezarį į senato pastatą ir neleisti susitikti su jo sąjungininku Marku Antonijumi.

Laiko juosta

45 m. pr. Kr. spalis | Cezaris atsisakė savo apsaugos

Manydamas, kad niekas nedrįs jo užpulti, Cezaris atsisakė sargybinio paslaugų.

44 m. pr. Kr. vasaris | Diktatorius iki gyvos galvos

Tapęs Dictator perpetuo (amžinuoju diktatoriumi), Cezaris užsitikrino amžiną pripažinimą. Tiesa, Cezario arogancija pradėjo siutinti artimus sąjungininkus senate.

Gajus Trebonijus | 92–43 m. pr. Kr.

Gajus Trebonijus prie senato pastato užkalbino ir sulaikė Marką Antonijų, skubėjusį perspėti Cezarį apie sąmokslą. Tai užpuolikams leido užbaigti savo darbą.

Servilijus Kaska | 84–42 m. pr. Kr.

Kaska prie sąmokslininkų prisijungė kartu su savo broliu Gajumi, kuris buvo artimas Cezario draugas. Būtent Kaska sudavė pirmąjį smūgį, kol valdovas buvo nusisukęs.

Markas Junijus Brutas | 85–42 m. pr. Kr.

Brutas prisijungė prie sąmokslininkų, nes nerimavo dėl diktatoriumi tapusio Cezario augančios valdžios. Supratęs, kad Brutas yra vienas iš užpuolikų, išdavystės persmelktas Cezaris užsidengė veidą savo toga.

Tilijus Cimbras | 85–42 m. pr. Kr.

Cezariui atvykus į senatą, Cimbras jam įteikė peticiją dėl malonės jo ištremtam broliui. Aplink juos buriantis kitiems senatoriams, Cimbras suėmė Cezariui už pečių, taip nukreipdamas jo dėmesį.

44 m. pr. Kr. vasaris | Luperkalijos šventė

Markui Antonijui Forume pamėginus ant Cezario galvos uždėti laurų vainiką, šis jį atstūmė ir pareikškė, kad vienintelis romėnų karalius yra dievas Jupiteris. Daugybei žmonių pasirodė, kad šis poelgis buvo surežisuotas.

44 m. pr. Kr. kovas | Sugalvotas sąmokslas

Sąmokslininkai savo planą kūrė slapta, burdavosi nedidelėmis grupelėmis. Cezaris ruošėsi išvykti į trejus metus truksiančią kampaniją, todėl jie turėjo veikti skubiai.

44 m. pr. Kr. kovo 15 d. | Kovo idos

Nepaisydamas košmarus apie savo vyrui gresiantį pavojų susapnavusios ir isterijos apimtos žmonos Kalpurnijos maldavimų neišeiti, Cezaris apsilankė Senate, kur buvo nužudytas.

44 m. pr. Kr. kovo 20 d. | Laidotuvių procesija

Cezaris turėjo būti kremuotas Marso lauke, netoli savo šeimos kapavietės, tačiau vietiniai jo kūną nunešė į Forumą, kur jis buvo sudegintas ant kuklesnio laidotuvių laužo.

Daugiau įdomių straipsnių rasite žurnale „Ar Žinai, Kad?“