Praėjusios savaitės liūtis padarė nemažai nuostolių. Reikalauti juos atlyginti kai kurie piliečiai pasiryžę ne iš dangaus, o iš savivaldybės.

Arūnas MARCINKEVIČIUS

Sostinė šiaip ne taip susitvarkė

Praėjusį ketvirtadienį Vilniuje praūžus galingai vasaros liūčiai, bendrovės „Grinda“ miesto avarinė tarnyba per parą gavo daugiau kaip 500 gyventojų pranešimų, užfiksuota 200 avarinių situacijų sostinės gatvėse, gyvenamųjų namų teritorijose ir pastatuose. „Grinda“ skaičiuoja, kad avarijų likvidavimo išlaidos sieks apie 15 tūkst. eurų. Pasak jos vadovo Kęstučio Vaicekiūčio, daugėjant pranešimų, buvo mobilizuota beveik 100 bendrovės darbuotojų. Iš viso nelaimės padarinius likvidavo 20 ekipažų, dirbo apie 30 technikos vienetų.

Žodžiu, „Grindos“ vadovo teigimu, sostinės tvarkymo darbai truko visą parą. Užtvindytos miesto gatvės (Vakarinis aplinkkelis, Geležinio Vilko, Žalgirio, T. Narbuto ir kitos gatvės) išvažiuojamos buvo praėjus kelioms valandoms po gausios liūties. Tolesni avarijų likvidavimo darbai užtruko: Vakariniame aplinkkelyje ties Rygos gatve, P. Vileišio gatvėje lietaus vanduo išplovė daug grunto, Pelesos gatvėje teko sutvarkyti 1,5 metro gylio ir 8 kvadratinių metrų ploto duobę, dar kelios mažesnės įgriuvos susiformavo Vytenio, Tilto, Kęstučio, Miglos, Liejyklos gatvėse. Vakare lietus paplovė kelkraščius Markučiuose ir Šnipiškėse.

Neatlaikė nuotekų sistema

Tuo pat metu komunalininkai teisinosi, kad tai didžiausia liūtis sostinėje nuo 1993 m., ir ramino pusę milijono vilniečių ir miesto svečių, birželio 29 d. išgyvenusių vietinę apokalipsę: užlietų sostinės gatvių greitai bus gerokai mažiau, mat jau rengiamasi rekonstruoti dar prieš pusšimtį metų suprojektuotą Vilniaus miesto lietaus nuotekų surinkimo sistemą. Europos Sąjungos ir Vilniaus miesto savivaldybės lėšomis numatoma rekonstruoti stambiausius paviršinių nuotekų mazgus.

Per trejus metus bus iš esmės rekonstruota paviršinių nuotekų infrastruktūra Šeškinės komplekso prieigose, T. Narbuto, Saltoniškių ir Geležinio Vilko gatvėse – bus tiesiami papildomi didelio skersmens lietaus nuotekų magistraliniai vamzdžiai, staigių liūčių metu vanduo bus surenkamas į akumuliacines talpyklas. Tiesioginę projekto naudą pajus Šeškinės, Fabijoniškių, Justiniškių, Pašilaičių ir Karoliniškių mikrorajonų, T. Narbuto, Saltoniškių ir Geležinio Vilko gatvių gyventojai.

Iki birželio 29-osios vidurdienio Vilniuje buvo užfiksuota 60 avarinių situacijų. Savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento direktoriaus Virginijaus Paužos teigimu, aplinkkelis buvo apsemtas užsikimšus lietaus nuotekų sistemai, šiame kelyje dėl nestabilaus grunto, dar nesuaugus velėnai, atsirado nuošliauža. „Grindos“ vadovas K. Vaicekiūtis pabrėžė, kad, nuo ryto Vilniuje iškritus 48 mm lietaus, iki kritinės situacijos trūko 1 mm. Tiesa, pasak savivaldybės atstovų, sostinėje nesvarstyta skelbti ekstremalios situacijos. Juk ką tai būtų pakeitę?

Anomalijų tik daugės

Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas prof. Arūnas Bukantis pripažįsta: klimato ekstremalumo didėjimo tendencijos įgauna pagreitį. Šių metų gegužės ir birželio anomalijos – tipiškas artimiausių dešimtmečių Lietuvos orų modelis. Minėtais mėnesiais oro temperatūra ne kartą buvo pakilusi iki 25–29 °C, tačiau gegužės antrąjį dešimtadienį ir net birželio pradžioje naktimis būta stichinių šalnų: žemiausiai oro temperatūra buvo nukritusi iki ‒6 °C, o prie dirvos paviršiaus – net iki ‒8 °C. Kritulių didesnėje dalyje šalies gegužę iškrito tik 4–14 mm (10‒20 proc. įprastinės mėnesio normos), o vien birželio 29 ir 30 d., įsiveržus tropinei oro masei, Vilniuje prilijo daugiau kaip 70 mm (t. y. visa mėnesio norma).

Dera prisiminti gegužės 9 ir 10 d., kai pietiniuose ir šiauriniuose šalies rajonuose trumpam buvo susidariusi 1–7 cm storio sniego danga. Tokios stichinio pobūdžio anomalijos susijusios su staigiais tropinių ir arktinių oro masių judėjimo trajektorijų viražais, Europoje vis dažniau įgaunančiais kryptį pietūs–šiaurė ar šiaurė–pietūs. Analizuojant per parą iškrintančių kritulių kiekį pastebėta, kad daugėja intensyvių liūčių, kai per parą iškrinta 20 mm ir daugiau kritulių (1 mm kritulių reiškia, kad 1 kv. m iškrito 1 l vandens). Prieš 40‒50 metų tokių parų per metus būdavo ne daugiau kaip 5 ar 6, o dabar kartais būna net 8 ar 9.

Stichijoms turėsime pasirengti

Intensyvios liūtys miestuose vis dažniau užtvindo gatves, sutrikdo eismą, apniokoja pastatus, nes esamos lietaus kanalizacijos sistemos negali susidoroti su išaugusiu kiekiu vandens ir didele tėkme. Vienas iš sprendimo būdų – kurti mažuosius vandens telkinius, į kuriuos paviršiniais vandentakiais galėtų greitai subėgti didelis kiekis vandens. Tokios paviršinio vandens išsaugojimo priemonės jau įgyvendinamos Vidurio Europos šalių miestuose, jos atlieka dar ir kitą funkciją – per sausras tampa papildomu vandens ištekliu.

Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros mokslininkai, pasitelkę globalios cirkuliacijos modelius, jau sudarė šio amžiaus Lietuvos klimato kaitos scenarijus. Numatoma, kad gausių kritulių atvejų skaičius Lietuvos teritorijoje toliau augs (didžiausias – 30‒50 proc. – prieaugis prognozuojamas pajūryje ir Žemaičių aukštumoje).

Piliečiai grasina teismais

Daugybėje reportažų iš Venecija virtusio Vilniaus buvo parodyta dešimtys gatvėse „nuskendusių“ automobilių. Toks priverstinis sustojimas staiga atsiradusiame ežere vidury gatvės žmonėms gresia nemenkais nuostoliais. Be to, sutriko ne vienos įmonės darbas, nes klientai negalėjo iki jų „priplaukti“.
Tad kas bus, kai visi nukentėję asmenys – juridiniai ir fiziniai – paduos į teismą savivaldybę ar jai priklausančias komunalines įmones ir pareikalaus atlyginti patirtus nuostolius?

Juk visi moka mokesčius, taip pat ir už tai, kad miestų infrastruktūra būtų reikiamo lygio. Turint omenyje, kad dabar, socialinių tinklų klestėjimo laikais, žmonių socialumas yra gerokai aukštesnio lygio, telieka laukti precedento. Nes gyventojai (ir ne tik sostinės) jau sotūs savivaldybių atstovų pasiteisinimų ir pažadų.